Jaukai didiesiems laukiniams karpiams

Sąlyginai jaukus, skirtus didiesiems laukiniams karpiams jaukinti, galima suskirstyti į natūralius ir dirbtinius.

Savo ruožtu naturalūs jaukai skirstomi į augalinės kilmės: kukurūzų grūdai, žirniai, kviečiai, perlinės kruopos, pupos, pupelės, bulvės ir t.t., bei gyvulinės kilmės: įvairios lervos, sliekai, moliuskai vėžiagyviai ir t.t.

Dirbtiniai jaukai: baltyminiai kukuliai, granuliuoti pašarai, birūs mišiniai, dešra, “krabų lazdelės” ir kiti.

Natūralūs jaukai: Augalinės kilmės jaukai – grūdai kukurūzai, žirniai, kviečiai, perlinės kruopos, pupos, pupelės, bulvės prieš jaukinimą termiškai apdirbami, t.y. šutinami iki jaukinimui tinkamos kondicijos. Visus minėtus grūdus prieš šutinant reikia nuo kelių iki keliasdešimties valandų brinkyti šaltame vandenyje. Kukurūzai bei kviečiai šutinami tol, kol apie 60 procentų grūdų sutrukinėja luobelės. Sutrūkę grūdai geriau skleidžia kvapą vandenyje, tuo viliodami žuvis į jaukinamą vietą. Žirnius reikėtų naudoti neglūdintus su luobele, šutinti tol, kol taps lengvai suspaudžiami tarp pirštų. Labai svarbu žirnių neperšutinti, kad jie nesutrūkinėtų ir nepasidarytų košė (karpių jaukinimui, kitoms žuvims ruošiama kiek kitaip). Panašiai šutinamos pupos bei pupelės. Jų luobelė taip pat neturėtų sutrūkinėti šutinant. Tinkamai šutintus kukurūzus, žirnius, pupas bei kitus grūdus galima naudoti ir masalui tiek ant kabliuko, tiek ir ant “plauko”. Į išvirtus bei atvėsintus jaukui ruošiamus grūdus galima pridėti reikiamo kvapo arba atraktoriaus, geriausiai skysto. Šutintus grūdus maišant su sausais biriais jaukais, galima naudoti miltelinius atraktorius, dedant juos tiesiai į sausą jauko masę. Šutintas perlines kruopas bei virtas bulves naudoti didžiųjų laukinių karpių jaukinimui nerekomenduoju, nes šie jaukai labai greitai genda šiltame vandenyje. Per kelias valandas vandenyje surūgę bulvės ar kruopos negrižtamai sugadins žvejybos vietą, kur karpiai tikrai daugiau neapsilankys. Grūdai, turintys luobelę, vandenyje genda žymiai lėčiau, todėl labiausiai tinka ilgalaikiam didžiųjų laukinių karpių jaukinimui.

Tam, kad ilgiau išlaikytume šutintus jaukus šviežius, patartina užšaldyti juos šaldiklyje, padalinus reikiamo dydžio porcijomis. Jeigu naudojate kvapus, patartina imaišyti juos prieš šaldant, tuomet kvapas puikiai įsiterps į grūdus, jie ilgiau kvepės vandenyje, tuo intensyviai viliodami karpius. Jaukinti galima tiesiog sušaldytu jauku, nes jis vandenyje tuojau pat atšyla. Norint šaldytais šutintais grūdais papildyti sausą jauką, galima atšildyti juos natūraliai, išėmus iš šaldiklio. Dar geriau šaldytus grūdus atšildyti mikrobangų krosnelėje. Truputį daugiau pašildžius, šutinti grūdai įgyja tokį patį kvapą, koks buvo ką tik išvirus. Tas, kam kada nors gyvenime teko šutinti žvejybai grūdus, žino, koks tai ilgas ir imlus darbas. Šutinant grūdus, visą laiką reikia stebėti, kad puodas neprisviltų, tikrinti verdamų grūdų būklę, po to puodus tenka šveisti ir t.t. Rekomenduoju jaukinimui naudoti daugelyje žuklės reikmenų parduotuvių prekiaujamus šutintus šaldytus grūdus. Šie grūdai – kukurūzai, žirniai, kviečiai bei perlinės kruopos – pilnai paruošti jaukinimui. Į juos nededamas joks kvapas ar spalva. Visą tai galima pasipildyti patiems pagal poreikius, ruošiant jauką žvejybai.

Dirbtiniai jaukai: Plačiausiai karpininkų vartojami dirbtiniai jaukai didiesiems laukiniams karpiams jaukinti – baltyminiai kukuliai, granuliuoti pašarai bei birūs jaukai mišiniai. Granuliuotus pašarus, skirtus žuvims šerti, gamina ivairūs pašarų gamintojai. Labiausiai toks pašaras kaip jaukas tinka nedideliems karpiams jaukinti, arba jaukinimui tuose vandens telkiniuose, kuriuose dominuoja karpiai ir labai mažai kitokių karpinių žuvų. Kai kurie užsienio šalių gamintojai gamina labai stambų granuliuotų jaukų, vadinamų peletais (pellets). Šis jaukas gaminamas įvairių kvapų bei spalvų. Dėl savo stambumo bei lėto ištirpimo vandenyje, peletai puikiai tinka didžiųjų laukinių karpių jaukui ir netgi masalui. Tačiau, del labai aukštos kainos, peletai kol kas nėra populiarus Lietuvos karpininkų tarpe. Birūs jauko mišiniai. Šie mišiniai labai populiarūs Lietuvos žvejų tarpe, naudojami žvejojant įvairias karpines žuvis. Šių jaukų galima įsigyti visose žūklės reikmenų parduotuvėse.

