7 pagrindinės taisyklės, kurios padės išsirinkti prinokusį ir skanų arbūzą

Apie saldų ir sult­ingą, gaivų arbūzą pradedame sva­joti nuo pat šiltų dienų pradžios. Tači­au teisin­gai pasirink­ti perkant visa­da yra labai sunku, kar­tais net nere­alu, jei nežinote kai kurių gudry­bių ir pagrin­dinių nurodymų, kurie yra ant paties vaisi­aus. Jie bus pagrin­dini­ai asis­ten­tai renkan­tis ir neabejoti­nai nurodys ska­ni­au­sias ir pri­noku­sias uogas. Štai pagrind­inės taisyk­lės renkan­tis arbūzą, tada jis tikrai suteiks tik mal­onų mal­on­umą be liūd­nų pasek­mių ir nusivylimų.

Botaninių savy­bių požiūriu arbūzas yra netikra uoga. Įdo­mus fak­tas: kad ir kaip keis­tai tai skam­bėtų, botanikos požiūriu arbūzas yra didži­au­sia netikra uoga pasauly­je. Nors dauge­lis ban­do jį priskir­ti prie moliūgų, taip nėra, nes vaisi­aus vidu­je nėra tuš­tu­mos, kaip melion­u­ose ir moliūgu­ose. Jie vad­i­na­mi netikrais, nes kamš­tienos žievelė yra neval­go­ma, pavyzdžiui, agras­tu­ose ar ser­ben­tu­ose.

1. Svar­bus dydis



Į tok­ius kraš­tutinu­mus geri­au neskubėti. Pir­mas dalykas, kuris patraukia jūsų dėmesį renkan­tis bet kokį vaisių, yra dydis. Ir arbūzai neb­u­vo išimtis, tači­au šiuo klausimu reikia susi­valdyti ir laikytis auk­so vidu­rio. Į labai didelius egzem­plio­r­ius geri­au nekreip­ti dėme­sio, tači­au maži irgi nėra geras pasirinki­mas. Jei pir­muo­ju atve­ju jame per daug nitratų ir tai pavo­jin­ga sveikatai, tai antruo­ju – neužaugęs arba neiš­sivysčiusi vai­sius, kuris tikrai neb­us sal­dus ir skanus. Ide­alus pri­noku­sio arbū­zo svoris svyruo­ja nuo 5 iki 8 kg. Išimtis yra smulki­avaisės veis­lės, kurias vasaro­to­jai ir sodininkai aug­i­na namu­ose. Opti­malus natūrali­ai sunoku­sio arbū­zo svoris yra 5–8 kg, o aug­in­tini­ams — 2–3 kg.

2. Blizgesys, ryšku­mas ir kon­trastas



Visų pir­ma, reikia patikrin­ti arbū­zo lukš­to vien­tisumą. Renkan­tis arbūzą, būti­nai atkreip­kite dėmesį į jo išvaizdą. Pir­mas dalykas, kurį reikia atidži­ai patikrin­ti, yra jo vien­tisumas. Vaisi­ai neturi turėti jok­ių pažei­dimų, įlenkimų ar gilių įbrėžimų. Arbū­zo žievelė turi būti bliz­gi ir šviesi. Tada pradėkite vert­in­ti jo išvaizdą pagal spalvą. Sub­ren­du­si­ame, nitratų netur­inči­ame arbūze juostelės bus ryškios ir mak­si­mali­ai kon­trastin­gos. Kuo tam­ses­nės pačios juostelės, tuo uogo­je bus dau­giau mais­tinių medži­agų ir ji bus saldesnė. Ir gali­au­si­ai, ned­ve­jo­da­mi palieskite patį vaisių, jei plu­ta yra minkš­ta, tai reiškia, kad jis vis dar nepri­nokęs ir toli­au sug­e­ria drėg­mę. Arbūzą reikia pas­pausti pirš­tu, jei žievelė kieta, vad­i­nasi, vai­sius pri­nokęs. Suki­etėjusią pri­noku­sio arbū­zo žievelę bus ne tik labai sunku pas­pausti pirš­tu, bet net negalėsite jos išskir­ti nagu. Bet tai dar ne viskas, be kietu­mo, plu­ta turėtų būti bliz­gi, tai rodo, kad yra daug nitratų.

