Ajurvediniai kūno valymo metodai: Pančakarma — gyvybinių jėgų harmonijos atkūrimas

Tradi­ciškai Indi­jo­je valy­mas atlieka­mas tris kar­tus per metus, keičiantis metų laikams. Min­i­mali truk­mė — dvi savaitės, tači­au geri­ausių rezul­tatų pasiekia­ma atliekant pančakar­mą ilgiau. Prieš pradė­da­mi valymą ajurve­dos gydy­to­jai nus­ta­to:

• „karščio“ ir ‚šalčio‘ san­tykį (sim­pat­inės ir parasim­pat­inės autonom­inės nervų sis­te­mos dal­ių pusi­ausvyrą);
• došų (pagrin­dinių gyvy­binių jėgų) san­tykį;
• nus­tatyti ser­gančius organus;
• silp­nųjų vietų stiprin­i­mo būdo parinkimą.

Autonom­inė nervų sis­tema yra atsakinga už rau­menų, liaukų ir organų funkci­jas. Ji yra savotiš­ka „vyr­i­ausy­bė“, kuri chem­ini­ais „praneši­mais“ įvairi­oms kūno dal­ims vadovau­ja visiems vidini­ams proce­sams. Ji lemia hor­monų pusi­ausvyrą, kvė­pavimą, krau­jo­taką, virškin­imą, širdies rau­mens veik­lą — viską, ko žmo­gus negali kon­troli­uoti.

Ajurve­do­je došos yra gyvy­binės jėgos arba biologinės „sul­tys“, atsir­an­dančios dėl ele­men­tų sąveikos, pro­to ir kūno ryšio. Šios jėgos nuo­lat kin­ta ir gali būti pažeis­tos arba susilp­n­in­tos. Ajurve­dos apskri­tai, o ypač pančakar­mos, užduo­tis — atkur­ti ir palaikyti došų pusi­ausvyrą.

Paren­giamo­sios studi­jos lei­džia ajurve­dos gydy­to­jams pri­taikyti indi­vid­u­alų prak­tikų, manip­u­liaci­jų, ajurve­dinių vaistų ir vais­tažolių rink­inių rink­inį. Nau­do­tis ajurve­dos rekomen­daci­jomis, skir­tomis kitiems žmonėms, yra pavo­jin­ga. Teoriškai gal­i­ma atlik­ti chirurgines operaci­jas pagal inter­nete ar vaiz­do pamokose pateik­tus patarimus, tači­au protin­gas žmo­gus var­gu ar taip pasiel­gs.

Neįgudu­siose rankose pančakar­ma gali būti pavo­jinges­nė nei skalpelis nepatyru­sio žmo­gaus rankose.

Pančakar­ma tin­ka ne visiems. Kval­i­fikuoti Ajurve­dos gydy­to­jai išankstinės kon­sultaci­jos metu nus­tatys, ar pacien­tas gali ir turi atlik­ti šį valymą.