Kenkėjų kontrolė šalyje: efektyviausi metodai

Prasidėjus vasaros sezonui, sodininkai neišvengiamai susiduria su vabzdžių kenkėjų „ataka“, kuri naikina vaismedžius, dekoratyvinius krūmus, provokuoja ligų vystymąsi daržovių ir gėlių pasėliuose. Obelys, kriaušės, vyšnios, slyvos, serbentai, agrastai, agurkai ir pomidorai – tai ne visas „aukų“ sąrašas. 

Norėdami apsaugoti juos nuo ligų ir išsaugoti ilgai lauktą derlių, kovodami su pavojingais vabzdžiais naudokite patikrintus metodus ir gyvybes.

Agrotechniniai metodai

Agrotechninių priemonių kompleksą sudaro prevencija ir bendra sodo bei daržo priežiūra. Jie sumažina kenkėjų plitimo ir žalos pasėliams riziką. Agrotechniniai metodai apima:

• Periodiškas medienos pelenų naudojimas dirvoje padeda kovoti su amarais, kurie netoleruoja kalio. Tačiau šis elementas pagerina vaisiaus skonį.
• Reguliarus lapų, piktžolių valymas, sausų šakų šalinimas – nepalikite piktžolių dirvoje, nedeginkite ir nemeskite į komposto duobę. Pavasarį ir rudenį visiškai atsikratykite žalumynų. Jame gali būti kenkėjų lervų.
• Medžių valymas nuo senos žievės, kuri tarnauja kaip vabzdžių prieglobstis.
• Balinimas sausu oru.
• Vaismedžių žaizdų gydymas su išankstiniu valymu sodo peiliu.

Vaismedžių, gėlių ir daržovių kultūrų sodinimo taisyklių laikymasis turi didelę reikšmę normaliam jų augimui ir vystymuisi. Imkitės priemonių iš anksto, kad augalai mažiau sirgtų ir būtų atsparūs kenkėjų atakoms. Pavyzdžiui, prie braškių reikėtų sodinti ne avietes, o agrastus su serbentais, pomidorus su baklažanais. Šias „poras“ puola identiški kenkėjai. Todėl jie turi būti išdėstyti toliau vienas nuo kito.

Populiariausi žemės ūkio metodai – tręšimas, sėjomaina, reguliarus dirvos purenimas pavasarį ir vasarą, vabzdžiams atsparių augalų sodinimas.

Biologinio poveikio metodai

Agrotechninės priemonės yra veiksmingos, tačiau nesuteikia 100% garantijos, kad vasarnamyje nėra vabzdžių. Be to, naudokite kitus kenkėjų kontrolės metodus, pavyzdžiui, biologinius. Pabrėžkime efektyviausius:

1. Pakabinkite lesyklas ir pritvirtinkite dirbtinius lizdus, ​​kad pritrauktumėte vabzdžiaėdžius paukščius – ne daugiau kaip viena ar dvi lesyklėlės šešiuose hektaruose.
2. Naudokite fitoncidinius augalus – juose yra medžiagų, kurios atbaido pasėliams pavojingus vabzdžius. Pelynas, bitkrėslė ir juodasis šeivamedžio uogos gerai veikia nuo šeivamedžių, drugių ir pjūklelių. Prie lysvių su braškėmis ir kitomis uogomis rekomenduojama sodinti česnakus ir laiškinius svogūnus. Medetkos ir medetkos apsaugo krūmus nuo nematodų. Pomidorai puikiai atbaido kenkėjus nuo serbentų. Pasirinkite fitoncidinius augalus atsižvelgdami į tai, kas auga jūsų vietovėje.
3. Naudokite aplinkai nekenksmingus, baktericidinius preparatus, kurie neigiamai veikia pavojingus vabzdžius. „Entobakterinas“ ir „Dendrobacilinas“ tinka biologinei sodo apsaugai.

Fizikiniai-mechaniniai metodai

Daugelis sodininkų atsisako šių kontrolės metodų – ir visiškai veltui! Fiziniai ir mechaniniai būdai atsikratyti kenksmingų vabzdžių yra daug darbo reikalaujantys, bet labai veiksmingi. Užsirašyti:

