Skardinis sukčius: 5 scenarijai, kas gali nutikti, jei bankomatas pavogtų jūsų pinigus

Ar žinote, kokį garsą šiuolaikiniai žmonės mėgsta labiausiai? Teisingai: „t-r-r-r“ iš bankomato, kuris skaičiuoja banknotus, vidurių. Tačiau šis dalykas gali lengvai virsti spąstais, kaip ir Dark Souls mimika. Mechanizmas ne tik kartais paima įkaitu kortelę ar sukramto banknotus, bet ir įmontuojami gudrūs dalykėliai, kurie per vieną sekundę atima visas santaupas. Kaip apsisaugoti ir ką daryti, jei vis tiek atsidūrėte nemalonioje situacijoje? Išsiaiškinkime tai kartu su ekspertais.

Yra daug istorijų, kaip „pamesti pinigus“ naudojant bankomatą, tačiau visos jos patenka į penkis dažniausiai pasitaikančius scenarijus. Išanalizavome populiariausius atvejus, prašydami ekspertų juos pakomentuoti. Tai mums padėjo bankomatų aptarnavimo inžinierius Arkadijus ir informacijos saugumo specialistas Viktoras. Pranešėjų vardai buvo pakeisti jų prašymu.

1 scenarijus: bankomatas užfiksavo kortelę

Patyrę kortelių turėtojai žino, ką daryti neaiškiose situacijose su bankomatais: skambinti techninei pagalbai, blokuoti plastiką. Tada eikite į artimiausią biurą ir parašykite prašymą grąžinti arba pakartotinai išduoti. Ten, jei reikia, galite pasiimti grynųjų pinigų iš savo sąskaitos. Retais atvejais kortelę galima grąžinti, kaip sakoma, neišėjus iš kasos. Sugedus kompiuteriui, banko techninė pagalba gali jį perkrauti nuotoliniu būdu, todėl brangus plastikas grįš į savininko rankas. Pasak Arkadijaus, bet kas turi tokią galimybę, bet geriau, jei pasirodysite VIP klientas arba galite tiesiogiai susisiekti su reikiamais žmonėmis.     Arkadijus: „Kai kurios finansinės institucijos, iškilus bet kokiai problemai, sunaikina konfiskuotas korteles ir siunčia jas pakartotinai išduoti. Paprastai tai užtrunka iki penkių darbo dienų. Kai kurie žmonės išsitraukia korteles ir pristato į artimiausią biurą. Arba jie susitaria su klientu dėl patogios paėmimo vietos. Lauko technikai šiandien neturi teisės išimti kortelių iš specialaus bankomato dėklo ir grąžinti klientams. Čia logiška paklausti: kas kaltas ir ką daryti? Tiksliau, kodėl tokie dalykai nutinka ir kaip jų išvengti?     Arkadijus: „Kad prietaisas nepaimtų kortelės, pakanka jos nenaudoti, nes bet kokia technika daro klaidų – tai vis tiek yra mechanika. Jei nekalbame apie atsitiktines problemas, yra du pasitraukimo scenarijai:

• Kreditinė kortelė yra diskredituota. Tokiu atveju pasirodo pranešimas „Banko areštuota kortelė“. Pastarasis tiesiog žaidžia saugiai, jei kyla bent menkiausias įtarimas, kad kortelę nukopijavo sukčiai.
• Kai kreditinė kortelė buvo viduje, įvyko techninis gedimas. Norėdami kuo labiau apsisaugoti nuo to, turite pasirūpinti plastiku: ant jo neturėtų būti įtrūkimų ar lipdukų. Viso kito klientas negali numatyti, nes kalbame apie nuo jo akių paslėptą įrangos patikimumą.

Sprendimą, ar laukti, kol kortelė bus grąžinta, ar pakartotinai išduoti, priima savininkas. Paprastai jį lengviau išleisti iš naujo. Juk tiksliai nežinoma, kada atvyks inkasatoriai, kaip greitai kreditinė kortelė pateks į reikiamą biurą ir kaip lengva ją atblokuoti.

2 scenarijus: pinigai buvo nurašyti, bet bankomatas jų neišdavė

Jei asmuo pinigų iš viso negavo, greičiausiai jie nebuvo nurašyti nuo sąskaitos, o buvo įšaldyti, kol bus patvirtinta operacijos sėkmė. Pastarojo, žinoma, nebūna – sąskaitos vis dar yra mašinos viduje.

