Vanduo yra biologinis žmogaus organizmo poreikis ląstelių lygiu. Sunku pateikti konkretų ir universalų atsakymą, kiek vandens žmogus turėtų išgerti per dieną, kad išvengtų dehidratacijos. Viskas priklauso nuo metų laiko ir gamtinės vietovės, tačiau viena galima tvirtai pasakyti: be vandens žmogus gali išgyventi tik nuo 3 iki 10 dienų.

Toks pasklidimas laike siejamas su aplinkos oro temperatūra ir fiziniu aktyvumu bei psichologine žmogaus būkle. Vandens trūkumas smarkiai padidina troškulio jausmą, bet dar blogiau yra per didelis jo vartojimas, galintis sukelti staigų patinimą ir mirtį. Apleistose vietovėse vanduo yra nepaprastai svarbus žmonėms. Net maistas nėra toks svarbus gyvybės išsaugojimui. Dehidratacija yra mirtina tiek karštu, tiek šaltu oru. Nuomonė, kad dehidratacijos procesas gali vykti tik esant aukštai temperatūrai, kai organizmas kovoja su perkaitimu, yra klaidinga ir pavojinga.

Žmogaus organizmo dehidratacija, dehidratacijos simptomai ir požymiai, dehidratacijos prevencija.

Esant minusinei temperatūrai, vandens nuostoliai gali būti gana dideli ne tik dėl padidėjusio prakaitavimo intensyvaus fizinio krūvio metu, bet ir dėl šiltos, varžančios aprangos, su kuria tenka dirbti darbą.

Virškinimas pagrįstas vandeniu, vanduo sutepa sąnarius ir padeda pašalinti atliekas, reikalingas kvėpavimui, nes plaučius reikia nuolat hidratuoti, kad kraujas būtų prisotintas deguonimi ir išlaisvintų jį nuo anglies dioksido pertekliaus.

Kūno dehidratacija atsiranda dėl žemos temperatūros ir sauso oro patekimo į plaučius, į kurį jis pirmiausia reaguoja padažnėjęs šlapinimasis (šalta diurezė). Padidėjęs šlapinimasis, be skysčių netekimo, taip pat padidina natrio chlorido netekimą organizme ir sukelia vandens-druskų apykaitos sutrikimą. Toliau pateiktoje lentelėje aiškiai parodytas dehidratacijos simptomų vystymasis žmogaus organizme, priklausomai nuo vandens netekimo procento nuo kūno svorio.

Žmogaus kūno dehidratacijos simptomai.

O kai kraujotakos sistemoje kraujas netenka vandens, jis tampa klampus, sumažėja jo tūris, lėčiau cirkuliuoja. Dėl to padidėja širdies apkrova, sutrinka kraujotaka, o organizmas praranda gebėjimą efektyviai šalinti šilumos perteklių karštomis sąlygomis arba paskirstyti šilumą ten, kur jos reikia šaltu metu. Vystosi hipertermija arba hipotermija.

Vidutiniškai vandens balansui palaikyti žmogui per dieną reikia ne mažiau kaip 2,5-3 litrų skysčių. Karštomis dienomis šis kiekis smarkiai padidėja, o skysčių trūkumas gali sukelti dehidrataciją ir mirtį. Net nedidelis kūno temperatūros nukrypimas nuo normalios sumažina darbingumą ir yra įvairių kūno funkcijų pažeidimo įrodymas.

Veikiant išorinei aplinkai, sveiko žmogaus kūno temperatūra gali pakilti iki pavojingų dydžių. Kai oro temperatūra yra aukštesnė nei plius 30-35 laipsnių, žmogaus organizmas pradeda kaisti ir tai ypač pastebima atliekant bet kokią fizinę veiklą. Ir nesvarbu, koks šilumos šaltinis, organizmas turi atsikratyti jo pertekliaus, palaikydamas normalią temperatūrą. Tai pasiekiama prakaituojant. Yra žinoma, kad du trečdalius žmogaus kūno sudaro vanduo ir kiekvienas šio vandens lašas yra būtinas normaliam organizmo funkcionavimui. Prakaituodamas organizmas netenka šio vandens ir tai ilgainiui sukelia dehidrataciją, todėl vandens nuostoliai turi būti atstatyti.

Žmogaus kūnas turi turėti nuolatinį vandens tiekimą prakaitavimui, nes esant aukštai temperatūrai ilgą laiką (4-5 valandas), vandens nuostoliai gali siekti iki 2 litrų. Tačiau žmogaus darbingumas ir normali būsena atkuriami geriant reikiamą kiekį vandens. Joks vandens pakaitalas negali apsaugoti organizmo nuo dehidratacijos. Alkoholis, sūrus vanduo, kraujas ir kiti skysčiai tik didina dehidrataciją. Rūkymas tik padidina troškulį, o akmenukas burnoje padeda sumažinti troškulį, tačiau jokiu būdu negali pakeisti vandens.

Vienintelis būdas sutaupyti vandens yra sumažinti prakaitavimą, o tam galite gerti lengvai pasūdytą vandenį, nes nedidelis druskos kiekis suriša vandenį organizme. Bet tai turėtų būti daroma retai, geriau vieną kartą ryte tuščiu skrandžiu suvalgyti ką nors sūraus, o tada gerai išgerti, kol troškulys visiškai numalšins. Po to stenkitės visą dieną negerti vandens, o jei geriate, tada tik verdantį vandenį, žaliąją arbatą (jei yra),infuzija iš žolelių ar kupranugarių erškėčio – antpilas iš jo puikiai numalšina troškulį. Tačiau jei vandens kiekis yra ribotas, druska neabejotinai padarys tik žalą.

Reikia atsiminti, kad troškulys yra vienintelis signalas, rodantis, kad organizmui reikia vandens. Tačiau pradinėse dehidratacijos stadijose troškulys ne visada pasireiškia, o tai ypač būdinga šalto klimato vietovėms. Ir vis dėlto, mirti iš troškulio gali tik tie žmonės, kurie nemoka rasti vandens ten, kur, atrodytų, jo neturėtų būti, arba naudoja vandenį, kuris yra visiškai negeriamas.

Pagal medžiagą iš knygos „Išgyvenimo enciklopedija“.
Černyšas I. V.