• Vabzdžių kiaušinėlių, lervų ir lėliukių rinkimas – žiemą ar ankstyvą pavasarį reikia atidžiai apžiūrėti medžius ir krūmus ieškant padėtų gudobelių, auksauodegių ir kitų vabzdžių kiaušinėlių. Jie nugramdomi nuo žievės, apdeginamos ligų pažeistos šakos.
• Nukratymas – atliekamas inkstų patinimo metu. Galite paskleisti audeklą ant žemės ir švelniai trenkti į šakas stulpu, apvyniotu audeklu. Oro temperatūra lauke neturi viršyti +10 laipsnių Celsijaus. Nukritę kenkėjai dedami į žibalo kibirą ir sudeginami.
• Pastogių kūrimas – nutirpus sniegui žemė po medžiais ir krūmais laikinai padengiama stogo danga, plėvele ar kita drobe. Daugelis vabzdžių žiemoja dirvožemyje. Pavasarį jie bando ištrūkti iš slėptuvės ir pakliūti į spąstus, o paskui žūsta. Tai efektyvus pjūklelių ir kandžių naikinimo būdas.
• Medžių apjuosimas – norint apsaugoti vaismedžius sode nuo agresyvių dirvožemio gyventojų, ant kamienų reikia uždėti specialius „diržus“. Jie gali būti pagaminti iš gofruoto popieriaus, polietileno ir ne daugiau kaip 30 cm pločio. Diržas tvirtai surišamas aplink medį ir sutvirtinamas špagatu centre. Kraštuose jis turėtų šiek tiek pasitraukti nuo žievės. Diržo vidus padengtas derva, klijais arba nuodingomis medžiagomis. Į karūną pakilę vabzdžiai (skruzdėlės, vabalai, vikšrai) įstringa ir žūva. Kenkėjai klaidingai laiko juostą žiemojimo vieta. Jį reikia keisti kartą per septynias dienas.
• Karštas gydymas – verdantis vanduo naikina amarus ir efektyviai kovoja su stiebiniais nematodais. Terminis apdorojimas turi būti atliktas prieš pumpurams išsipučiant. Greitam ir difuziniam nuplikymui naudokite laistytuvą – verdančio vandens negalima pilti ant augalo viena didele srove. Šis būdas tinka serbentams, agrastams ir kitiems krūmams. Kenkėjų kiaušinėliai žūva aukštesnėje nei +80 laipsnių Celsijaus temperatūroje.

Būtinai surinkite mėsą. Išrūšiuokite, o tinkamus vartoti vaisius atidėkite į šalį. Užkaskite sugedusius vaisius, kad išvengtumėte vikšrų „invazijos“ ant jūsų medžių. Jei jų yra vaisiuose, jie vėl gali užpulti medynus ir sunaikinti derlių.

Cheminės medžiagos kenkėjų kontrolei

Kenkėjų kontrolė insekticidais yra veiksmingiausia, bet sunkiausia. Cheminės medžiagos prasiskverbia į augalų šaknų sistemą ir nusėda ant vaisių. Todėl juos naudodami visada griežtai laikykitės dozavimo pagal instrukcijas.

Gydyti rekomenduojama tol, kol pumpurai išbrinks ne aukštesnėje kaip +5 laipsnių Celsijaus temperatūroje. Sausu ir nevėjuotu oru geriau dirbti ryte arba vėlai vakare. Patartina laikytis kitų cheminių medžiagų apdorojimo taisyklių:

1. Daržovių lysves ir žydinčius augalus uždenkite plėvele.
2. Likus kelioms dienoms iki purškimo, patikrinkite augalų jautrumą insekticidams. Galite apdoroti nedidelį paviršių ir stebėti reakciją.
3. Laikykitės saugos priemonių – patartina dėvėti plastikinį lietpaltį su gobtuvu, gumines pirštines, marlės tvarstį arba respiratorių.
4. Vaismedžius purkšti nuo viršaus iki lajos apačios.

Cheminis sodo apdorojimas yra pateisinamas, jei teritorijoje yra daug kenkėjų. Kad išvengtumėte insekticidų naudojimo, laikykitės prevencinių priemonių ir nepamirškite mechaninių bei biologinių metodų.

Liaudiški patarimai sodininkams atkreipti dėmesį

Sodininkai ir sodininkai turi savų kovos su kenksmingais vabzdžiais paslapčių. Čia yra įdomių gyvenimo būdų ir liaudies metodų pavyzdžių:

• Pritraukite boružes, kad naikintų amarus – kad tai padarytumėte, vietoje pasodinkite kalendrų, kmynų ir kitų prieskoninių augalų.
• Dirvą tarp kultūrinių augalų mulčiuokite šiaudais – tai apsaugo nuo puvinio susidarymo ir šliužų plitimo.
• Auskarams rinkti naudokite drėgnus laikraščius. Šie vabzdžiai yra tikri uogų, gėlių ir vaisių naikintojai. Jie mėgsta drėgną aplinką. Jei darže paliksite laikraščius, juose tikrai susirinks vabzdžiai. Viskas, ką jums reikia padaryti, tai sudeginti pavojingą „spaudą“.
• Likus porai savaičių iki lapų kritimo, augalus apdorokite 5% karbamido tirpalu.
• Norėdami atbaidyti vikšrus, vietoje pasodinkite čiobrelių ir raudonėlių. Šie augalai kvepia žmonėms ir padeda atsikratyti kenkėjų.

Pavojingi vabzdžiai, platinantys ligas, gali pridaryti milžiniškos žalos sodui. Pasirinkite būdus, kaip juos atbaidyti arba sunaikinti, kad nebijotumėte derliaus.