Padėkite! Puola vampyrai!

Sukurta daugybė šiurpių mitų apie fantastines būtybes, su visa gyvastimi siurbiančias žmonių kraują, pasižyminčias ypatingomis galiomis ir charakterio bruožais. Tuo tarpu šiandien, kai gajos kalbos apie energinį vampyrizmą, maga sužinoti, ar iš tikrųjų kai kurie iš mūsų turi neeilinių sugebėjimų siurbti ne kraują, o energiją.

Tikriausiai pastebėjote, kad su vienais žmonėmis malonu bendrauti, o kiti mums sukelia vien pyktį, susierzinimą ir išmuša iš pusiausvyros. O gal tai vėlgi tėra dar vienas šiurpus mitas apie grėsmingus vampyrus? To ir klausiame astrologo, meditacinių technologijų meistro Gaudento NAUJOKO:

– Kai vis dažniau girdime kalbant apie energinį vampyrizmą, norisi daugiau sužinoti apie šį reiškinį.

– Žmogus natūraliai perima energiją iš tam tikrų natūralių energinių šaltinių: iš maisto, oro, miego, aktyvios veiklos ir pan. Esant tik šiems ribotiems energiniams šaltiniams, atsiranda jos trūkumas, todėl žmogaus sistema pradeda naudotis kitoniškais energijos pasisavinimo metodais, tarkim, ją ima siurbti iš aplinkinių. Sakyčiau, iš principo geriau būti energiniam donorui negu energiniam vampyrui, bet reikia būti stipriam. Tokių yra mažai. Galima užsiblokuoti nuo energinių vampyrų, tačiau energija turi cirkuliuoti, atsinaujinti, o vadinamasis donoras, užsiblokavęs ir patekęs į tam tikrą kokoną, tarsi negyvena visaverčio gyvenimo. Svarbiausia išmokti energijos pačiam įsikrauti iš neribotų energijos šaltinių – kosmoso ir žemės.

– Dažniausiai žmonės skundžiasi, kad pabendravę su tam tikrais žmonėmis pasijaučia nemaloniai, tarsi ne savame kailyje. Būtent tokie ir yra pirmieji požymiai. Vadinamasis donoras, bendraudamas su kitu, pasijunta nemaloniai, nes energinis vampyras šiurkščiai kišasi į jo biolauką, jį sekindamas. Tam, kad energinis vampyras įsikrautų energijos, jis turi žmogų išvesti iš pusiausvyros. Per sukeltą nedidelį konfliktą ar susierzinimą vampyras išsiurbia jo energiją. Patarimas paprastas: jeigu įmanoma, venkite nemalonaus bendravimo. Kai tam tikrais atvejais iš bendravimo rato neįmanoma pabėgti, tenka prisitaikyti, todėl tokių pavyzdžių gausu darbinėje veikloje, ypač tarp viršininko ir pavaldinio, ir šeimos plotmėje.

Pamenu, anksčiau važinėdavau po Lietuvą ir, apsistojęs įvairiose šeimose, matydavau, kai kartais vienas sutuoktinis būdavo sadistas-vampyras, o kitas – mazochistas-auka, tačiau jie tai traktuodavo kaip normalius santykius. Beje, sunkus ligonis jau automatiškai yra vampyras, o šalia esantysis iš principo priverstas atiduoti savo energiją.

– Iš principo jie vienas nuo kito yra priklausomi. Jeigu yra nesąmoningas atidavimas – tai automatiškai yra auka, o jeigu sąmoningas davimas – donoras. Auka praktiškai neturi energinių šaltinių, todėl kai vampyras iš jo išsiurbia energiją, jis išsenka ir dažniausiai suserga. O donoras jau yra aukštesnio išsivystymo žmogus, galintis pasirinkti, duoti ar neduoti energijos. Viskas priklauso nuo jų santykio: jeigu santykiai yra geri ir prasmingi, tai žmonės ir toliau bendrauja, t.y. vyksta energiniai mainai, jeigu blogi – progai pasitaikius bėga.

– Įdomu, o tas žmogus-vampyras kitų energiją siurbia sąmoningai?

– Laikui bėgant jis darosi sąmoningas – ima tai pastebėti ir suvokti. Kadangi energiją žmogus turėtų imti iš neribotų energinių šaltinių, vampyrui reikėtų daryti išvadas, nes pamažu išsivysto priklausomybė nuo vadinamųjų donorų, kurių energija ne visada yra švari.

– Ar jūs su žmona astrologe Vaiva Budraityte dažnai susiduriate su energinio vampyrizmo atvejais?

– Iš tikrųjų yra profesionalių vampyrų tiek tarp moterų, tiek tarp vyrų. Nuo energinių vampyrų ypač sunkiau apsisaugoti liekniems žmonėms. Neseniai Vaiva turėjo labai jautrią klientę, dvidešimt penkerių merginą. Jeigu tik kas autobuse ar universitete į ją įdėmiai pasižiūrėdavo, ji krisdavo be sąmonės. Yra trys žmonių tipai – vata, pita ir kapha. Identifikuojama su oro elementu vata pasižymi lengvumu, skaidrumu, subtilumu, todėl energiškai paveikti lengviausia būtent liesus žmones. Šiuo atveju apkūnumas, t.y. kapha, žmogui būtų tik pranašumas. Paprastai vampyrai renkasi gražiai atrodančius žmones.

