Kaip tinkamai džiovinti grybus

Gry­bai visa­da buvo laiko­mi delikate­su tose vietovėse, kur nėra miškų ir negal­i­ma rasti tikrų miško gry­bų. Į rinką atsir­adus aug­i­namiems aus­trių gry­bams ir pieva­gry­bi­ams, situaci­ja pasikeitė, tači­au tikrų miško gry­bų šian­di­en čia trūk­s­ta.

Kalbant apie miškų rajonus, kur gry­bai nuo seno buvo įpras­tas pro­duk­tas ant vietinių gyven­to­jų sta­lo, jie mokėjo juos paruošti, supra­to rūšis ir išrinko ska­ni­au­sius bei tin­ka­mus džiov­in­ti.

Šian­di­en yra daug mėgstančių rink­ti ir paruošti gry­bus džiov­inant, tači­au ne visi žino, kok­ie gry­bai džiov­ina­mi žiemai, kaip džiov­in­ti ir laikyti miško dovanas, kad jos neprarastų sko­nio ir nepak­enk­tų sveikatai.

Kokius grybus galima džiovinti?

Pak­lausti, kok­ius gry­bus gal­i­ma džiov­in­ti, eksper­tai ir patyrę gry­bau­to­jai atsako vien­areikšmiškai: bet kok­ie nen­uodin­gi gry­bai. Tači­au yra tok­ių, kurios po tokio apdoro­ji­mo būna ypač skan­ios. Geri­au­sias pasirinki­mas būtų:

• bal­tas,
• podosi­novyky,
• bar­avykas,
• alie­jai
• moren­gus,
• bry­ofi­tai,
• medaus gry­bai,
• šafra­no pieno kepurėlės,
• ožkos, kurios kitose ter­i­tori­jose vad­i­namos rešet­nikais, sau­sais sviesto gry­bais, karvių gry­bais.

Juos reikia rink­ti sausu, giedru oru, pjau­ti tik tuos, kurių kor­pusas tankus ir elastin­gas dan­gtelis, be didelių užsikimšimų ar pažei­dimų.

Apdorojimas prieš džiovinimą

Norė­da­mi pamalonin­ti savo šeimą ir svečius gardži­ais patiekalais, paruoš­tais nau­do­jant džiov­in­tus gry­bus, turite tin­ka­mai pasiruošti džiovin­imui, kurio svar­bias taisyk­les būti­na atsižvel­gti.

1. Džiov­in­ti skir­ti laukini­ai gry­bai turi būti kruopšči­ai išv­a­lyti, kad visiškai pašal­in­tų gleives ir neš­varu­mus.
2. Gry­bi­enos likučių neišardykite, o atsar­giai pašalinkite peil­iu .
3. Tie, kurie rim­tai užsi­ima der­li­aus nuėmimu ir džiovin­imu, gry­bų mieli­au neplau­na, kad net po džiovin­i­mo išlik­tų orig­i­nalus aro­matas ir neįsigertų nereikalin­ga drėg­mė.
4. Nereikėtų bandyti toli­au valyti kirminų ar puvinio paveik­tų egzem­plior­ių: jie per labai trumpą laiką sug­es.
5. Kad būtų lengvi­au nus­tatyti, kok­ius gry­bus kur nau­doti, spe­cial­is­tai rekomen­duo­ja miško dovanas rūši­uoti pagal dydį. Džiov­in­ti labi­au­si­ai tin­ka vidu­tini­ai. Smulkus labi­au tin­ka kon­servuoti stik­laini­u­ose ir stat­inėse. Dideli­ais gal­i­ma mėgautis kepant arba trošk­i­nant kep­tu­vė­je .
6. Kepurėlius siūlo­ma džiov­in­ti atski­rai nuo kojelių, tači­au daž­nai gal­i­ma rasti išil­gai plon­ais griežinėli­ais sup­jaustytą perdirbtą pro­duk­tą. Šiuo atve­ju dan­gtelis nėra atskir­tas nuo stiebo, nup­jau­na­ma vien­ti­sa plokštelė, susidedan­ti iš abiejų dal­ių. Toks kir­pi­mas lei­džia­mas, atro­do graži­ai ir patrauk­li­ai. Plokštės storis gali būti ne dides­nis kaip 5 mm.

Norint išsaugoti geri­au­sias savybes žiemos sezonu, gatavas pro­duk­tas turi būti apsaugo­tas nuo pašalin­ių kvapų, drėg­mės ir kitų veik­snių, kurie neigia­mai veikia jo galio­ji­mo laiką.

