Ajurveda: pagrindiniai Ajurvedos principai, mitybos principai Ajurvedoje ir produktų suderinamumas pagal Ajurvedą

Ajurve­da — tai mok­slas apie gyven­imą ir apie tai, kaip gyven­ti sveikai. Dau­giau kaip prieš penkis tūk­stančius metų Indi­jo­je jis buvo susis­tem­intas ir užrašy­tas san­skri­to kal­ba rašyt­inėse laik­menose. Sen­ovės išminči­ai rašė, kad ji daugelį metų egzis­ta­vo žodine tradi­ci­ja, kol buvo užrašy­ta.

Pagrindiniai Ajurvedos principai

Ajurve­da iš esmės yra mok­slas apie sveikatą, o ne ligą ir jos gydymą. Jis daro prielaidą, kad mūsų gyven­i­mo priežastis yra nefiz­inė, o fizi­nis kūnas yra vien­as iš mūsų gyven­i­mo padarinių. Gyve­na ne kūnas, o jame gyvenan­tis žmo­gus. Tarp žmo­gaus ir fizinio kūno yra tūk­stanči­ai lai­dininkų, ir būtent šiu­os lai­dininkus bei jų funkci­jas nagrinė­ja Ajurve­da. Nau­jaisi­ais laikais šią sis­temą iš nau­jo atra­do dak­taras Samuelis Hah­ne­man­nas, aprašęs ją savo trak­tate apie home­opati­ją. TodėlA­jurve­da ir home­opati­ja yra „seserys gim­i­naitės“.

Ajurve­dos sveikatos ir ligų tyri­mo sri­tis yra gyvy­biškai svar­bus kūnas, pojūči­ai ir pro­tas. Ajurve­dos gyvy­binės jėgos ir gyvy­binio kūno teori­ja sutam­pa su home­opati­jos teori­ja.

Ajurve­da tiki, kad gyvy­bę orga­nizme tam tikrą laiką palaiko mater­i­jos ir gyvy­binės jėgos pusi­ausvyra. Gyvy­bini­ame kūne yra trys funkcini­ai cen­trai (san­skri­to kal­ba — došos). Vieno jų savy­bė yra kūry­bišku­mas, kito — degi­mas, o trečio — pul­sav­i­mas. San­skri­to kal­ba jie atitinka­mai vad­i­na­mi kapha (arba šleš­ma, gleivės), pit­ta (ugnis) ir vata (vėjas). Pasak Ajurve­dos, jie veikia kaip trys sūkuri­ai, atliekan­tys tam tikras funkci­jas. Pir­ma­sis suke­lia absorb­ci­ją, antra­sis — ekskre­ci­ją, o treči­a­sis — pusi­ausvyrą tarp šių dviejų priešingų jėgų. Pir­mo­ji lei­džia kūnui pasisav­in­ti maistą, gėrimus, orą, šviesą, garsą ir mintis, kurie nau­do­ja­mi audini­ams, gebėji­mams ir sėk­loms kur­ti. Antro­ji jėga, anot Ajurve­dos, šiu­os pro­duk­tus nau­do­ja kaip maši­nos kurą, ji juos sudegi­na, nei priverčia energi­ją pasireikšti. Kar­tu ji išmeta po degin­i­mo liku­sius šlakus kaip išsisky­ri­mo pro­duk­tus. Pir­ma­sis cen­tras (kapha) dir­ba kur­damas sep­ty­nis kūno audinius (plazmą, krau­ją, kūną, žievės aud­inį, kaulų aud­inį, kaulų čiul­pus, repro­dukcinį aud­inį). Antra­sis cen­tras dir­ba skaidy­damas audinius, kad juos perdirbtų. Treči­a­sis cen­tras palaiko šių dviejų jėgų pusi­ausvyrą.

Ajurve­do­je sveika­ta laiko­ma tokia būse­na, kai visos trys žmo­gaus orga­niz­mo jėgos veikia sub­al­an­suo­tai. Kai ši pusi­ausvyra sutrin­ka, atsir­an­da sveikatos sutrikimų. Mūsų pro­tas abi būse­nas suvokia kaip jaus­mus ir pojūčius. Kai žmo­gus sveikas, jis turi teis­ingą supra­timą, teis­ingą elgesį ir teis­ingą kalbą, kuri­u­os gal­i­ma vad­in­ti teisin­gais san­tyki­ais.