Vienas iš įdomesnių pavyzdžių – į Vaivą kreipėsi viena vidutinio amžiaus kaunietė, kuri naktimis įsivaizduodavo, kaip pas ją ateina mylimas vyras, nors su juo realiame gyvenime ji neturėjo lytinių santykių. Pasirodo, kaunietis buvo profesionalus vampyras, eilėraščiais ar trumposiomis žinutėmis viliojantis balzakiško amžiaus moteris. Jam nebūdavo svarbu, ar moteris ištekėjusi. Iš pradžių vakarais prasidėdavo telefoniniai pokalbiai, po kurio laiko moterys imdavo fantazuoti, kaip minėtas vyriškis ateina pas jas į lovą, jausdavo jo prisilietimus. Svajodamos moterys atiduodavo jam savo energiją, todėl ryte pasijusdavo kaip nesavame kailyje – nebeturėdavo jėgų, darydavosi silpna. Ypač lengva vampyrauti sekso metu. Pirminiai požymiai – negali susikaupti, sunyksti, vargina įkyrios mintys. Tie seksualiniai suartėjimai atima daug energijos, todėl jeigu tai ne sutuoktinis ar pastovus partneris, reikia labai atidžiai žiūrėti, su kuo poruojiesi. Tie vyrai, kurie labai dažnai keičia moteris, rizikuoja pakliūti ant vampyro kabliuko.

– Kaip būtų galima apsisaugoti nuo energinių vampyrų? Gal yra specialių talismanų, amuletų?

– Galima sakyti, nėra ko jų saugotis. Reikia mokėti naudotis esminiais energijos įsikrovimo būdais – tai reguliari meditacija, bei penkių energinių pratimų sistemos “Penki tibetiečiai” atlikimas, kuris tinka bet kurio amžiaus žmonėms. Kai žmogus tingi užsiimti meditacija, gali padėti su kosmosu surišta apsauga – talismanas. Konkrečiam žmogui priskiriami talismanai yra veiksmingesni už amuletus, mat naktį neleidžia prisijungti toms vampyrinėms dalims, kurios žmones aplanko košmarų pavidalu. Talismanai stipriausiai veikia, kai yra šalia miegoti skirtos vietos. Nuo vampyrų saugo ir amuletai, pasirinkti pagal Zodiako ženklą ar veiklos sritį, jais galėtų būti ir brangakmeniai – deimantai, safyrai ar smaragdai, turintys gana griežtą vidinę struktūrą.

Iš pusiau brangių akmenų tiktų koralas, didelis rožinis kristalas, kvarcas arba ametistas. Šie akmenys “švarina” gyvenamąją vietą, todėl vampyrai atkrinta ir žmogus automatiškai pasijaučia geriau. Blogybė tik viena – gali atsirasti priklausomybė nuo vietos. Prisimenu, kai žmogus savo namus it šventovę išpuošė kristalais. O išvažiavęs į kitą vietą, pasijuto blogai, todėl buvo priverstas sugrįžti.

– Teko girdėti, kad nuo energijos nutekėjimo padeda ir rankų sukryžiavimas.

– Iš dalies. Jeigu vampyriukas stipresnis, energija nori nenori nutekės. Iš natūralių apsisaugojimo būdų paminėčiau raudonuosius pipirus, česnakus (arba česnakines tabletes), svogūnus ir imbierą. Šie produktai turi šildomųjų savybių, kurios tam tikram laikui sustiprina žmones. Tačiau apsivalgęs šių produktų žmogus blogiau valdo savo gyvenimą, darosi per daug impulsyvus. Taigi tai yra tik dalinis problemos sprendimas.

– Kaip energinis vampyras nusižiūri auką – sąmoningai ar intuityviai? Ar kiekvienas galime tapti jo auka?

– Jei pirmąkart tai pavyksta labai lengvai, vėliau jau nebesudėtinga. Reikėtų pripažinti, kad yra aukos tipo žmonių. Jie ir turėtų susimąstyti. Šiuo atveju man nelabai patinka tokios krikščioniškos traktuotės kaip nuolankumas, kuris būtent ir pagimdo auką. Labai dažnai žmogui yra primetami kitų tikslai. Tarkim, verslo struktūrose žmogus parduoda pats save, ima įgyvendinti daugiau ne savo, o verslo struktūrų tikslus. Parsiduodamas žmogus atiduoda savo energiją, o už tai gauna pinigus, tačiau jie visados yra mažesni, nei įdėtos energijos kiekis. Bet čia yra jo pasirinkimas. Taigi ir pakliuvimas į to vadinamojo didesnio vampyro, t.y. struktūros žiobtus yra pasirinkimas, tik galbūt daugelis nežino, kad taip pasirinko.

