Natūralios žemdirbystės pagrindai. Kokia yra natūralaus ūkininkavimo esmė? Kokia produktyvumo paslaptis? Nauja žemės ūkio sistema. Sužinokite pagrindinę produktyvumo „paslaptį“.

Kokia yra natūralaus ūkininkavimo esmė? Kokia produktyvumo paslaptis? Apie tai pasakoja mokslininkas ir patyręs išmaniojo ūkininkavimo praktikas Jurijus Ivanovičius Slashchinin.

Iki XIX amžiaus žemdirbystė buvo natūrali: be dabartinės industrializacijos ir chemizavimo…

Ir kuri? Ar žinome, kad senovės Šumero žemdirbiai (29-27 a. pr. Kr.) be traktorių, plūgų ir kombainų gaudavo po 200 centnerių kviečių ir miežių derlių: jų tiesiog neturėjo. Kaip nebuvo nei mineralinių trąšų, nei pažangaus mokslo…

Ir buvo milžiniškas derlius! Tai liudija pirmosios archeologų rastos molinės apskaitos knygos. Tais laikais grūdai tarnavo kaip pinigai, todėl jų negavus ar paslėpus buvo nukirstos galvos. Taigi dėl tokio produktyvumo abejonių nekyla.

Tačiau šumerai yra saulėti pietai: Tigro ir Eufrato upių sankirta, drėkinamasis žemės ūkis. Bet čia yra įrodymai, artimesni mūsų laikams: XX amžiaus pradžia. Mūsų tautietis Ivanas Jevgenievičius Ovsinskis, dvarų valdytojas Besarabijoje, kasmet gaudavo iki 80 centnerių kviečių iš hektaro, kai vidutinis derlingumas Rusijoje (kuri maitino Europą) siekė 8 c/ha..

Tuo metu ekologinio ūkininkavimo šalininkų sukauptos žinios ir patirtis I.E. Ovsinskis tai išdėstė knygoje „Nauja žemės ūkio sistema“. Penkiasdešimt metų knyga buvo nežabota kritikos, kurią organizavo tie, kurie nenorėjo matyti Rusijos turtingos ir stiprios. O antroje amžiaus pusėje buvo aktyviai nutylima. O dabar tyli: jokiame agronomijos vadovėlyje apie tai neužsimenama.

Tiesą sakant, pramoninis kapitalizmas XIX amžiuje nutrūko evoliucinis žemės ūkio procesą ir jį pakeitė revoliucinis Gamtos smurtas vardan komercinių naujųjų „apšviestų“ žmonių ir gamtos išnaudotojų interesų. Augalai, kaip ir žmonės, buvo išnaudojami taip pat, priverstinai šeriant auginamus augalus mineralinėmis ir cheminėmis trąšomis..

Jie pasiekia prekinės masės padidėjimą sumažindami produktų, auginamų žmonėms ir gyvūnams šerti, kokybę. Jau pusę amžiaus visame pasaulyje stebimas natūralios žemdirbystės naikinimas. SSRS žemės ūkio chemizavimo ir industrializacijos kursas pavertė pramonę „juodąja ekonomikos skyle“, o šiuolaikinėje Rusijoje – verslo šaltiniu..

Natūralios žemdirbystės esmė yra lengvai suprantama, kaip ir viskas, kas išradinga Kūrėjo. Visų pirma, tai dovana žmonėms už jų egzistavimą materialiame pasaulyje. Ir štai įrodymas: pasaulyje tik žemės ūkyje žmonės gauna produktus praktiškai už dyką.

Jei visose kitose pramonės šakose jis išgaunamas ar apdorojamas nuolat dalyvaujant žmogui: jis išėjo ir darbas sustojo, tai žemės ūkyje viskas vyksta be žmogaus dalyvavimo. Jis miega, bet auga augalai ir gyvūnai! Garsas didėja. Kaina padauginama!

Be to, 95,5% visų žemėje auginamų pasėlių susidaro iš vandens, oro ir nedidelio kiekio mikroelementų, kurie yra angliavandenių ir baltymų susidarymo katalizatoriai. Tik keturios dujos (vandenilis, deguonis, azotas, anglis) ir saulės spinduliai sukuria maistą ir apskritai visą Žemės augalų masę. Nemokamai!

Norėdami visiškai suprasti, kas buvo pasakyta, turite žinoti pagrindinę produktyvumo „paslaptį“. Jo esmė ta, kad augalai maitina bakterijas. Šios vienaląstės būtybės neturi burnos ir dantų, išskiria fermentus ir guli savo virškinimo sulčių baloje, „virškindamos“ tai, kas yra po jais – organines medžiagas ir mineralus. Tada jie pasisavina maistą ir vėl išskiria fermentus… Augalai naudoja šį bakterijų maistą, išsiurbdami jį kilometrais savo šaknų mikroplaukelių..

