Žuvų populiacinių parametrų būklė ir dinamika. Ežerai

Monitoringas vykdytas skirtingo trofinio lygio ežeruose. Dusios, Platelių ir Tauragnų ežerai priklauso mezotrofiniam, Lukstas – eutrofiniam, o Žuvintas – hipertrofiniam ežerų tipams. Pagal ežerų bendrijų klasifikaciją (Virbickas, 1989) Dusios ir Tauragnų ežerai priklauso pirmam, “stintiniam” tipui, 7 – 8 variantams, Platelių antram, “seliaviniam” tipui, 1 variantui. Šiuose giliuose ežeruose į bendrijų branduolius įeina šaltamėgės žuvys – stintelės, seliavos, o Platelių ežere – seliavos, sykai. Be jų, žuvų bendrijų branduoliuose dar vyrauja Dusios ežere – ešerys, pūgžlys, kuoja, Tauragnų ež. – kuoja, ešerys, karšis, Platelių ežere – ešerys, kuoja. Luksto ežeras priklauso trečiam, “aukšliniam” tipui, 16 variantui, kur pagrindinės dominuojančios rūšys yra karšis ir kuoja. Žuvinto ežeras priklauso penktam, “karšiniam” tipui, 32 – 33 variantams, čia ryškūs dominantai yra kuoja, lynas, karšis, lydeka.

Ežeruose selektyviniais tinklais sugautų žuvų rūšinė įvairovė buvo nedidelė, vidutiniškai buvo sugaunama 7 – 9 rūšių žuvys – tai dažniausiai pagrindinės rūšys, įeinančios į ežerų žuvų bendrijų branduolius. Iš viso eksperimentinės žvejybos metu sugauta 14 rūšių žuvų. Visuose ežeruose buvo sugaunamos kuojos, lydekos, paprastosios aukšlės, ešeriai ir pūgžliai. Tik giliuose (Dusia, Plateliai, Tauragnai) ežeruose nuolat buvo sugaunamos seliavos. Negausiai laimikiuose pasitaikydavo ežerinių stintų, vėgėlių, ungurių ir net lydekų. Tai rodo, kad šių žuvų ištekliai ežeruose mažėja. Starkiai nuolat buvo sugaunami tik Luksto ežere, o sykai – Platelių ežere. Žvejybos rezultatai parodė, kad sykų ištekliai Platelių ežere yra dideli, kadangi per dvi žvejybas buvo sugauti 152 sykai, kurių bendras laimikio svoris siekė 45.43 kg. Lyginant su ankstesniais metais, sugautų žuvų rūšinė sudėtis kito nereikšmingai.

Trejų metų sugautų žuvų laimikių analizė rodo, kad didžiausi gausumo ir biomasės svyravimai konstatuoti Dusios ežere – nuo 6.67 (1993 m.) iki 37.6 (1994 m.) kg. 1995 m. Dusios ežere sugautų žuvų biomasė siekė 20.94 kg. Atitinkamai kito ir sugautų žuvų tankis – nuo 91 iki 763 vnt. Tokie ryškūs svyravimai greičiausiai siejami su eksperimentinės žvejybos sėkme, o ne su išteklių staigiu kitimu. Bendra žuvų biomasė Luksto, Žuvinto ir Tauragnų ežeruose kito mažiau ir 1995 m. sudarė 18.81-23.71 kg; gausumas – 151-519 vnt. Platelių ežere šiais metais tokie rodikliai nustatyti pirmą kartą. Remiantis tyrimų rezultatais matyti, kad Plateliuose žuvų biomasė buvo didesnė negu kituose ežeruose ir siekė 27.67 kg, o gausumas – vidutinis, apie 210 vnt.

Ežeruose tiek pagal biomasę (37-36 % nuo kitų sugautų žuvų), tiek pagal tankį (44-32 %) vyravo kuojos ir ešeriai. Kai kuriuose ežeruose kuojų ir ešerių biomasės ir tankio rodikliai kito labai ženkliai. Pavyzdžiui, kuojų biomasė 1995 m. ežeruose kito nuo 1.78 iki 16.74 kg (vidurkis ežeruose 8.3 kg). Daugiausia kuojų buvo sugauta Luksto ež. – 16.74 kg, o mažiausia – Dusios ež. – 1.78 kg ir Platelių ež. – 4.50 kg. Šiuose ežeruose pagal biomasę vyravo ešeriai – 14.61 ir 9.29 kg atitinkamai. Ešerių biomasė kito nuo 1.98 iki 14, 61 kg (vidutiniškai ežeruose – 8.1 kg). Kitų žuvų buvo sugaunama daug mažiau tarp jų didesniais rodikliais išsiskyrė: Dusios ež. – pūgžlys – 4.5 kg, Tauragnų ež. – karšis – 1.4 , Platelių ež. – sykas – 14.39, Luksto ež. – starkis – 3.6, Žuvinto ež. – karšis, lynas, lydeka – 1-2 kg. Panašiai kito ir žuvų tankio rodikliai.

Analizuojant kuojos ir ešerio populiacijų būvį, galima konstatuoti, kad ežeruose vyravo jaunesni individai. Ešerio populiacijos jaunėjimas siejamas su intensyviu verslu kai kuriuose ežeruose, kadangi daugelis vyresnių amžiaus grupių individų yra išgaudomi.