Arkadijus: „Įvyko gedimas vienoje iš nuorodų – arba bankomatas nesugebėjo sugeneruoti reikiamos sumos, arba nutrūko ryšys su šeimininku. Paprastai tokiais atvejais rubliai automatiškai grąžinami į sąskaitą, nes operacija pažymima kaip nepavykusi. Nesvarbu, jei nėra automatinio grąžinimo arba klientas nesugeba laiku atsiimti lėšų.

Viktoras: „Pinigai pateks į specialią kasetę su išmestomis kupiūromis. Tas pats gali nutikti ir dėl gedimo, kai grynųjų pinigų išdavimo automatas yra sudėtingas ir kartais kaprizingas dalykas. Visa informacija tokiais atvejais įrašoma į žurnalus. Patartina nedelsiant skambinti į banką, jie grąžins pinigus, tai dažnas atvejis.“ Blogiau, jei nuo sąskaitos nurašoma visa suma, bet išduodama tik dalis. Tada daug sunkiau įrodyti, kad „tu ne kupranugaris“, bet iš tikrųjų negavote pakankamai pinigų. Todėl pirmiausia reikia suskaičiuoti išduotus grynuosius atsistojus prieš korpuse įmontuotą kamerą. Tai palengvins būsimus bankų tyrimus. Ir, žinoma, reikia nedelsiant paskambinti techninei pagalbai ir paaiškinti situaciją.

Arkadijus: „Tai daugiausia vyksta bankomatuose, kur pinigai teka konvejeriais. Naudojimo metu jie šiek tiek išsitampo, kupiūros dedamos didesniu atstumu viena nuo kitos. Dozavimo įrenginys gali tiesiog nepasiekti dalies sąskaitų, o tik užfiksuoti ir išduoti artimiausius.

 3 scenarijus: bankomatas neįskaito atlikto mokėjimo

Jei atrodė, kad operacija pavyko, bet pinigai sąskaitoje neatsirado, vadovaujamės patikrinta schema – kreipkitės į banką. Pageidautina su kvitu. Bet jei jo įrenginys taip pat neišdavė, tai nesvarbu: remiantis tyrimo rezultatais, visa suma bus įskaityta klientui, nes visos operacijos yra registruojamos. Taip atsitiko šioje situacijoje. Eksperto teigimu, tokie epizodai dažnai nutinka dėl kliento kaltės.

Arkadijus: „Daugelyje bankomatų yra ribojamas priimamų (ir išduodamų) banknotų skaičius – 40 vienetų. Ekrane rodomas įspėjimas, tačiau ne visi atkreipia į tai dėmesį ir gali viršyti ribą. Neretai tarp kupiūrų būna ir svetimkūnio – čekio ar kitokio smulkaus piniginės. Žinoma, atsiranda strigtis.

Kortelės turėtojo prašymu pradedamas bankinis tyrimas. Prietaisas surenkamas ir nustatomas perteklius. Jei jis sutampa su nukentėjusiojo nurodytu numeriu, pinigai įskaitomi į jo sąskaitą. Jei įmokėta suma yra paskolos įmoka, tyrimo metu turite prašyti finansų įstaigos atidėti, kad nebūtų taikoma bauda.

Kartą buvo tokia situacija: atėjo skambutis su priežastimi „lėšos neįskaitytos į sąskaitą“. Pagyvenęs klientas panikavo – kaip jie vagia! Vietoje paaiškėjo, kad „probleminis“ aparatas fiziškai neturi vekselio priėmėjo, gali išduoti tik rublius. Nukentėjusysis paprasčiausiai apie tai nežinojo ir sugebėjo po vieną kupiūrą įmesti grynuosius į balionėlį.

 4 scenarijus: NFC ir mobilieji mokėjimai

Bekontakčiai mokėjimai vis dažniau patenka į mūsų gyvenimą, ir ne tik didžiuosiuose miestuose. Kai kurie bankomatai turi NFC sąsajas vartotojo patogumui. Tokie skaitytuvai atrodo gana saugūs – iki 2018 metų sausio mėnesio jie nebuvo įtraukti į vieną sukčiavimo atvejį Rusijoje. Šį faktą patvirtino informacijos saugumo ekspertas. Priduriant, kad NFC lusto atveju reikia bijoti kažko kito:    

Viktoras: „Teoriškai užpuolikas piko metu gali vaikščioti viešuoju transportu ir atsiimti pinigus naudodamas įprastą mokėjimo terminalą. Jei esate paranojiškas, kortelę galite nešiotis specialiame dėkle, kuris apsaugo nuo elektromagnetinės spinduliuotės. Tas pats pasakytina ir apie mobiliųjų mokėjimų technologijas Apple Pay ir Google Pay: jos yra lygiavertės NFC kortelėms ir laikomos RFID rūšimi, veikiančiomis tuo pačiu principu. Svarbus skirtumas: išmaniojo telefono programinę įrangą vis tiek galima nulaužti. Bet teoriškai.