3. Dėmės buvi­mas



Dėmė ant arbū­zo šono visa­da par­o­dys, ar arbūzas pri­nokęs. Tiri­ant arbūzą, sunku nepaste­bėti šviesios dėmės ant vienos jo stat­inės. Tai visiškai natūralus darinys (kon­tak­to su žeme vieta bran­din­i­mo laiko­tarpiu), geri­au­si­ai bylo­jan­tis apie pro­duk­to brandą. Jei arbūzas pri­nokęs, dėmė turi būti krem­inės geltonos arba auksinės spalvos, bet ne bal­ta ar ruda. {banner_banner2} Per didelė ir šviesi molinė dėmė yra tikras besko­nio arbū­zo vaid­uok­lis. Dėmės dydis taip pat turi reikšmės, jei tai mažos veis­lės, tada dėmės skersmuo turėtų siek­ti 5 cm, o jei didelės — ne dau­giau kaip 10 cm, jei matote didelę balkšvą „prag­ulą“ (kaip ji dar vad­i­na­ma). ), tada atsisakykite pirk­ti, nes bran­din­i­mo laiko­tarpiu jam neužteko šviesos, vad­i­nasi, jis bus bent jau neskanus ir van­gus.

4. Ieškokite bičių pėd­sakų



Kuo dides­nis bitės ažūrinio raš­to plotas ant arbū­zo žievelės, tuo jis bus skanes­nis. Kaip bebūtų keista, apdulkin­damos bitės palieka labai paste­bimą pėd­saką ant vaisių. Norint visiškai apdulk­in­ti, kiekviena bitė skren­da prie moter­iškos gėlės ir grįž­ta atgal 8–10 kartų. Po tokio dar­bo ant mažyčių arbūzų lieka plonas „voratin­klis“, kuris laikui bėgant tam­pa rudas ir labi­au paste­bi­mas. Ir kuo rafin­uotes­nis toks nepa­pras­tas dizainas ir kuo dau­giau šakų, tuo uoga dži­u­g­ins savo sal­du­mu ir sultingu­mu.

5. Reikia apsis­pręsti dėl arbū­zo lyties



Berniukų arbūzai yra pailges­ni ir turės dau­giau sėk­lų. Kas dar neži­no­jo iki šiol, bet arbūzai tikrai turi berniukus ir mer­gaites. Pasak ekspertų, „mer­gaik­iš­ki vaisi­ai“ turi dau­giau cukraus ir maži­au sėk­lų, o „vaisi­ai“ užau­ga didesni ir turi van­den­ingą minkš­timą. Išoriškai juos taip pat gal­i­ma atskir­ti. Pavyzdžiui, mer­gaitės yra labi­au apvalios ir šiek tiek suplo­tos, o žiedo vieto­je lieka didelė dėmė, tači­au vyriško­ji pusė yra pailges­nė ir su maža dėmele.

6. Pažiūrėkite į ark­lio uodegą ir „myg­tuką“



Arbū­zo uode­ga taip pat gali daug pasakyti apie jo savininką. Jei pasiro­do, kad jis žalias arba jo visai nėra, padėkite vai­sius, jis tikrai nepri­nokęs. Jei jis per sausas, tai reiškia tik vieną dalyką — arbūzas seni­ai paliko meliono augalą.

Pri­nokęs ir skanus arbūzas turės tok­ią uodegą su “myg­tuku”. Jei staiga pamatysite vidu­tiniškai išdžiūvusią uodegą, neskubėkite dži­augtis, pir­mi­au­sia atidži­au pažiūrėkite į “myg­tuką”, nuo kurio ji auga, turi būti sausi. Jei viskas tvarko­je, vaisi­ai bus pri­nokę ir saldūs.

7. Bel­skite, spauskite, klausykite



Norė­da­mi pasirink­ti pri­nokusį ir skanų arbūzą, turite jo klausytis. Šią pro­cedūrą gali atlik­ti tik stiprios vyriškos rankos, nes arbūzas sve­ria 7 kg. Bus labai sunku jį laikyti vieno­je ranko­je ar stipri­ai sus­pausti iš abiejų pusių (atminkite, kaip visų laikų ani­macini­ame filme „Na, palauk!“). Bet jei rim­tai, vaisi­aus sunokimą gal­i­ma nus­tatyti nau­do­jant garsą. Norė­da­mi tai padary­ti, uždėkite jį ant kairės rankos del­no ir dešine ran­ka gerai „pli­aukštelėkite“. Jis turėtų ne tik skam­bėti ir girdėti vibraci­jas kairė­je ranko­je, bet ir dėl sub­ren­du­sio minkš­ti­mo poringu­mo arbūzas skleis garsą.

Kitas tes­tas, kuris taip pat pasiteisi­no, yra sus­paudi­mas. Jei sus­pausite arbūzą iš abiejų pusių, jis pradės šiek tiek trūk­inėti, ir tai pir­mas požymis, kad vaisi­ai bus saldūs, skanūs ir traškūs.