Geriausios temperatūros sąlygos

Koky­biškas džiov­in­tas žali­avas gal­i­ma gau­ti sudarant pato­giau­sias sąly­gas. Vien­as iš šių para­metrų yra tem­per­atūros ir džiovin­i­mo laiko nus­taty­mas. Jie prik­lau­so:

• iš džiovin­i­mo vietos;
• apie žali­avų kiekį;
• apie operaci­jos atliki­mo būdą.

Pro­cesą gal­i­ma atlik­ti lauke, saulė­je, orkaitė­je, mikrobangų kros­nelė­je arba rusiško­je orkaitė­je. Kiekvien­as iš šių metodų turi savo ypatybes.

Džiovinimo būdai

Labi­au­si­ai paplitęs yra papras­tas ir pato­gus džiovin­i­mo būdas: sty­gav­i­mas. Jis nuo seno buvo nau­do­ja­mas žali­avai iš vert­ingų miško gėry­bių. Nepaisant aki­vaiz­daus papras­tu­mo, meto­das turi savo ypatybes. Todėl ver­ta žinoti, kaip namu­ose džiov­in­ti kiaulienos gry­bus ant siū­lo. Juos gal­i­ma pjau­ti arba suver­ti ant mešk­erės, jei jie yra vidu­tinio dydžio. Meto­das itin papras­tas: kiekvien­as egzem­plio­r­ius uždedamas ant adatos ir pak­abi­na­mas ant siū­lo ar plonos mešk­erės.

Norė­da­mi džiov­in­ti, gry­bai deda­mi į bet kurią vėd­i­namą patalpą, apsaugotą nuo dulk­ių ir lietaus, deng­tose pavės­inėse ir veran­dose. Žali­avas galite uždengti mar­le nuo vabzdžių.

Kitas paruoši­mo būdas yra gry­bų džiovin­i­mas mikrobangų kros­nelė­je . Ide­alu, kai reikia gre­itai paruošti nedidelį kiekį žali­avų. Gry­bai, sup­jaustyti 5 mm lėkštelėmis, deda­mi ant grotelių arba lėkštės , kad nesili­estų vien­as su kitu. Tem­per­atūra nus­taty­ta 40–50 laip­snių, laik­ma­tis įjun­gia­mas 20 min­učių. Per tą laiką gry­bai gerai sušils ir išskirs sul­tis. Praėjus šiam laikui, dure­les reikia atidary­ti 10 min­učių, kad išgaruotų drėg­mės pertek­lius. Jei lėkštė­je jo daug, nusausinkite. Pakar­tokite pro­cedūrą keletą kartų.

Atsaky­mas į klausimą, kaip teisin­gai džiov­in­ti gry­bus elek­trinė­je orkaitė­je, nėra sunkus. Norė­da­mi tai padary­ti, jie išdės­to­mi ant kepi­mo skar­dos ir deda­mi į kamerą. Čia atsir­an­da ven­til­ia­to­ri­ai, įtrauk­ti į dizainą. Jie užtik­ri­na aukš­tos koky­bės kon­vek­ci­ją, toly­giai paskirsty­da­mi karštą orą žali­avos pavirši­u­je. Elek­trinė­je orkaitė­je galite džiov­in­ti skirtin­gus gry­bų preparatų kiek­ius. Jei jų mažai, deda­mi ant grotelių. Esant dideliam kiek­iui, be dedamų ant grotelių, prie jų strypų, kaip girlian­dos, galais prir­iša­mi ant siūlų suver­ti gry­bai.

Gry­bų džiovin­i­mas elek­trinė­je džiovyk­lo­je užtikrins koky­bišką, tech­nologiškai teis­ingą pro­cedūros atlikimą. Pri­etaisas veikia keliomis tem­per­atūros sąly­gomis, turi priver­s­tinio drėg­mės pašalin­i­mo ir kon­vek­ci­jos funkci­ją. Prad­inė tem­per­atūra yra 60 laip­snių, džiovin­i­mas atlieka­mas 40 laip­snių. Norint atlik­ti pro­cedūrą dideli­ais kieki­ais, klo­ji­mas bus atlieka­mas kelis kar­tus.

Gry­bų džiovin­i­mo dujinė­je viryk­lė­je taisyk­lės nesiskiria nuo pro­cedūrų, kurios vyk­s­ta kitų tipų orkaitėse. Šviežios žali­avos išdėlio­jamos ant kepi­mo skar­dos. Kad neprilip­tų, apačia užden­gia­ma popieri­u­mi , o iš viršaus taip pat, kad neišdžiūtų, kol nepasišal­in­tų nuo drėg­mės. Tem­per­atūros reži­mas panašus į elek­trinės orkaitės veikimą. Peri­odiškai reikia atidary­ti dure­les, kad išgaruotų drėg­mė, taip pat apver­sti plokštes šakute, kad jos toly­giai išsi­laisv­in­tų nuo drėg­mės ir išdžiūtų. Džiov­in­ti galite nau­doti plonus naminius vie­los iešmelius. Jie pade­da toly­giai įkait­in­ti ant jų suver­tas gry­bų lėkštes.

