Biržų pilis

Kuni­gaikštis Kris­tu­pas Radvi­la (1547–1603) savo Biržų žemių ir Lietu­vos šiau­rinio pasienio apsaugai Biržu­ose pas­tatė mod­ernią, didži­ausią ir stipri­ausią tuo metu Lietu­vo­je ital­iško tipo bas­tion­inę tvir­tovę. Dar­bai pradėti 1575 m., pas­tatant užt­vanką Apaščios irAglu­onos upių san­tako­je. 1586–1589 metais supilti pyli­mai, pas­tatyti reprezentacini­ai rūmai, evan­ge­likų-refor­matų bažnyčia, arse­nalas ir mais­to sandėli­ai, kareiv­inės bei kiti pas­tatai. Tvir­tovė ir mies­tas sudarė vien­tisą gyny­binį kom­plek­są. Tvir­tovė baig­ta statyti 1589 m.

Did­y­sis Lietu­vos kuni­gaikštis ir Lenki­jos kar­al­ius Zig­man­tas Vaza, o vėli­au ir jo palikuonys, neat­sisaky­da­mi pre­ten­z­i­jų į Švedi­jos sostą, įvėlė Lietu­vą ir Lenki­ją į ilgamečius karus su Švedi­ja (1600–1635 ir 1655–1660 m.), kurių metu 1625 m. švedai tvir­tovę apgri­ovė.

Kuni­gaikščio Kris­tupo II Radvi­los ini­ci­aty­va 1637 m. prasidėjo didži­u­li­ai tvir­tovės pert­varky­mo dar­bai. Tai buvo ne tik pilies atstaty­mas, bet ir per­staty­mas, pasikeitė for­ti­fikaci­jos tipas, vietoj ital­iško buvo panau­do­tas nyder­landiška­sis, kur pagrind­inė detalė yra tvir­tovę juosiantys žemių pyli­mai ir bas­tion­ai.

1640 m. Biržus paveldėjęs būsi­ma­sis Lietu­vos did­y­sis etmonas, Kris­tupo II sūnus Jonušas Radvi­la (1612–1655) tęsė Biržų pilies rekon­strav­i­mo dar­bus.

1655 m. rudenį Biržų tvir­tovė vėl atiteko švedams.

1659 m. pilį atsiėmė Jonušo Radvi­los pus­bro­lis kuni­gaikštis Boguslavas Radvi­la (1620–1669). Nors ir gyven­damas Kar­ali­auči­u­je, jis rūpinosi dėl karų neužbaig­tos Biržų tvir­tovės atstaty­mu, 1662 m. buvo pareng­tas tvir­tovės gen­er­ali­n­is planas, bet 1669 m. mirus Boguslavui Radvi­lai, pasku­tini­am iš Biržų-Dub­ingių Radvilų šakos kilu­si­am vyriškos lyties palikuo­niui, pilies staty­bų staty­bos dar­bai sus­to­jo.

Tes­ta­men­tu Boguslavas Radvi­la visą turtą paliko dukrai Liud­vikai Karoli­nai (1667–1695). Tvir­tovės staty­bą Liud­vi­ka Karoli­na atnau­ji­no 1671 m., dar­bai užtruko iki 1682 m. Ši tvir­tovė buvo gerokai didesnė už pir­mąją. Rūmai, for­ti­fikacini­ai įrengini­ai ir 21 pas­tatas sudarė didži­ulį gyny­binį kom­plek­są.

Šiau­rės karo metu (1700–1721) Biržu­ose 1701-02-26 Rusi­jos caras Petras I ir Lietu­vos-Lenki­jos kar­al­ius Augus­tas II sudarė sutartį prieš Švedi­ją. Tų pačių metų rug­pjūtį švedai užėmė Biržus ir tik 1703 m. juos pavyko atsi­imti.

1704-09-14 švedų gen­ero­lo A. L. Lev­en­haup­to kar­i­uomenė vėl užėmė tvir­tovę. Pasitrauk­da­mi švedai rūmus ir kitus tvir­tovės pas­ta­tus išsprogdi­no.

Biržų pilies reprezentacini­ai rūmai buvo atstatyti 1978–1986 m., juose 1987 m. įsikūrė Biržų viešo­ji bib­liote­ka, o 1989m. — Biržų kraš­to muziejus „Sėla“. Iš kuni­gaikščių Radvilų staty­tos nyder­landiško­jo tipo Lietu­vos šiau­r­inę sieną XVII-XVIII a. gynu­sios bas­tion­inės tvir­tovės kom­plek­so be reprezentacinių rūmų buvo atstaty­tos dvi parak­inės, tiltas, taip pat šiuo metu jau atstaty­tas arse­na­lo pas­tatas.

