Vergės merginos vadovas: (7) Kalbos taisyklės

Vergė nieka­da nekalbės pir­mo­ji su NIEKUO, įskai­tant savo VADOVĄ, nebent ji būtų pakvi­es­ta pir­mo­ji, išskyrus šias aplinkybes: Jei koks nors klausi­mas reikalau­ja skubaus VADOVO dėme­sio, pvz., krit­inė situaci­ja.

Jei vergė turi skubų por­eikį, kuri­uo ji negali pasirūpin­ti pati, pvz., jai reikia pasin­au­doti tuale­tu, paval­gyti ar atsiger­ti arba ji blo­gai jauči­asi.

Vergė nesikreip­ia į savo VADOVĄ, norė­dama išreikšti bet kokį „norą“, tik būtini­ausi por­eiki­ai pateisi­na kreip­imąsi pir­ma. Vergė nieka­da nevar­to­ja žodžių „prašau“, vietoj jų turi būti var­to­ja­mas žodis „prašau (lei­di­mo)“. Vergė visa­da kalbės apie save treči­uo­ju asme­niu, išskyrus tuos atve­jus, kai jai lei­džia­ma kalbėti lais­vai.

Tai­gi „Moky­to­jau, prašau, man reikia pasin­au­doti prausyk­la“ taps „Moky­to­jau, jūsų vergė prašo lei­di­mo pasin­au­doti prausyk­la“, o visos kitos kal­bos bus taip pat pakeis­tos.

Vergė visuomet pagar­biai kreip­sis į savo VIEŠPATĮ ir var­tos taisyk­lingą kreip­i­mosi for­mą. Pri­vačio­je aplinko­je tai bus MASTER arba SIR, o viešu­mo­je ji pakeis VIEŠPATIES vardą arba kit­o­mis sutar­tomis for­momis.

Kai į vergę kreip­ia­masi, ji ofi­ciali­ai patvirti­na bet kok­ius jai duo­damus nurody­mus: „Taip, VADOVAI!“ arba „Kaip pagei­dau­jate, VADOVAI!“.

Jei vergė ką nors gau­na iš savo VADOVO, nes­var­bu, ar tai būtų mais­tas, gėri­mai, sek­su­ali­n­is nau­do­ji­mas, sek­su­ali­n­is mal­on­u­mas, dis­ci­plina, baus­mė, ar tiesiog yra žalo­ja­ma dėl sadis­tinio VADOVO mal­on­u­mo, ji pri­va­lo padėkoti VADOVUI ir konkreči­ai nurodyti, už ką yra dėkinga, pvz: „Ačiū VADOVUI už tai, kad rūpiniesi savo verge!“.

Jei į vergę kreip­i­asi KIEKVIENAS KITAS, išskyrus VADOVĄ arba tuos, kuriems jis aiški­ai davė lei­dimą, vergė pri­va­lo atsakyti manda­giai, bet tik tiek, kiek tai būti­na šio­je situaci­jo­je. Ji turi vengti būti įtraukia­ma į pokalbius ar ilgus pokalbius, išskyrus atve­jus, kai VADOVAS aiški­ai nuro­do kitaip.

Vergė gali lais­vai kalbėti, jei taip nuro­do VADOVAS. Vergė gali prašyti VADOVO lei­di­mo lais­vai kalbėti, kuris bus suteik­tas arba sulaiky­tas iki pato­gaus laiko VADOVO nuožiūra.

Lei­di­mas lais­vai kalbėti nepanaik­i­na būtiny­bės vergei rami­ai ir pagar­biai reikšti savo nuomonę, tači­au ji gali kalbėti pir­muo­ju asme­niu, išsakyti savo norus ir net užimti pozi­ci­ją klausi­mais, kurie prieš­ta­rau­ja VIEŠPATIES pozi­ci­jai. Jei lei­džia­ma lais­vai kalbėti, „rodyti emo­ci­jas“ yra numanoma. Lei­di­mas lais­vai kalbėti ir rodyti emo­ci­jas baigiasi vergės atlei­dimu.

Pareng­ta pagal:
„Vergės merginos vadovas“
pagal surink­tą infor­ma­ci­ją iš viešųjų šal­tinių