Ispanija – keistų prietarų žemė

Ar esate pri­etaringas? O štai dau­gu­ma ispanų tikrai yra. Kvieči­ame susi­pažin­ti su dalykais, kurių ven­gia ar net netoleruo­ja pri­etaringiausi ispanai. Tikimės, kad šios žin­ios pravers ir jūsų kelionės į Ispani­ją metu.

Ispani­jo­je, kaip ir bet kuri­o­je šaly­je, esama galy­bės pri­etarų, pri­etarėlių ir įsi­tikin­imų. Kai kurie stipri­ai įsišakni­ję visame krašte, kiti – žino­mi maži­au, o gal jau visai pamiršti. Kad ir kaip bebūtų, pri­etarai puikus būdas pažin­ti ne tik gyven­to­jų pasaulėžiūrą, bet kažkiek ir kraš­to istori­ją. Pavyzdžiui krikščion­iško­je Ispani­jo­je daug pri­etarų yra atėję iš vidu­ramži­ais įsi­galėjusių bažnyčios nuostatų ir mokymų. Tiesa, atkak­li­ausiems pri­etarų šer­lokams, reik­tų keli­au­ti tyrinėti kiekvieną atskirą Ispani­jos regioną ar net kaimą. Tači­au šįkart apžvelkime ben­dri­au ir su šypse­na.

13 diena? Svar­bu ne antra­di­enį!

Jeigu jau turite bili­etą į Ispani­ją, tikrai nebi­jokite, jeigu ten skrisite 13 dieną penk­ta­di­enį, nes tikro­sios nelaimės ispanus aplanko 13 dieną antra­di­enį.

Viena iš ver­si­jų, kodėl skaičius try­li­ka yra nesėk­mių žen­klas, krikščion­iško­je Ispani­jo­je sie­ja­ma su pasku­tine vakariene, po kurios Jėzus buvo nukryži­uo­tas. Skaičius dvy­li­ka sim­blolizuo­ja apaš­talų skaičių, o kas jo virš – gero neža­da. Tad gerai pagal­vokite Ispani­jo­je rinkdamiesi sau vietą prie sta­lo. Sako­ma, jeigu užstalė­je sėdi try­li­ka žmonių, vien­as iš jų gre­it mirs.

Ko nedovan­oti ispanui?

Jeigu važi­uo­da­mi į Ispani­ją vežatės dovanų, tai ver­ta įsidėmėti keletą dalykų. Venkite ispanui dovan­oti geltonos spalvos daik­tus – tai nesėk­mės žen­klas. Jos nuo senų laikų ven­gia tere­odor­ai, o šian­di­en gal juokais, gal rim­tai, ir gar­si­au­sios fut­bo­lo koman­dos. Taip pat ispanai patartų nepirk­ti aštrių daik­tų (žirk­lių ar peil­ių) nei draugams, nei savo šeimai.

Ryži­ai per ves­tuves?

Gal­būt važi­uo­jate į ves­tuves, tai žinokite, kad ispanai po cer­e­moni­jos išsi­ju­osę žeria ryžius. Tai sėk­mės žen­klas. Sako­ma, kad anksči­au ant jau­navedžių mes­da­vo sal­dainius, kurie nešė dži­augsmą ir vaisingumą. Šian­di­en gyva tradi­ci­ja berti ryžius ar kviečius atsieina kiek pigiau.

Pasku­ti­nis gėri­mas visa­da prieš­pasku­ti­nis.

Ves­tu­vėse jūs, be abejo, kel­site tau­rę ir sakysite tostą. Pri­etarin­gi ispanai nesako tosto laiky­da­mi van­dens tau­rę, nes tai neža­da gero jūsų paties asmenini­ame gyven­ime. Ir žino­ma, kel­da­mi tau­rę ispanai visa­da sten­giais žiūrėti į akis. Ispanai išlieka budrūs ir prašy­da­mi gėri­mo bare: net ir prieš išeinant užsako­mas tik prieš­paskutis (isp. penúl­ti­ma) gėri­mas, nes pasku­ti­nis (isp. últi­ma) reiškia paskutinį prieš mirtį.