Ar gal­i­ma džiov­in­ti gry­bus rusiško­je orkaitė­je? Deja, laikui bėgant šis klausi­mas vis daž­ni­au įgau­na retorinio pobūdžio. Šian­di­en rasti tikrą rusišką viryk­lę yra gana sunku. Ir jei jis lieka toli­mame kaime, jis daž­ni­au suvokia­mas kaip sen­ovinio inter­jero dalis, o ne kaip mod­er­nus šildy­mo šal­ti­nis. Nepaisant to, tok­ių kros­nelių yra. Norė­da­mi nau­doti rusišką viryk­lę, turite:

• pašildykite jį;
• tada gerai išva­lykite pelenus ir anglis;
• padėkite gana karštą paviršių (60 laip­snių), ant kurio šviežių šiaudų patalynė gerai sušils, bet nerūks — tai suteiks gatavam pro­duk­tui ypat­ingą aro­matą;
• ant jo sudėkite gry­bus kepurėlėmis žemyn;
• uždarykite sklendę ir peri­odiškai atidarykite, kad išvėd­in­tumėte ir pašal­in­tumėte jau džiov­in­tus gry­bus.

Miškų dovanas galite džiov­in­ti po atviru dangu­mi, saulės spin­du­li­ais. Gry­bus saulė­je džiov­iname teisin­gai: pak­abi­name ant virvelių arba dedame ant kartono, ant kepi­mo skardų, padengtų popieri­u­mi, saugo­da­mi nuo musių. Talpyk­los su žali­avom­is turi būti dedamos į gerai vėd­i­namą vietą.

Džiov­in­ti gal­i­ma ne tik miško gry­bus. Šian­di­en miesto gyven­to­jai turi gal­imy­bę tur­gu­ose ar preky­bos cen­tru­ose įsi­gyti šilt­nami­u­ose aug­i­namų gry­bų: aus­trių ir pieva­gry­bių.

Aus­trių gry­bu­ose yra nedidelis drėg­mės kiekis, todėl juos gal­i­ma gre­itai išdžiov­in­ti vienu iš išvardytų būdų, išskyrus rusišką orkaitę. Tai aplinkai nekenksmin­gas pro­duk­tas, ide­ali­ai tin­ka­mas džiovin­imui. Gry­bai nereikalau­ja plovi­mo ar kito spe­cialaus apdoro­ji­mo. Pasi­bai­gus džiovin­i­mo pro­ce­sui, jie visiškai išlaiko savo vit­a­m­inų ir sko­nio pagrindą.

Pieva­gry­bius taip pat gal­i­ma džiov­in­ti bet kok­iu tin­ka­mu būdu. Jų nereikia plau­ti, juos leng­va pjaustyti ir gre­itai išvir­ti. Miesto gyven­to­jams aus­trių gry­bų ir pieva­gry­bių džiovin­i­mas yra puikus būdas papildyti gry­bų atsar­gas džiov­in­tais pro­duk­tais.

Kaip laikyti

Laikyti džiov­in­tą pro­duk­tą nėra sunku. Yra kele­tas vari­antų, kaip jį išsaugoti.

1. Švar­i­u­ose, sausu­ose stik­lin­i­u­ose indu­ose su san­dari­ais dan­gteliais. Šis meto­das pašali­na pašalin­ių kvapų, kuri­u­os gry­bų preparatai gali sug­er­ti, pra­siskver­bimą.
2. Molio puo­dai nau­do­ja­mi panaši­ai kaip stik­lini­ai indai.
3. Drobini­ai maišeli­ai užtik­ri­na gerą vėdin­imą sandėli­av­i­mo metu, tači­au juose gali būti kandžių. Jie taip pat aktyvi­ai sug­e­ria pašalin­ius kva­pus ir drėg­mę, kuri gali tap­ti pelė­sio for­mav­i­mosi priežas­ti­mi ruošinių pavirši­u­je.

Neprik­lau­so­mai nuo laiky­mo būdo, gatavas pro­duk­tas turi būti peri­odiškai vėd­i­na­mas ir rūši­uo­ja­mas. Tai leis ilgą laiką išsaugoti naudin­gas gry­bų preparatų savybes.