Gaminame jaukus
| | |

Gaminame jaukus

Kiekvienas plūdininkas žino, kad be šėrimo sunku pagauti baltą žuvį, bet ne visi gali įpirkti firminius pašarus, todėl norėčiau patarti kaip palyginus nebrangiai patiems pasigaminti pašaro, kuris tiks visai baltai žuviai, įskaitant ir karpius 🙂

Pradėti reikia nuo turgaus, kuriame nusipirkite vištų pašaro. Jį sudaro labai geri komponentai, pilnai tinkantys jaukinti žuvį. Po to dar būtų gerai nusipirkti saulėgrąžų išspaudų, smulkių kukurūzų, na, dar galima kokį maišelį sėlenų. Visi šie komponentai kainuoja maždaug po 1 Lt už kilogramą, tad manau, tai nėra brangu. Tuomet jau galima pradėti ruošti jauką, kurį aš jau ruošiu prie vandens telkinio, kuriame ketinu žvejoti. Pagrindinė jauko dalis yra vištų pašaras, į kurį pridedu kukurūzų kruopų, džiūvėsių (kad geriau sukibtų pašaras), ir be abejo kvapų. Kvapus galima dėti įvairius, priklausomai nuo žuvies, kurią ketinate žvejoti, bet aš esu pastebėjęs, kad baltai žuviai labiausiai tinka saldūs kvapai, kaip pavyzdžiui karamelės, vanilės ar panašiai. Man labai pasiteisino firmos „Traper“ kvapai, o būtent… ne, palaukit, čia jau reklama:)

Vienu žodžiu kvapas pirmiausia turi patikti žvejui, tada ir žuviai patiks. Gaudydamas karšius dažnai į jauką pridedu kalendros ir saulėgrąžų išspaudų. Dar visada pridedu gerą saują konservuotų kukurūzų, o po to ir gaudau ant tokių kukurūzų, kuriuos prieš tai sumaišau su kvapais, kurių dėjau į pašarą. Dabar apie priedus jaukams. Jų aišku yra visokių: arachiso, melasos, kaledros, kanapių, sojos, kraujo miltų ir visokių kitų. Turiu galvoje pirktinius priedus maišeliuose, specialiai jau paruoštus žūklei. Tai va, visi tie priedai tikrai labai geras daiktas. Visi jie tinka gaudant baltą žuvį, ypač melasa, arachisas, soja – jie labai praturtina jaukus tiek maistinėmis tiek kvapniosiomis dalimis. Jauko ir priedų santykis. Tokius priedus, kaip soją, melasą, arachisą galima dėti apie 200g priedo į 2-3 kg sauso bazinio jauko, mano atveju jau minėto vištų pašaro. Kanapių reikia dėti žymiai mažiau, gal dvigubai ar net dar mažiau. Dėl kraujo miltų, šiuo metu gal jau tokių ir negausite nusipirkti, kadangi jie buvo uždrausti po visų tų kempinligių protrūkio, be to aš jų neesu bandęs, todėl ir patarti nieko negaliu, tik esu girdėjęs, kad su jais reikia elgtis labai atsargiai, ir per didelis jų kiekis jauke viską gali sugadinti. Na va, tik nepamirškite, kad pašaras turi būti reikiamo sukibimo.

Sumaišius pašarą, jį reikia išbandyti: padarius nedidelį rutuliuką reikia jį įmesti šalia kranto ir stebėti, kaip jis irsta vandenyje. Jei jis iškart išsiskiria nespėjęs nusileisti iki dugno, būtina pašarą papildomai sutvirtinti. Tam tinka avižinės kruopos ar specialus molis, kuris beje gana brangus. Avižines kruopas (tai pat tinka ir perlinės) aš iš vakaro užpilu verdančiu vandeniu (du kartus daugiau vandens nei kruopų) ir uždengęs dangčiu dar užkloju rankšluosčiu bei palieku iki ryto brinkti. Ryte jos būna pilnai paruoštos jaukui, o perlinės kruopos taip pat tinka ir kabinti ant kabliuko. Jei pašaras nukrenta ant dugno ir nesiskiria, vadinasi jis per daug susiklijavęs ir neduos reikiamo rezultato.

Tam kad pašaras butų puresnis, tinka sėlenos ir smėlis. Naudojant kvietines sėlenas, taip pat galima „pataisyti“ per daug sudrėkintą jauką. Be to, smėlis sunkina pašarą ir jį šviesina. Bet jei vandens telkinio dugnas yra labai tamsus, verta savo pašarą tamsinti. Tam labai tinka durpės, ypač iš kurmiarausių. Labai didelį dėmesį skirkit jauko išmaišymui, čia jau reikia netingėti ir pasistengti visus jauko elementus išmaišyti kuo rūpestingiau, žinoma dar sausus, po to po truputį drėkinant, vis išmaišyti, kol gausite reikiamo drėgnumo jauką. Reikiamas drėgnumas – kai jūsų sulipdytas jauko rutulys, paleistas iš kokio metro aukščio į kibirą su jauku, nesubyra. Rimti žvejai išmaišę jauką ir jį tinkamai sudrėkinę, dar jį pertrina per sietelį, kad jaukas būtų kuo smulkesnis ir kad žuvis kuo ilgiau maitintųsi vienoje vietoje. Žinoma, nors gerai paruoštas jaukas lemia labai daug, tačiau jei kibimas silpnas, teisingiau visiškai nekimba, galima nieko ir nepagauti. Tada galvosite, kad kažką blogai padarėt ir kad tie jaukai visiškai neveikia. O išeitis yra – tereikia pakeisti savo pavadėlį į kuo plonesnį (0,08-0,1) ir užsirišti kuo mažesnį kabliuką (Nr.16-18) ir rezultatas tikrai pagerės, kuo aš (ir ne tik aš) esu įsitikinęs ne vieną kartą.

Taigi, man pasiteisina toks pašaras, tikiuosi, kad ir jūs nenusivilsite. Bandykit.

Įvertinkite straipsnį

0 / 12

Your page rank:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *