Tavo pirmasis filmas (1 dalis)

Kai jau­na­sis Quenti­nas Taran­ti­no nusipirko juostinę kamerą, jis pradėjo fil­muoti viską, kas jam atrodė įdo­mu. O po kurio laiko, nufil­mavęs ir išryšk­inęs visą spin­tą juostų, jis… išmetė jas į šiukšlių dėžę. Kodėl? Todėl, kad jis paprasči­au­si­ai neį­si­vaiz­da­vo, kaip visa tai sujungti į filmą, o svar­biau­sia — prieš pradė­damas fil­muoti nenu­sis­tatė, apie ką bus jo fil­mas.

Tai­gi svar­biau­sia: būsi­mo fil­mo tema visa­da turėtų būti „tai fil­mas apie (apie, apie)… kuris (aya, sya)…“. Pvz: „tai fil­mas apie Sidorą Ivanovą, kuris vien­as slidėmis pasiekė Šiau­rės aši­galį“.

Visi arba beveik visi sce­nar­is­tai ir režisieri­ai sufor­mu­lu­o­ja būsi­mo fil­mo idėją šia for­ma, ši frazė yra ben­dradar­biav­i­mo su prodiuseriu atspir­ties taškas, ji yra veiksmų gairė. Būtent ją nuo­lat turi omeny­je bet kuris fil­mo kūrė­jas, kad ir koks trumpas ir skam­bus būtų fil­mo pava­din­i­mas. O vien­as režisierius kartą net įrašė šią užuom­iną į pava­din­imą — „Istori­ja apie Asią Kli­ačiną, kuri mylėjo, bet nesusi­tuokė“.

Pagrind­inę frazę (žr. „svar­biau­sia“) reikia prisim­inti visais fil­mo kūri­mo eta­pais, antraip nufil­mu­osite, o paskui sumon­tu­osite daug nereikalin­gos medži­a­gos, kuri netel­pa į fil­mo kon­cep­ci­ją arba ati­traukia žiūrovą nuo pagrind­inės idėjos. Jūsų fil­mas bus panašus į kalbą žmo­gaus, kuris kalbėjo ir kalbėjo, bet niekas nesupra­to jo žodžių pras­mės (filme daug pagrin­dinių veikėjų, o veiks­mas labai pai­nus) arba nesu­laukė pabai­gos (veiks­mas per ilgas, daug antraeil­ių įvyk­ių). Net ir nus­tatę, ką fil­muoti, nufil­mu­osite daug dau­giau, nei reikia. Tarp fil­muo­tos medži­a­gos, ypač iš pradžių, turėsite daug nekoky­biškos vaiz­do medži­a­gos — nekoky­biškos (tiek kūry­binės, tiek tech­n­inės), taip pat vėlu­o­jančių scenų.

Net ir kan­tri­ausi žmonės negalės žiūrėti kelių valandų neap­doro­tos fil­muo­tos medži­a­gos. Todėl jei norite, kad jūsų dar­bas būtų įdo­mus ne tik jūsų šeimos nar­i­ams, turė­tumėte pasirink­ti geri­au­sius ar reikalin­giau­sius planus ir iš jų sumon­tuoti filmą. Tači­au ne viską, ką matote, gal­i­ma suprasti ar teisin­gai inter­pre­tuoti, teks ką nors paaišk­in­ti lyd­inči­a­jame tek­ste, taip pat išsaugoti kadre vyk­stančių įvyk­ių gar­sus (kad būtų gal­i­ma išsami­au perteik­ti atmos­ferą) arba pakeisti juos muzi­ka ar triukš­mu (kad sukur­tumėte žiūrovui reiki­amą nuo­taiką).

Vadovau­dama­sis „pagrin­diniu“, sufor­mu­lu­o­ju sau užduotį: noriu parašyti kursą, kuris padėtų kino entuzi­as­tams kur­ti fil­mus. Tiesa, tai bus labi­au panašu į žinyną, paremtą mano paties, taip pat mano kolegų ir moky­to­jų patir­ti­mi.

Fil­mo kūri­mo proce­sas skirstomas į tris eta­pus: sce­nar­i­jaus rašy­mas, fil­mav­i­mas, mon­tavi­mas + įgarsin­i­mas.

Sutelkime dėmesį į pir­mąjį etapą. Rašy­da­mi sce­nar­i­jų turite laikytis tam tikrų taisyk­lių, kuri­omis vadovau­damiesi pradėsite fil­muoti, jau turė­da­mi aiškų įsi­vaiz­davimą, ką fil­mu­osite.

Tai­gi, būsi­mo fil­mo temą nus­tatėte, tači­au prieš ren­giant jo sce­nar­i­jų būti­na atidži­ai išs­tudi­juoti medži­agą šia tema (straip­snius, nuo­traukas, fil­mus ir pan.): galite atrasti daug nau­jo.