Būkite mal­onin­gi, kai kažkas nusiči­audė­ja

Palinkėji­mas ¡Jesús! (liet. Jėzus) arba ¡salud! (liet. į sveikatą) gali padėti kitam žmogui išvengti ligų. Tad ver­ta jų nepašykštėti. Ši žod­inė tradi­ci­ja atėjusi dar iš laikų, kai čiaudėji­mas daž­nai reiškė sunkių ligų pradžią. Palinkėjimu buvo saugo­ja­masi nuo pasklidu­sios infek­ci­jos ir net nuo paties vel­nio, kuris, pasiro­do, gvieš­davosi įlįsti į žmogų pro burną…

Jums spen­gia ausyse? Tai pasisekė!

Ispani­jo­je neap­kars­ta kelionės lėk­tu­vu, net jei po skry­džio ima spengti ausyse! Būti­nai paprašykite, kad gre­ta esan­tis žmo­gus pasakytų kokį skaičių. Ispanai tiki, kad to nume­rio pir­mo­ji raidė bus pir­ma jūsų mylimo­jo var­do raidė. Tiesa, dėl visa ko, dar pasitikrinkite pusę, sako­ma: „Kairė ausis reiškia meilę, dešinė neapykan­tą.“ Tad spen­giant įgny­bkite į kairę ausį, ir jūsų nekenčiantis asmuo įsikąs sau į liežu­vį.

Nepradėkite dienos kair­ią­ja koja

Kai ryte pabusite, išlikite budrūs, ste­bėkite kojas. Dar antik­inė lit­er­atūra, pavyzdžiui rašy­to­jas Petron­i­jus (I a.), įspė­ja, kad ženg­da­mi į kam­barį kair­ią­ja koja užsi­trauk­site nesėk­mę. Ispanai šitą seną išmintį atmena, sako, geri­au kaire koja ir iš lovos nelip­ti.

Koja kaip koja, dešinės pusės taisyk­lė nemaži­au svar­bi. Viską, ką gal­i­ma, reikia dary­ti į dešinę, palei laikrodžio rodyk­lę, o jei žiūrėsime istoriškai, palei saulę. Jeigu netyčia padarėte kažką „prieš srovę“, ispanas jums veiki­au­si­ai patars triskart per­sižeg­noti arba atlik­ti kitokį trigubą veiksmą.

Iškri­tusią blak­stieną – per petį!

Pasiro­do Ispan­in­jo­je vel­nias suren­ka net blak­stien­as. Netekus blak­stienos gal­i­ma atsikratyti visų gre­siančių pavo­jų. Tai­gi, jeigu iškri­to blak­stiena, dėkite ant išor­inės del­no pusės ir meskite per petį arba, padėkite ant nosies gal­iuko, sug­al­vokite norą ir nupūskite.

Blo­ga akis irgi bijo…

Nenuste­bkite, kad yra ispanų, kurie saugosi blo­gos akies (isp. mal de ojo). Dėl visa ko, saugok­itės ir jūs, nes jos, matyt nuo neat­menamų vidu­ramžių, dar tikrai esama Ispani­jo­je. Buvo manoma, kad žmonės, tur­in­tys išorinių regos defek­tų, kitam gali pridary­ti nemažai žalos. Tiesa, šian­di­en, Ispani­jo­je tiesiog tiki­ma, kad žmo­gus gali nužiūrėti, tad nepamirškite į lagam­iną įsi­mesti čes­nako, auk­so arba sidabro, o jei dar liks vietos – ir ark­lio pasagą.

Kad ir kas benu­tik­tų, viskam yra priešn­uodis, tad drąsi­ai keli­aukite ir nieka­da nenu­traukite savo nuostabios pažintinės kelionės, pri­etaringa ar ne, Ispani­ja jūsų laukia išskės­tomis rankomis!

Parengė Eglė Galubav­ičiūtė
Šal­ti­nis: psichika.eu