Arkadijus: „Hipotetiškai galite pasodinti į savo telefoną virusą, kuris nuskaitys mokėjimo informaciją. Bet jis yra saugiai užšifruotas. Net jei virusas jį perduos sukčiams (nors tokių atvejų negirdėjau), iššifruoti prireiks metų. Bet kokia informacija yra vienkartinė ir, užbaigus operaciją, praranda reikšmę. Abu ekspertai pastebi: sistema gera ir patogi, bet tik tol, kol NFC kreditinė kortelė ar atrakintas išmanusis telefonas nepateks į netinkamas rankas. Vagis ar praeivis, radęs NFC kortelę, gali nueiti į parduotuvę. Mokėkite už pirkinius, kurių suma yra 1000–1500 rublių – tai yra standartiniai limitai, iki kurių jums nereikia įvesti PIN kodo.

 5 scenarijus: pateko į sukčiavimą

Aplink yra sukčių ir visi nori jūsų pinigų. Arba banko pinigai – sukčiams nerūpi, bet paprastą žmogų apgauti lengviau. Pakanka nukopijuoti kortelės magnetinę juostelę, sužinoti PIN kodą, sukurti dublikatą ir išdarinėti kažkieno paskyrą. Šis procesas vadinamas nugriebimu ir labai paplitęs tarp skaitmeninių vagių. Todėl atidžiai išstudijuokite bankomatą – ypač nepažįstamą – prieš dėdami jį plastiku.

Arkadijus: „Ant bankomato paviršiaus kortelių skaitytuvo srityje neturėtų būti laidų ar pašalinių prietaisų. Abu greičiausiai bus korpuso išorėje, nes kitu atveju jį reikia išgręžti, jis bus pastebimas. Norint gauti PIN kodą, paprastai prie klaviatūros pritvirtinama vaizdo kamera. Jis netgi gali būti paslėptas po rėmeliu, kuris dengia klaviatūrą. Arba gali būti plona plėvelė, uždėta virš klaviatūros arba paslėpta po ja. Informacijos saugos specialistas Viktoras teigia, kad atpažinti tokius įrenginius šiandien nėra lengva, dėka pažangių spausdinimo metodų.

Viktoras: „Atsiradus 3D spausdintuvams, užpuolikams daug lengviau gaminti skimmerius įvairiems bankomatų modeliams. Lengva pastebėti tik pačius primityviausius dalykus: klijų pėdsakus, kitokios spalvos plastiką, per stipriai kyšančią klaviatūrą. O ant lubų sumontuotą kamerą PIN kodui šnipinėti paprastai labai sunku rasti. Todėl įvesdami kodą uždenkite jį kita ranka.

Tačiau garantuotų apsaugos būdų nėra. Ar turite abejonių dėl konkretaus įrenginio patikimumo? Geriau nieko iš jo neatimti. Ieškokite bankomato, kuriame sunku sumontuoti skimmerį – tarkime, banko skyriuje. Ar pastebėjote, kad iš jūsų sąskaitos nuteka sumos, tačiau kortelė yra jūsų piniginėje? Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti, yra jį užblokuoti. Tačiau užduotis tuo neapsiriboja: kompetentingu požiūriu ir sėkmingu aplinkybių deriniu pavogtas turtas gali būti grąžintas.

Arkadijus: „Kai tik gausite pranešimą apie keistą pinigų išėmimą, turite nedelsdami bėgti į bankomatą ar terminalą. Ir pabandykite atlikti operaciją naudodami kortelę. Tai parodys, kad kredito kortelė nebuvo prarasta ir buvo visiškai kitoje vietoje – ne ten, kur buvo išgryninti grynieji. Tai yra, kortelė buvo dubliuota, o bankas greičiausiai grąžins pinigus, nes pats kaltas, kad duomenys buvo pavogti. Tačiau Viktoras tvirtina, kad šiandien sukčiai iš vartotojų aktyviai pereina prie pačių bankomatų.