– Norite pasakyti, kad dažnai vadinamosios aukos yra pačios kaltos?

– Dažnai žmonės patys energiją sudegina apie negatyvius veiksnius mąstydami netgi naktį, per daug dėmesio skirdami kasdienybei, tad papildomas energinis vampyravimas tampa katastrofišku. Reikia normalizuoti savo protinę veiklą, nusiraminti, išmokti taisyklingai atlikti meditacijos pratimus ir energiškai įsikrauti. Per krizę tai visai prasminga. Žodžiu, reikia būti stipriam.

Abipusis ryšys

Padaugėjus energijos stoka besiskundžiančių pacientų gydytoja psichoterapeutė Zita ALSEIKIENĖ susidomėjo šiuo palyginti nauju energinio vampyrizmo reiškiniu.

“Tai tikriausiai amžiaus atradimas. Psichologine prasme energinis vampyrizmas – kai sąveikaujant su kitu žmogumi pablogėja savijauta, – sako ji. – Manyčiau, energijos atidavimas yra mūsų neigiamos emocijos, o ne kažkieno kito sukeltas poveikis. Juk energijos netenkame tada, kai savyje laikome baimę, pyktį ar kaltės jausmą, todėl pirmiausia reikia labai daug dirbti su savo emocijomis.

Per darbo praktiką, ko gero, nė vienas pacientas savęs nėra laikęs energiniu vampyru, priešingai, – skundžiamasi, kad kažkas kitas iš jų atima energiją. Prisimenu, viena pacientė ilgą laiką guodėsi, kad jos mama yra energinė vampyrė. O kai man teko pažinti jos motiną, įsitikinau, kad ši labai maloniai bendrauja ir šiltai atsiliepia apie aplinkinius. Tie, kuriems dažnai tenka aukos vaidmuo, tikėtina, patys turi psichologinių problemų (depresija, nerimas ar asmenybės sutrikimai). Gali būti, kad toks žmogus gana silpnas, jis nemoka normaliai bendrauti, nesusiranda draugų, nepasitiki savimi, nesugeba apginti savęs ir savo teritorijos, bijo prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Taigi vampyras dažniausiai sukuriamas kitų perdėtu nuolaidžiavimu, nepasitikėjimu savimi ir noru už viską perduoti atsakomybę. Tuo tarpu vadinamieji energiniai vampyrai paprastai yra narciziškos asmenybės, turinčios lyderiams būdingų savybių. Jie labiau mėgsta bendravimą negu ramų laiko leidimą, nekreipia dėmesio į aplinkinių nuomonę, yra įsitikinę savo teisumu, siekia būti pripažinti, geresni už kitus. Jiems nuolat reikia daug dėmesio. Jie bet kokiomis priemonėmis stengiasi būti lyderiais, o neturėdami pakankamai intelekto ar jėgų energiniai vampyrai tampa destruktyviomis asmenybėmis. Manau, specialiai energiniai vampyrai nieko blogo nedaro, jie tiesiog nejučia perduoda savo nuostatas ir pasaulėžiūrą, todėl natūraliai galime pasijausti blogai. Kartais energinio vampyrizmo reiškinys atsiranda tada, kai yra labai skirtingi žmonių poreikiai. Problema ta, kad vienas perdėtai nusileidžia, užuot aiškiai išdėstęs savo požiūrį. Taip pat svarbu pažymėti, kad natūraliai daugiau dėmesio reikalauja vaikai ar vyresni žmonės, todėl jų nereikėtų laikyti energiniais vampyrais.

Neretai pastebimas emocinis vampyrizmas – tam tikras psichologinis “taip… bet” žaidimas. Tarkime, moteris pasiguodžia draugei, kad jos vyras piktnaudžiauja alkoholiu. Draugė pataria išbandyti vienokį ar kitokį metodą, tačiau moteris piktdžiugiškai teigia, kad niekas nebepadeda. Jai reikia ne patarimo, o įsitikinimo savo teisumu, kad tikrai niekas jai negali padėti. Taigi tokioje situacijoje ji išlieka laimėtoja, o draugė, negalėjusi išspręsti problemos, pasijunta bjauriai.

Vampyras ir auka vienas kitą nujaučia, vienas prie kito prilimpa. Tai yra abipusis ryšys, abipusiški psichologiniai žaidimai su nauda. Tokie vampyro ir aukos santykiai kartais būna labai ilgalaikiai. Pateisinu, kai tokie santykiai saisto viršininką su pavaldiniu ar vieną šeimos narį su kitu, tačiau visais kitais atvejais kyla klausimas, kodėl žmogus toliau kenčia. Pirmiausia pagalvokite, ką jūs manote diskutuotinu klausimu, ko iš to tikitės, tada antras žingsnis – bandyti bendrauti su energiniu vampyru ir jam išdėstyti savo požiūrį, o nutraukti bendravimą yra lengviausia. Kaip sakoma – tai galimybė tobulėti”.

Parengta pagal “Respublikos” priedą “Julius/Brigita”