Pagal Ajurvedą bet kurio iš tri­jų funkcinių cen­trų sutriki­mas automatiškai suke­lia sutrikimus kitu­ose dvieju­ose. Kiekvieno iš cen­trų sutriki­mas savaip pasireiškia nukryp­i­mais nuo nor­mos pro­to, jaus­mų ir mater­i­jos plan­u­ose. Pir­mo­jo cen­tro (kapha) pažei­di­mas fiziniu lyg­me­niu lemia nereikalingų medži­agų (pūlių, skreplių, gleivių ir kt.) susidarymą. Tai taip pat bet kokio audinių per­augi­mo, nereikalin­go ląstelių dal­i­ji­mosi priežastis. Pažei­dus antrąjį cen­trą (pita), susi­daro per daug arba per mažai sekre­to (rūgščių, tulžies, kasos sulčių ir kt.) Pažei­dus trečiąjį cen­trą (vata), susi­daro dujų, sutrin­ka peri­stalti­ka, atsir­an­da nervų sutrikimų, ali­nan­tis skaus­mas, par­a­lyžius.

Pasak Ajurve­dos, visų šių ligų priežastys yra mūsų netinka­mas elgesys val­gant, geri­ant, mie­gant, dirbant ir užsi­imant sek­su. Teisin­gas elgesys palaiko sveikatą, kuri supran­ta­ma kaip lengvu­mas, kom­for­t­as, laimė ir dory­bin­go gyven­i­mo sko­nis. Neteisin­gas elgesys suke­lia lig­as ir suke­lia tam tikrą kančią. Kančia arba diskom­for­t­as turi dve­jopą funkci­ją. Jis rodo, kad kažkas negerai su kūnu ir elge­siu. Turime suprasti, kad skaus­mas ar diskom­for­t­as yra ne liga, o mūsų kūno ir jo Kūrėjo sig­nal­iza­v­i­mo sis­tema. Ajurve­da mus moko, kad skaus­mas ir diskom­for­t­as mums tik praneša, kad kūne ir elgseno­je reikia kažką pataisyti. Jei gydome patį skaus­mą, pacien­tui kyla didelis pavo­jus. Štai ką pamiršo XX a. med­i­c­i­na. Skaus­mas yra įspėji­mas ir sig­nalas, o jį gydyti — tai tar­si nužudyti pasi­untinį, atėjusį pranešti, kad ter­i­tori­ja yra užpul­ta. Gydy­mas turėtų būti supran­ta­mas ne kaip skaus­mo ir diskom­for­to šalin­i­mas, bet kaip sveikatos, t. y. jėgų pusi­ausvy­ros orga­nizme, atkūri­mas. Pagal Ajurvedą, norint atkur­ti šią pusi­ausvyrą, reikia pašal­in­ti priežastį, sukėlusią dis­bal­an­są. Atkūrus sveikatą, skaus­mas ir diskom­for­t­as išnyks, nes orga­niz­mui jų nebereikės.

Organizmo funkcijų disbalansą sukelia trys dalykai:

• netinka­mas taiky­mas;
• pertek­li­n­is nau­do­ji­mas;
• netaiky­mas.

Netinkamo taiky­mo pavyzdži­ai gali būti netinka­mas laiko pralei­di­mas (miego­ji­mas dieną, budėji­mas nak­tį, mąsty­mas poil­sio metu), netinka­ma reak­ci­ja į metų laikus (bandy­mas sumažin­ti karštį ledini­ais gėri­mais, karš­tas dušas žiemą ir t. t.). Per didelis kūno funkci­jų taiky­mas, pasak Ajurve­dos, yra aki­vaizdži­au­sias; tai gali būti val­gy­mas, sek­sas, dar­bas ir pan. Nepakanka­mam nau­do­jimui būdin­gas kūno nenau­do­ji­mas, atidėlio­ji­mas to, ką reikia padary­ti (val­gyti, trokšti ir pan.), polinkis vengti pareigų ir atsakomy­bės.