Tuo pačiu metu augalai neparazituoja, į bendrą maistą deda ir savo cukrų, kurių visada turi daug. Į tai įsitraukia ir grybingi dirvožemio gyventojai: siurbia vandenį iš žemės gelmių ir prideda prie bendro maisto bei buveinės. Visa tai leidžia teigti, kad kuo daugiau dirvožemyje bakterijų ir naudingųjų grybų (yra ir kenksmingų), tuo greičiau atsistatys dirvožemio derlingumas ir prasidės kasmet didėjančio derliaus formavimas..

Tačiau „chemija“ nėra atšaukta! Dėl cheminių reakcijų visose augalų ir gyvūnų ląstelėse vyksta baltymų, riebalų, skaidulų susidarymo procesai ir natūraliai su derliumi pašalinami mikroelementai. Todėl natūralaus ūkininkavimo sistemos šalininkai turi į tai atsižvelgti ir atsigriebti už tai, kas buvo prarasta.

Bendra užduotis yra kuo labiau užpildyti dirvą organinėmis medžiagomis, kad būtų gausiai maitinami augalų „maitintojai“, kurių masė nuolat didės. Dabar tai atitinka tai, ką turi ūkininkas. O iš hektaro gali siekti iki 20 tonų, o tai prilygsta karvių bandai. Ir ši požeminė bakterijų sankaupa, kaip ir antžeminės karvės, turi būti šeriama, girdoma ir skatinama. Grąžinimas visada bus naudingas, nes dėl trumpos bakterijų gyvenimo trukmės visa bakterijų masė patenka į dirvožemio maistinių medžiagų ciklą. Tai tampa pagrindu padidinti derlių iki didžiausio įmanomo lygio..

Štai ir visa „paslaptis“! Kuo daugiau mikroorganizmų dirvoje, tuo didesnis derlius. Tačiau į dirvą patekus per daug „chemikalų“ – apsinuodijus bakterijomis ir kirmėlėmis – sumažėja derlius ir sužlugdomi ūkininkai..

Gamta vėl mums nurodo tokių problemų sprendimą. Jei yra požeminė augalų šėryklų „banda“, tuomet galima organizuoti naminį „mikrobų auginimą“ pagal analogiją su kiaulininkyste, paukštininkyste ir gyvulininkyste….

Nuo žmonių paslėptą mikroūkių sėkmės „paslaptį“ lengva suprasti. Tai slypi tame, kad dirvožemio mikroorganizmų masė, skylanti į cheminius elementus, turi visą naudingos „chemijos“ rinkinį puikiai subalansuota forma. Todėl tik dirvožemyje gyvenantys gyviai yra tarpininkai tarp žmonių ir augalų ir yra tam tikra priemonė mums reikalingoms maistinėms medžiagoms dozuoti. Tai reiškia, kad kuo daugiau „gyvų būtybių“ bus dirvožemyje, tuo patikimiau mes, žmonės, apsisaugosime nuo pavojingos „chemijos“».

Yra daug galimybių auginti namuose ir ūkiuose bei gaminti organines ir bakterines trąšas. Visų pirma, tai yra mūsų vadinamasis aplinkos purvas, t.y. žmonių ir gyvūnų atliekos, kaimo ir miesto maisto įmonės.

„Atliekų pavertimo pajamomis“ technines problemas vėlgi numato Gamta. Viskas, kas paseno, grįžta į apyvartą paviršutiniškai. Netgi žemės arimas nenumatytas. Augalai tiesiog numeta subrendusias sėklas į žemę, kur išaugs geriausios.

Ir todėl mes – natūralaus ūkininkavimo sistemos šalininkai – nepraktikuojame kasmetinio arimo. Sėjame tiesiai į ražieną, apdorojant sėklas ekologiškais vaistažolių preparatais, kurie apsaugo augalus nuo grybelinių ligų. Sėjame sumažinta norma, kad nesukurtume konkurencijos augalams dėl maistinių plotų ir saulės spindulių. Javų augalai (pavyzdžiui) auga krūmuose, iš vieno grūdo suformuoja iki 30-50 stiebų. Sėjamosios medžiagos norma sumažinama iki 70-80 kg/ha vietoj įprastų 220-250 kg/ha..

Žinoma, ne viskas pavyks iš karto, kaip čia popieriuje. Bet kada nors reikia pradėti. Taigi kodėl gi ne dabar, naujais sunkiais išgyvenimo laikais. Gamtoje viskas tobula! Ji padės darbštiesiems. Galų gale, norint pasiekti sėkmės, tereikia patikrinti viską, ką čia skaitote savo sode ar vasarnamyje. Ir tada ūkininkai suvokia darbo naudą su nauju supratimu apie seną, bet amžiną – Natūralų.

.Jurijus Ivanovičius Slashchinin, rašytojas ir mokslininkas, patyręs išmaniojo ūkininkavimo praktikas