Išgyvenimas. Asmeninė patirtis. Kaip pasidaryti suoliuką miške? Šiame įraše papasakosime apie savo asmeninę patirtį gaminant du suoliukus miške iš netoliese rastų medžiagų.
Asmeninė patirtis. Kaip pasidaryti suoliuką miške?
Kaip pasidaryti suoliuką? Šiame įraše papasakosime apie savo asmeninę patirtį gaminant du suoliukus miške iš netoliese rastų medžiagų.
Labai seniai norėjau sukurti kur nors miške, jaukią poilsio vietą, kad ir nelabai slaptą, kad kiti galėtų ja naudotis, ramioje, ramioje vietoje, palyginti toli nuo miesto, švarią ir gražią. Tačiau labai ilgai visa tai liko tik mintimis, svajonėmis.
Pirmą dieną tiesiog išėjome į nedidelį žygį, be minčių ką nors kurti! Ir jie kažkaip patys atėjo į šią vietą be iš anksto nustatyto tikslo. Jis yra 30 minučių pėsčiomis nuo miesto. Jie atėjo ir pradėjo kūrenti laužą žiemos miške, nors ir ne apsnigtame, o drėgname, ir suglumę šurmuliavo prie ugnies kokias dvi valandas. Jau senokai išėjome į mišką, kitaip viskas aplinkui jau labai šlapi (apie tai, kaip tinkamai kūrenti ugnį šlapiuose miškuose).
Apskritai, sėdėjome, virėme košę ir troškinome ant ugnies, o kad būtų patogiau valgyti, atsinešėme rąstą ir uždėjome ant kitų dviejų, taip jis pasirodė aukštesnis. Pasirodė gerai, bet nelabai patogu. Jei tik čia būtų suoliukas, pagalvojau…
Grįžę namo aptikome, kad netoli nuo automobilių stovėjimo aikštelės esančioje smėlio duobėje pilna šiukšlių, tarp kurių ir visai tinkamų statyboms medžiagų, išmestų į gamtos vidurį kažkokių beširdžių žmonių. Buvo būtent tokia mediena, kuri labai tiko suoliuko statybai! Na, kodėl gi ne! Padaryti ką nors naudingo iš niekam nebereikalingų dalykų, mano nuomone, yra labai šaunu! Taip ir gimė mintis mums, pasiėmusiems savo instrumentus, rytoj čia atvažiuoti ir pastatyti suolą ir apskritai padaryti šią vietą „savo“, kad karts nuo karto galėtume čia užsukti, pagroti gitara, diriguoti visiems. įvairių išgyvenimo eksperimentų, naudingų įgūdžių lavinimo ir kitų…
Kitą dieną mes (aš ir mano draugas „šamanas“) apsiginklavę paprastais įrankiais (kirviu, metalo pjūklu, matavimo juosta, mažu pėstininkų kastuvu, pirštinėmis, plaktuku ir kai kuriomis vinimis) kibomės į darbą!
Pirmiausia nusprendėme, kaip viskas turi stovėti, tada ėjome pasiimti medžiagos. Sunkiausia buvo nešti sunkias atramas suoliukams (bet atramos buvo betoninės ir net alyvuotos). Nebuvo labai toli juos nešti, bet ir labai arti, svoris buvo tinkamas, nebuvo patogu laikyti, o vietovė miškinga!
Iškasėme duobes atramoms, buvo lengva kasti (o tai buvo sausio mėn., tačiau nuotraukoje aiškiai matosi visa 2018 m. pradžios Briansko srities orų anomalija), kartais šaknys įlindo. kelią, bet mes juos nupjovėme kastuvu ir kirviu!
Kai kurios atramos buvo padengtos ledu, bet buvo lengvai nuvalomos. Ir dėl to, kad matavimo juosta pasirinkome reikiamą dalių (atramų ir lentų) ilgį, mums nereikėjo naudoti pjūklo!
Anksčiau išlyginę aukštį (pagal akis, nes neėmėme lygio), pradėjome kasti atramas. Smėlis aplink atramas, užpildant skylutes, buvo sutankintas paprastu pagaliuku.
Paskutinis prisilietimas yra lentos prikalimas.
Na, štai kas atsitiko pabaigoje:
Antrasis suolas buvo pagamintas taip pat, nes buvo pakankamai medžiagos. Atkreipkite dėmesį, kad suoliukus tarp medžių kamienų pastatėme taip, kad, esant norui, galėtumėte į juos atsiremti nugara. Tai labai patogu, ypač jei pavargo nugara.
Tęsinys…
Įvertinkite straipsnį
