Vandens-druskos režimas, gerti ar negerti maršrute ir jei geriate, kada ir kiek. Tai yra problema numeris vienas visuose vasaros žygiuose karštuoju metų laiku. Žiemos žygiuose dar labiau slegia klausimas, kur gauti geriamojo vandens.

Vandens-druskos režimas žygio metu. Važiuodami maršrutu galite gerti arba negerti.

Normaliomis sąlygomis mums reikia tik 2-2,5 litro vandens per dieną, kad palaikytume medžiagų apykaitą ir garavimą per odą ir plaučius. Dalis reikalingo vandens susidaro organizme vykstant oksidaciniams procesams, dalis yra maiste, tačiau to nepakanka. Geriant ir pavalgius karštu maistu, organizmas turėtų tiekti iki 1,5 litro vandens. Vanduo reikalingas ne tik medžiagų apykaitai, bet ir kūno temperatūrai stabilizuoti.

Intensyviai dirbant ir karštu oru kūnas atvėsta, išgarindamas dalį drėgmės. Todėl, priklausomai nuo mankštos intensyvumo, fizinio pasirengimo ir klimato, turistui per dieną reikia nuo 3 iki 10 ar daugiau litrų vandens. Ne visas išgertas vanduo išgaruoja per odą. Dalis jo išsiskiria su šlapimu. Negana to, iš karto išgėrus litrą vandens, termoreguliacijai užtikrinti bus panaudota tik 60 % jo, likę 40 % pasišalins su šlapimu. Bet jei kas valandą išgersite 100-150 ml, tai iki 90% vandens pavirs prakaitu. Kitaip tariant, per karštį ir sunkaus darbo metu naudingiau gerti dažnai, bet po truputį.

Negerti per dieną, nesilaikyti vandens ir druskos režimo, kaip rekomenduojama kai kuriuose leidiniuose, yra ne mažiau kenksminga nei gerti neribotais kiekiais, nes tai gali sukelti dehidrataciją kūno ir jį lydinčio darbingumo sumažėjimo bei šilumos smūgių. Patogiausia gerti mažose poilsio stotelėse, kurios dažniausiai daromos prie vandens šaltinių. Tokiu atveju geriau gerti mažais gurkšneliais arba per šiaudelį, į puodelį įpylus citrinos rūgšties, įvairių ekstraktų ir sausų sulčių, sportinių gėrimų, vaisių sirupų.

„Popsai“ gerai pasitvirtino. Juos lengva paruošti iš citrinos rūgšties ir sodos su įvairiais priedais. Gerai numalšina troškulį ledinė arbata, geriausia žalioji arbata, taip pat koncentruotų pomidorų sulčių ar pomidorų pastos tirpalas. Vandenį galite gerti su saldumynais, cukrumi arba valgyti su džiovintais vaisiais. Net ir ilgose sustojimuose ir bivake negerkite tol, kol išnyks troškulio jausmas. Vanduo į kraują įsigeria praėjus 10-15 minučių po išgėrimo ir tik tada dingsta troškulys. Per didelis gėrimas troškulio nenumalšina, o atvirkščiai, dažnai išprovokuoja jo sustiprėjimą. Priežastis čia tokia.

Litre kraujo yra 9,45 g valgomosios druskos. Druska iš organizmo išsiskiria kartu su prakaitu, tačiau mažesniais kiekiais – apie 5 g litre. Atitinkamai, gausiai prakaituojant, padidėja druskos kiekis kraujyje. Troškulio jausmas yra reakcija į druskos disbalansą. Organizmas stengiasi sumažinti druskos koncentraciją. Tačiau išgėrus per daug vandens-druskos režimas ir druskų koncentracija kraujyje sumažėja taip smarkiai, kad norint ją atkurti, per šlapimą ir gausų prakaitą pasišalina drėgmės perteklius, o kartu su jais pasišalina papildomas druskos kiekis.

Mūsų druskos atsargos yra ribotos, o kai jos išsenka, druskos kiekis kraujyje nepasipildo. Todėl vėl seka papildomas drėgmės ir kartu su ja druskos pašalinimas. Vandens praradimas vėl sukelia troškulį. Ratas užsidaro. Druskos įpylimas į vandenį turi tam tikrą poveikį kovojant su troškuliu, tačiau dirbant sunkų fizinį darbą karštyje, piktnaudžiavimas druska sumažina prakaitavimą, sutrikdo termoreguliaciją ir provokuoja šilumos smūgį bei širdies nepakankamumą.

Bet ką daryti, jei pakeliui yra nedaug vandens šaltinių? Paprastuose žygiuose vidurinėje zonoje nekarštu laikotarpiu dažniausiai pakanka gerti daug skysčių per pusryčius ir vakarienę bei šiek tiek vandens per pietus ar užkandžiaujant. Karštomis dienomis turėsite neštis vandenį kolbose po 0,7–1 litro vienam asmeniui. Savaitgalio žygiuose galite pasiimti parduotuvėje pirkto vandens ir sulčių plastikiniuose buteliuose.

Nerekomenduojama vartoti gėrimų su ksilitoliu, kurie palieka nemalonų skonį burnoje, taip pat tokius gėrimus kaip Fanta, Pepsi, Coca-Cola ir sultis, sumažintas iš koncentratų. Jie nenumalšina troškulio ir išprovokuoja besaikį skysčių vartojimą. Troškulys gali atsirasti ir dėl burnos gleivinės sausumo (netikras troškulys). Norėdami to atsikratyti, galite čiulpti rūgščius saldumynus ir džiovintus vaisius.

Žiemos žygiuose judant vandens nėra kur pasisemti, bet jei geri tik du kartus per dieną – ryte ir vakare, tai neišvengiama dehidratacija, sutrinka vandens-druskos režimas. Todėl žiemos žygių metu vandens tiekimas termosuose tiesiog būtinas. Kalnuose, ypač karšto klimato vietovėse, drėgmės nuostoliai siekia 7–10 litrų, daugiausia dėl išgaravimo per plaučius dėl padidėjusio plaučių ventiliacijos tūrio. Tokiu atveju į racioną būtina įtraukti iki 5 litrų įvairių anksčiau minėtų gėrimų.

Pagal medžiagą iš knygos „Maistas žygio kelionėje“.
Aleksejevas A. A.