Koor­di­natės: 56.205033, 24.753207

BIRŽŲ KRAŠTO MUZIEJUS „SĖLA“

EKSPOZICIJA TVIRTOVĖS RŪMUOSE

1928 m. įkur­tas Biržų kraš­to muziejus „Sėla“ į Biržų pilies rūmus per­sikėlė ir čia savo veik­lą pradėjo 1989 m. kovo 9 d. tarp­tau­tine mok­sline kon­fer­en­ci­ja, skir­ta 400 – tosioms Magde­bur­go teisių Biržams suteiki­mo met­inėms. 25 ekspozi­ci­jų salėse pris­tatoma Biržų pilies, miesto, viso Biržų kraš­to istori­ja, etno­grafi­ja, relig­inių kon­fe­si­jų rašti­ja, menas. Dve­jose par­o­dų salėse nuo­lat keiči­amos šiuo­laikinio meno, tau­to­dailės par­o­dos, taip pat pris­tato­mos par­o­dos iš muzie­jaus sukaup­tų fondų bei par­o­dos, ren­giamos su kitais Lietu­vos ir užsienio muzie­jais. Kuni­gaikščių Radvilų menės puoš­me­na, buvusią didy­bę menan­tis pilies akcen­tas – atstaty­ta kok­linė kros­nis, puoš­ta kuni­gaikščių atribu­ti­ka.

BIRŽŲ TVIRTOVĖS ARSENALAS

Nuo 2014 m. pavasario Biržų kraš­to muzieju­je „Sėla“, atkur­tame Biržų tvir­tovės arse­na­lo pas­tate, atidary­ta ekspozi­ci­ja, skir­ta XVI-XVIII a. kary­bai pris­tatyti, o kar­tu ir par­o­dyti Lietu­vos Didžio­sios Kuni­gaikš­tys­tės kar­i­uomenės etmonų — kuni­gaikščių Radvilų — arse­na­lo svar­bą ir didy­bę. Ekspozi­ci­jos pagrindą sudaro tvir­tovės arse­na­lo arche­ologini­ai radini­ai: skirtin­go kali­bro patrankų svie­dini­ai bei jų frag­men­tai, kartečės svie­dinių užtaiso gabal­iukai, šrap­ne­lio kulkos, granatos, įvairaus tipo muški­etų spynos ir kulkos, met­al­inės muški­etų atramų (forkečių) detalės, ieti­gali­ai ir iečių kotų antgali­ai, geležini­ai ketur­spygli­ai (varnos pėdos), arbale­to strėlių antgali­ai, patrankų stik­lin­ių svie­dinių šukės. Tin­kamos pagar­bos sulaukė ir XVII a. pabūk­las, neįsteng­tas švedų išvežti Šiau­rės karo metu ir prar­i­og­so­jęs tvir­tovės ter­i­tori­jo­je tre­jetą šimt­mečių — didži­ulė mortyra. Ekspozi­ci­jos tur­inį praplečia ir ją pagyv­ina inter­ak­tyvios detalės, ani­muo­tas 1704 m. Biržų tvir­tovės štur­mas.

Biržų kraš­to muziejus „Sėla“ siū­lo daug edukacinių pro­gramų vaikams. Taip pat viena gar­si­ausių yra  „A biržiečė vaišin dian­uo­damūs“ suau­gusiems, kurios metu susi­pažin­site su unikalia ekspozi­ci­ja „Seno­ji aludarys­tė“.

Face­book: Birzu­muziejus

https://www.birzumuziejus.lt

AdresasJ. Radvi­los g. 3, Birža
Tel. numeris+370 450 33390

Darbo laikas

spalio 1 d. – kovo 31 d.: 
II ir VII 9.00 – 16.30 val.
III — VI  9.00 – 17.30 val.

Nuo balandžio 1 iki rugsėjo 30 d.:
II ir VII 10.00 – 17.30 val.
III — VI 10.00 – 18.30 val. 

Muziejus nedir­ba per kai kurias val­sty­bines šventes: Šv. Kalė­das, Nau­jų metų dieną, Šv. Velykas, Moti­nos dieną ir Tėvo dieną.

Viršelis: R. Drevin­sko nuotr.