Kaip palaikyti vaisingumą dirvoje? Kas yra vaisingumo procesas? Kokios yra dirvožemio derlingumo sąlygos? Kaip priartinti dirvožemį prie vaisingos būsenos ir kas yra augalų mulčas?

N. Kurdiumovas pasakoja apie dirvožemio derlingumo sąlygas ir jų įgyvendinimo būdus.

Derlingumas – tai dirvožemio gebėjimas suteikti augalams gyvybę natūraliais procesais, savarankiškas, tik saulės energijos dėka..

Augalai paverčia Saulę organine medžiaga ir iš dirvožemio išgauna mineralinius elementus..

Gyvūnai, grybai ir mikrobai valgo visą šią organinę medžiagą. Atsidėkodami už maistą, jie paverčia jį atgal į paprastas tirpias formas – augalams, ištirpina krūvą mineralinių medžiagų – augalams, išskiria daug hormonų, fermentų ir vitaminų – augalams ir krūvą apsauginių fitoncidų – augalams..

Atsidėkodami augalai vėl visus maitina megatonomis organinės medžiagos..

Šis nuolatinis dėkingos savitarpio pagalbos ciklas yra VAISINGUMO PROCESAS.

Kitaip tariant, VAISINGUMAS yra medžiagų ciklas, iš kurio kuriami ir naudojami visi gyvi organizmai.

Dirva juodos spalvos, subrendusio komposto kvapo ir ypatingos gumulinės struktūros – ją sukuria patys mikroorganizmai.

Štai TRYS VAISINGUMO SĄLYGOS:

a) DAUG ŠVIEŽIŲ ORGANINIŲ LIEKANČIŲ – šiaudų, šakelių dulkių, žolės, lapų, komposto, mėšlo ir kt..

b) TEISINGA DIRVOS EKOSISTEMA (mikrobai – grybai – pirmuonys – fauna) – visa tai suvalgyti, išvirti ir prinešti prie šaknų.

c) BŪTINA, KAD VISO TAI NESUNAIKINTU, o SUSTIPRINTU DIRVO ARĖMIMO BŪDU.

Ant viršaus turėtų susidaryti dengiamoji mulčia, nepažeidžiant kanalų struktūros ir šaknies sluoksnio kapiliarumo.

Tai yra, PLOKŠČIUS PJOVIMAS + žalioji trąša ir mulčiavimas

Natūralus dirvožemis sugeba sugauti ir išsaugoti ne tik kritulių vandenį, bet, svarbiausia, ŠILTO ORO DRĖGMĘ. Be gebėjimo kaupti ir išlaikyti drėgmę, vaisingumas apskritai neįmanomas..

Mes priartiname dirvožemį prie šios būsenos trimis būdais::

a) paviršiaus apdorojimas,

b) mulčiavimas ir

c) sėti papildomus augalus – antsėlius, tarpinius augalus arba žaliąsias trąšas.

Dirvožemis turi turėti gerą dujų apykaitą – kvėpuoti į didelį gylį; dėl kvėpavimo jis turi nusodinti požeminę rasą savo kanaluose; tuo pačiu metu kapiliarinis drėgmės judėjimas turėtų vykti laisvai visomis kryptimis.

PAVIRŠIAUS ATLIEKIMAS su plokščiomis frezomis ir ravėtuvais iki 4-5 cm gylio sukuria būtent tokias sąlygas.

Kasimas – priešingai, visa tai griauna.

Dabar pasaulyje atsisakoma net paviršinio žemės dirbimo – daugelis ūkininkų pereina prie bearimo: ražiena paliekama lauke tokia, kokia yra, sėjama tiesiai į ražieną. Atkuriama mikroflora, sustoja dirvos erozija, kaupiasi sniegas, susidaro kanalinė struktūra – dirva duoda didelį derlių su minimalia trąšų doze arba visai be jų.

Žalioji trąša ir papildomi augalai nustelbia dirvą – sulaiko dvigubai daugiau drėgmės + nutraukia dirvos ir augalų perkaitimą. Būtent jie savo šaknimis kuria kanalus požeminės rasos nusodinimui. Jie kaupia naują mulčią, padeda kirminams ir kitoms gyvoms būtybėms.

AUGALŲ MULČAS sumažina temperatūros svyravimus dirvoje. Dieną neleidžia dirvai įkaisti, palaiko šaltą – o būtent šalčio dėka dirvoje kondensuojasi drėgmė. Naktį, priešingai, jis išlaiko dirvožemio šilumą. Ryte, atvėsęs iki rasos taško, iš apačios prisisotina drėgmės + nuolat suyra – dovana maitinančioms šaknims. Visą vasarą mulčias apsaugo visą dirvos drėgmę nuo išgaravimo..

N. Kurdumovas