Tada turė­tumėte sufor­mu­lu­oti pasirink­tą temą viena fraze, pavyzdžiui: tai bus fil­mas apie alpin­istą A (veikėją), kuris keti­na įkop­ti į kalną B (veiks­mas).

Atminkite, kad pagrin­di­nis veikė­jas turėtų būti vien­as (net jei tai yra veikėjų grupė), jis turėtų būti pagrin­di­nis dėmesys. Nuo pat fil­mo pradžios sudominkite žiūrovą, priver­skite jį įsi­jausti į pagrind­inį veikėją, įtraukite jį į veiksmą. Kon­trastas tarp hero­jaus ir anti­hero­jaus, ele­men­tų, aplinky­bių ir pan.

Bet kuris fil­mas turi siužetą (pradžią), veiksmo vystymąsi (pagrind­inę dalį) ir išsi­aiškin­imą.

Būti­na apgalvoti pradžią ir nepradėti pasako­ji­mo iš toli (fil­mo tem­po praradi­mas — tai žiūro­vo praradi­mas), iš kar­to pris­tatyti hero­jų, įvardyti temą (prob­lemą), sug­alvoti veiksmo siužetą, kuris patrauk­tų žiūrovą. Tai gali būti intri­ga, netikė­tas inci­den­tas, įdo­mus įvykis ir pan. Mūsų pasirink­tos temos atve­ju negalite pradėti nuo kuprinių pakav­i­mo, pakav­i­mo geležinke­lio sto­ty­je ir ilgos kelionės traukiniu — var­gu ar tai bus įdo­mu ir gali užvilk­in­ti pradžią.

Pagrind­inė dalis yra veiksmo vysty­mas, čia vyk­s­ta visi įvyki­ai. Pagrin­di­nis veiksmo įvykis arba lūžis — kul­mi­naci­ja, lemi­anti fil­mo baigtį, — turėtų įvyk­ti arči­au jo pabai­gos (maž­daug 2/3 fil­mo pradžios, vad­i­na­ma­sis „auk­so pjūvis“).

Denou­men­tas — fil­mo pabaiga, hero­jus pasiekia tik­slą (arba ne), įvyk­do (arba ne) iškeltą užduotį, t. y. įvyk­s­ta veiksmo išva­da.

Kaip traukinys sudary­tas iš vagonų, taip ir fil­mas sudary­tas iš epi­zodų — įvyk­ių, kurie vyk­s­ta. Išvardykite vis­us epi­zo­dus, kuri­u­os norite nufil­muoti, pabandykite juos sudėli­oti taip, kad įtam­pa palaip­sniui augtų iki kul­mi­naci­jos, apgal­vokite perėjimus, nus­tatykite trūk­sta­mas gran­dis, įsi­vaiz­duokite, kaip fil­mas galėtų baigtis. Pasin­au­dokite pagrin­diniu spek­tak­lio dės­niu — kon­trastu: įtam­pą keičia atsi­palai­davi­mas, gre­itas veiks­mas nutrūk­s­ta ir tam­pa lėtas.

Jei filme plan­uo­ja­ma imti inter­viu iš hero­jaus, būti­nai sug­al­vokite jam klausimų. Nus­pręskite, ar istori­ja bus pasako­ja­ma auto­ri­aus požiūriu, ar hero­jaus pir­muo­ju asme­niu. Kitų fil­mo dalyvių komen­tarams skirkite kur kas maži­au laiko (tik jei be jų negalite apsieiti).

Gerai, jei turite orig­i­nal­ių fil­mo idėjų, nau­do­jate metaforas, hiper­boles, ale­gori­jas ir t. t. (iš pradžių galite nau­doti šiek tiek fil­muo­tos medži­a­gos). (iš pradžių galite pasin­au­doti kitų žmonių išvadomis); pagal­vokite, kok­iu paros metu geri­au fil­muoti, kok­ius planus, kok­iu kam­pu, iš kok­ių taškų ir t. t. Mintis, išreikš­ta iš ekra­no tuščia for­ma, negali nei sužavėti, nei paveik­ti žiūro­vo.

Mintis turi būti išreikš­ta per­son­ažų kon­flik­to (pvz., žmo­gaus ir stichi­jos, liki­mo), veiksmo for­ma, į kurį žiūrovas bus įtrauk­tas, sim­pa­tizu­os, išgyvens už vieną iš pusių. Kai jis pasi­jus įtrauk­tas į veiksmą, jis pri­ims jūsų idėją.

Dabar galite rašyti galutinį fil­mo sce­nar­i­jų, įtrauk­da­mi visas savo idė­jas. Kai jį užrašysite ant popieri­aus, pamatysite savo filmą — beliks tik jį nufil­muoti.

Šal­ti­nis: žur­nalas „Skait­meni­nis vaiz­das” („Цифровое видео”)
Auto­rius: Vladimir Fomin
Ver­ti­mas: Lau­ry­nas Dins­manas