Žuvų populiacinių parametrų būklė ir dinamika. Baltijos jūra

Vyk­dant mon­i­toringo pro­gramą Balti­jos jūro­je sužve­jo­ta 12 rūšių žuvų. Buvo sug­au­ta tiek jūrinių, tiek gėla­van­denių bei praeivių žuvų. Domi­na­vo jūrinės žuvų rūšys (strimelė, upinė plekšnė, uotas) bei praeivė žuvis — žio­bris. Ypač daž­na buvo strimelė ir upinė plekšnė bei gėla­van­denės rūšys — starkis, ešerys. Kitos žuvų rūšys buvo sužve­jo­jamos kur kas reči­au — nedideli­ais kieki­ais sužve­jo­ta stin­ta, sykas, kuo­ja, plakis. Arči­au kran­to buvo sužve­jo­ja­ma dau­giau žuvų rūšių ir jų bio­masė buvo aukštes­nė. Balti­jos jūros priekran­tė­je gana didelis ir žio­brio gausumas. Vyra­vo nesub­rendę indi­vidai, tači­au pasitaikė ir nese­ni­ai išn­eršusių bei sub­ren­dusių žuvų. Uoto bei upinės plekšnės pop­u­liaci­jose taip pat domi­na­vo jau­nikli­ai. Žve­jy­bos duomenys Balti­jos jūros priekran­tė­je patvirti­na, kad ši zona yra dauge­lio rūšių žuvų jau­niklių atsi­gany­mo zona, todėl ver­slinė žūk­lė čia turi būti griež­tai reg­uli­uo­ja­ma.

Svarbesnių ichti­o­cenoz­ių rūšies pak­itimų lygi­nant su 1993–1994 m. nepaste­bė­ta, išskyrus tai, kad po ilges­nės per­traukos vėl gau­si­au pasirodė menkė. Tiesa, san­tyk­i­nai jos gausumas nėra didelis, tači­au jis turi ten­den­ci­ją didėti. Tai dau­giau­sia jau­ni, 2–3 metų indi­vidai, ir tai teikia vil­ties jų ištek­lių padidėjimui. Tuo tarpu žio­brio priekran­tės ichti­o­cenozėse buvo sužve­jo­ja­ma maži­au negu ankstes­ni­ais metais. Greiči­au­si­ai įtakos jo ištek­liams turi suin­ten­syvėjusi žve­jy­ba priekran­tė­je statomais tin­klaiči­ais. Ben­dras žuvų gausumas ir bio­masė kito nežymi­ai (1 pav.). Taip pat nepak­i­to ir mat­meninė, lyties, amži­aus domin­uo­jančių ver­slin­ių žuvų rūšių struk­tūra.

Tiri­a­mu­ose van­dens telkini­u­ose sug­autų žuvų bio­masės (A) ir tankio (B) dinami­ka 1993–1995 metais. Balti­jos jūro­je anal­izuo­tas strimėlės ir upinės plekšnės augi­mas. Buvo sug­au­namos 2–8 metų strimėlės, ryški­ai domi­na­vo 4–5 metų amži­aus žuvys. Skir­tumų tarp lyčių augime nepaste­bė­ta. Pavasarinio nerš­to strimėlės sudarė dau­giau kaip 90%. Upinių plekšnių laimik­i­u­ose pasitaikė 1–6 metų amži­aus indi­vidai, domi­na­vo 2–3 metų jau­nikli­ai. Augi­mo tem­pas buvo gana aukš­tas, ypač jaunes­nėse amži­aus grupėse. Tyri­mo laiko­tarpiu įvaires­nių skir­tumų šių rūšių augime nepaste­bė­ta.