Karpiams žvejoti skirti birūs jaukai paprastai būna stambių frakcijų bei praturtinti proteino turinčiais priedais. Didžiųjų laukinių karpių jaukinimui šio tipo jaukai naudojami labai retai (karpių žvejojimo varžybose, trumpalaikiam kelių dienų jaukinimui). Didžiausias birių jaukų minusas – pritraukia i žvejybos vietą nepageidaujamas smulkias žuvis, kurios suryja jauką dar prieš pasirodant karpiams. Naudojant birius jaukus didiesiems karpiams jaukinti, būtina juos papildyti šutintais grūdais bei baltyminiais kukuliais, kurių nesugeba įveikti smulkesnes žuvys.

Pats efektyviausias bei produktyviausias jaukas bei masalas didiesiems laukiniams karpiams žvejoti – baltyminiai kukuliai (boiliai, proteininiai kukuliai, kleckai). Baltyminių kukulių galima įsigyti žūkles reikmenų parduotuvėse arba pasigaminti patiems. Savo karpinių vietų jaukinimui bei masalui baltyminius kukulius gaminuosi tik pats, nes, mano nuomone, apie 50 procentų sėkmės žvejojant didžiuosius laukinius karpius priklauso butent nuo naudojamų baltyminių kukulių sudėties bei kokybės. Parduotuvėse prekiaujami baltyminiai kukuliai nėra blogi tiesiogine to žodžio prasme. Savo karpininko kelią pradėjau būtent nuo pirktinių boilių ir jie man visai neblogai pasiteisino. Tačiau pirktiniai boiliai turi vieną blogybę (ypač pigesni) – dauguma sudėtinių dalių gryna sintetika, del ko, daugeliu atvejų, šių boilių poveikis būna trumpalaikis. Ilgiau jaukinant sintetika bei konservantais “prifarširuotais” baltyminiais kukuliais, karpiai nustoja jais domėtis, nes šie turi neigiamą poveikį karpių virškinimo procesui. Brangūs baltyminiai kukuliai, gaminami tokių žinomų firmų kaip “Starbait” ar “Eurobait”, kiek geresni, tačiau įpatingai brangūs. Ne kiekvienas karpininkas gali sau leisti kiekvieną dieną kelis mėnesius iš eilės supilti karpiams po 2-3 kilogramus šių baltyminių kukulių. Dėl šių paminėtų ir dar daugelio kitų priežasčių, aš baltyminius kukulius gaminuosi pats. Tai leidžia visuomet eksperimentuoti su įvairiausiomis receptūromis, naudojant įvairius produktus bei jų santykius receptūrose, keičiant pačią gamybos technologiją, siekiant sukurti receptą, pagal kurį pagamintus boilius didieji karpiai visada rinksis iš kitų siūlomų baltyminių kukulių tarpo.

Sukurti idealų, visiems atvejams skirtą baltyminių kukulių receptą neįmanoma. Skirtinguose vandens telkiniuose skiriasi įvairios karpių mitybos bei gamtinės sąlygos, dėl ko skiriasi karpių skonis. Be to, karpių skonis keičiasi priklausomai nuo sezono bei vandens temperatūros. Visoje, tiek karpių tiek ir kitų žuvų žvejyboje, tikros tiesos apie masalų bei jaukų idealų tikimą nėra. Egzistuoja tik žvejų prielaidos bei teorijos, kurios pasiteisina arba ne. Ilgai žvejodamas ir eksperimentuodamas, stebėdamas bei analizuodamas žvejybų rezultatus, sukuriau savo teoriją, kurią remdamasis kurių savo baltyminių kukulių gamybos technologijas bei receptus. Galbūt kiti patyrę karpininkai viską daro kitaip. Daugelį dalykų galima patvirtinti arba paneigti, nes žvejyboje ne viskas priklauso nuo jaukų ar masalų. Didžiųjų karpių žvejyba susideda iš žvejybos vietos parinkimo, jaukinimo taktikos, masalų, jaukų kokybės bei kitų faktorių, kuriuos teisingai derinant, pasiekiami rezultatai – sugaunami įspudingo dydžio karpiai. Kurdamas baltyminių kukulių gamybos receptus, remiuosi tokiais principais: – Karpis – “ėdimo mašina, savo pilvo vergas”; – Karpis smaližius – mėgsta viską, kas skanu ir kvepia; – Karpio virškinimui kenkia viskas, kas nenatūralu ir ko niekada nebūna natūraliame gamtiniame karpių mitybos racione; – Kvapas ir skonis boilyje turi išlikti kuo ilgiau bet kokios kokybės vandenyje ar dumble.