Viktoras: „Aptarnavimo zona, kurioje yra kompiuteris, nėra taip gerai apsaugota kaip vieta su pinigais ir dažnai atidaroma standartiniais raktais. Darkneto forumuose galite nusipirkti programų ir įsilaužimo instrukcijų. Kai kurie nusikaltėliai netgi siūlo mokymus ir programas mainais už tam tikrą procentą pavogtų lėšų. Dėl to įsilaužėliai atidaro bankomatus, priartėja prie aptarnavimo zonos, į USB įkiša atmintinę su klaviatūra/pele ir paleidžia specialią programą. Po to galite atsiimti rublius.

Aplinkiniai visiškai nekreipia dėmesio, kai ateina užpuolikas ir pradeda ardyti bankomatą, kad įdėtų juodąją dėžę ar įdiegtų aplikaciją pinigų išdavimui. Matėme įrašus iš stebėjimo kamerų, kur žmonės ir toliau stovėjo eilėje tuo metu, kai sukčiai atliko šias manipuliacijas – niekas nepakėlė antakio.

Sukčiai ne veltui pereina prie bankomatų. Kortelių su magnetinėmis juostelėmis apyvarta šiandien mažėja ir artimiausiu metu išnyks, o lustinės kortelės nėra nugriebtos – jų beveik neįmanoma padirbti. Tačiau galite būti tikri, kad sunkiai uždirbtus pinigus įdėjote į sukčių kruopščiai paruoštą klastotę. Gerai žinomu ir visiškai neįtartingu atveju bus tik vekselių priėmėjas, kompiuteris ir skimeris – tuo atveju, jei kortelėje būtų magnetinė juostelė.    

Arkadijus: „Nelengva atpažinti klastotę, bet įmanoma. Įrenginys neturėtų stovėti tik gatvėje – autentiški bankomatai dažniausiai įrengiami bankų skyriuose, dideliuose prekybos centruose ar tinklo parduotuvėse. Jūs tikrai turėtumėte būti atsargūs, jei bankomatas atsirado naujoje vietoje ir pradėjo dirbti tą pačią dieną. Jo įrengimas yra ilgas ir daug darbo reikalaujantis procesas: iš pradžių jis stovi išjungtas, tada užtrunka šiek tiek laiko jį sukonfigūruoti. Viskas trunka mažiausiai dvi savaites. Be to, visada galite patikrinti įrenginio teisėtumą mobiliojoje programoje. Jei jo nėra, informuokite banką – jie arba patvirtins naujo įrenginio atsiradimą, arba, priešingai, įspės apie sukčius. Tiesa, tokios apgaulės šiandien pasitaiko itin retai – dažnai nepalankiose vietovėse.

Taigi ką turėtum daryti?

Jūs sakote: „Na, man nieko panašaus nenutiks“. Ir, žinoma, „kažkas panašaus“ nutinka visada ir netinkamu momentu – pavyzdžiui, mokant hipoteką paskutinę mėnesio dieną. Kaip galite sumažinti riziką? Visų pirma, būkite atsargūs:

• prieš įdėdami kreditinę kortelę į kortelių skaitytuvą, įsitikinkite, kad ji nepažeista ir, pavyzdžiui, prie jos nėra prilipęs kramtomosios gumos įvynioklis;
• prieš paduodami vekselių priėmėjui, patikrinkite vekselių skaičių (jų turi būti ne daugiau kaip 40) ir ar rietuvėje nėra pašalinių daiktų;
• apžiūrėkite bankomatą – ar nėra pašalinių laidų, įrenginių prie kortelių skaitytuvo, kamerų, nukreiptų į klaviatūrą, ar nėra fizinių pažeidimų?

Tačiau net jei būsite kiek įmanoma atsargesnis ir susikaupęs, technologija gali sugesti, o sukčiai gali pasirodyti gudresni. Bet kokioje neaiškioje situacijoje susisiekite su technine pagalba. Ar turite bent menkiausią įtarimą, kad tapote sukčių taikiniu? Reikia ne tik užblokuoti kortelę, bet ir stengtis kuo greičiau su ja atlikti bet kokias operacijas, kad padarytumėte žymą banko duomenų bazėje – tai padidins galimybes atgauti pinigus. Galiausiai, radikalus variantas – sumažinti bendravimą su bankomatais. Mokėjimo terminalai šiandien yra visur. Mobiliosios aplikacijos ir elektroninės operacijos vis dar gana patikimai apsaugotos nuo įsilaužimo ir leidžia atsiskaityti už įvairiausias paslaugas. Nereikia neštis su savimi kilogramo grynųjų, o kai kurias sumas visada galite atsiimti oficialiame padalinyje – ten beveik neįmanoma susidurti su sukčiavimu.