Papras­tus fizinius sutrikimus gal­i­ma leng­vai ištaisyti laikan­tis dietos, grįž­tant prie tin­kamo elge­sio ir var­to­jant Ajurve­dos žolelių prepara­tus. Ligoms, kurios gili­ai įsišakni­ju­sios galvo­je, reikia ilgalaikio med­i­cininio gydy­mo (ajurve­dini­ais vais­tais arba home­opati­ja), taip pat dvasinių prak­tikų, pokalbių, dietų ir med­itaci­jos pagal­bos.

Mitybos principai Ajurvedoje

Pasak Ajurve­dos, tin­ka­ma mity­ba ir mity­bos reži­mas yra geros sveikatos pagrindas. Be to, dau­gumą jau atsir­adusių ligų gal­i­ma išgy­dyti pakei­tus mity­bą į geres­nę.

Pagrindiniai Ajurvedos mitybos principai:

• pagrin­di­nis val­gy­mas turėtų būti vidur­di­enį vietos laiku;
• neval­gykite susi­jaud­inę ar nusim­inę, pir­mi­au­sia turė­tumėte nusir­am­inti;
• aplin­ka val­gy­mo metu turėtų būti rami, niekas neturėtų erz­in­ti (pavyzdžiui, tele­vi­zo­ri­aus triukš­mas), neturė­tumėte būti išsi­blaškę ar ką nors skaityti;
• bai­gus val­gyti, Ajurve­da moko dar 5 min­utes pasėdėti prie sta­lo;
• tarp val­gymų turi praeiti ne maži­au kaip 3 valan­dos;
• val­gyti sėdi­mo­je padė­ty­je;
• pagal Ajurvedą, val­gyti reikia tik tada, kai jauči­atės alka­ni;
• maistą reikia kruopšči­ai kram­tyti;
• val­gio metu nereikia skubėti;
• reikėtų susi­laikyti nuo per­si­val­gy­mo (pagal Ajurvedą por­ci­ją reikėtų apskaiči­uoti taip, kad iki soties nesu­val­gy­tumėte ¼ por­ci­jos);
• rekomen­duo­ja­ma val­gyti ką tik pagam­intą maistą (arba pagam­intą tą pačią dieną, o ne vakarykštį ir užvakar pagam­intą maistą);
• val­gio metu negerti daug van­dens (gal­i­ma ger­ti švarų šiltą vir­in­tą van­denį);
• pieną reikia var­toti atski­rai, nemaišyti jo su kitais mais­to pro­duk­tais;
• reikėtų ste­bėti, kaip deri­na­mi mais­to pro­duk­tai;
• reikėtų var­toti priesko­nius (Ajurve­da tiki, kad jie skati­na virškin­imą);
• val­gia­raštis turėtų ati­tik­ti orga­niz­mo por­eik­ius ir esamą sezoną;
• svar­bu laikytis Ajurve­dinio sko­nio prin­cipo (Ajurve­da nuro­do 6 sko­nius, kurie turėtų būti val­gio dalis);
• rūgščių ir sūrių patiekalų bei kefy­ro negal­i­ma var­toti nak­tį;
• reikėtų vengti sūraus, riebaus ir rūgš­taus mais­to.

Produktų suderinamumas pagal Ajurvedą

Nesud­eri­na­mais laiko­mi rūgš­taus pieno pro­duk­tai ir cit­rusini­ai vaisi­ai. Pieno nereikėtų der­in­ti su rūgšči­ais patiekalais. Melionų nereikėtų val­gyti kar­tu su kitais mais­to pro­duk­tais.

Ajurve­do­je nerekomen­duo­ja­mas šil­tas medus. Įkaitęs iki dau­giau kaip 40 laip­snių, jis virs­ta lip­nia mase, kuri prisitvirti­na prie krau­jagys­lių sienelių ir tam­pa nepalankių pokyčių orga­nizme priežas­ti­mi. Medus labai naudin­gas, jei jis neb­u­vo ter­miškai apdoro­tas.

Pieno ir mais­to pro­duk­tų, kuri­u­ose gausu bal­tymų, nereikėtų var­toti vienu metu. Ajurve­do­je manoma, kad pien­as vėsi­na, o bal­ty­mai šil­do, šių grupių pro­duk­tų derinys lemia toksinų susidarymą.

Pien­as ir bananai netinka kar­tu. Pasak Ajurve­dos, abu šie mais­to pro­duk­tai vėsi­na ir yra sunki­ai viršk­i­na­mi. Jų derinys suke­lia dau­gy­bę ligų.