artificial intelligence, robot, circuit, digital, profile, human, future, connection, artificial intelligence, artificial intelligence, artificial intelligence, artificial intelligence, artificial intelligence
| |

Kada dirbtinis intelektas bus pakankamai protingas, kad galėtų pergudrauti žmones?

Kai kuri­ais atžvil­giais tai jau vyk­s­ta. Kitais atžvil­giais tai prik­lau­so nuo to, kaip api­brėšite sąvoką „per­gu­drauti“.

Praėju­si­ais metais paskelb­tame straip­sny­je „Kada dirb­ti­nis intelek­tas pra­noks žmo­gaus gal­imybes? Evi­dence from AI Experts“, eli­tini­ai dirb­tinio intelek­to tyrė­jai prog­noza­vo, kad ‚žmo­gaus lygio mašini­nis intelek­tas‘, arba HLMI, turi 50 proc. tikimy­bę atsir­asti per 45 metus ir 10 proc. tikimy­bę atsir­asti per 9 metus. Tači­au visi, kurie kada nors kalbėjosi su Siri ar Cor­tana (kai kuri­ais iš šian­di­en rinko­je esančių vir­tu­al­ių asis­ten­tų), gali teigti, kad HLMI jau yra čia.

Eliza Kosoy, MIT Smegenų, pro­to ir mašinų cen­tro tyrė­ja, pabrėžia, kad kai kuriose sri­tyse maši­nos jau dabar lenkia žmones. Jos gali mus įveik­ti dauge­ly­je strate­ginių žaidimų, pavyzdžiui, šach­matu­ose, sta­lo žaidime „Go“ ir kai kuri­u­ose „Atari“ vaiz­do žaidimu­ose. Maši­nos net­gi gali atlik­ti operaci­jas ir skraidyti lėk­tu­vais. Nese­ni­ai maši­nos pradėjo vairuoti auto­mo­bil­ius ir sunkvežim­ius, nors kai kuri­oms iš jų gali kilti prob­lemų išlaikant vairuo­to­jų egza­mi­nus. Nepaisant to, Kosoy mano, kad „turint pakanka­mai duomenų ir tin­ka­mus mašinų moky­mosi algo­rit­mus, maši­nos gali padary­ti žmonių gyven­imą mal­ones­nį“.

Kosoy tik­slas — geri­au suprasti, kaip mokosi žmonės, kad tai būtų gal­i­ma pri­taikyti maši­noms. Tai ji daro studi­juo­dama intu­ityviąją fiziką ir vienkart­inį mokymąsi.

Intu­ityvio­ji fizika — tai būdas, kuri­uo žmonės gali numatyti tam tikrus dinamiškus fiz­inės aplinkos pokyčius ir į juos reaguoti. Pavyzdžiui, gebėji­mas pajusti krin­tančio medžio tra­jek­tori­ją ir todėl žinoti, kuria kryp­ti­mi judėti, kad į jį būtų išveng­ta smū­gio.

Vienkar­ti­nis moky­ma­sis — tai gebėji­mas išmok­ti objek­tų kat­e­gori­jas tik iš kelių pavyzdžių. Atro­do, kad šio gebėji­mo maši­noms trūk­s­ta… bent jau kol kas. Kosoy aišk­i­na, kad geri­ausiems dabar­tini­ams algo­rit­mams reikia gau­ti tūk­stančius duomenų rink­inių, kad jie išmok­tų atskir­ti, tarkime, obuolį nuo apelsi­no. Tači­au vaikai gali atskir­ti vos po kelių supažin­din­imų. Kosoy sako, kad jai „asmeniškai labai įdo­mu, kaip vaikai sug­e­ba taip gre­itai mokytis ir kaip mes gal­ime išgau­ti šį pro­cesą, kad sukur­tume gre­ites­nį mašin­inį mokymąsi, kuri­am nereikia tiek daug duomenų“.

Dar viena išly­ga mašinų ir žmonių intelek­to varžy­bose — emo­ci­jų įtrauki­mas. Kai 1997 m. IBM kom­pi­u­teris „Deep Blue“ įveikė pasaulio šach­matų čem­pi­oną rusą Garį Kas­parovą, šis taip sutriko, kad dau­giau nieka­da nebe­sug­e­bėjo žaisti taip, kaip anksči­au. Žino­ma, Deep Blue sug­e­bėjo „per­gu­drauti“ Kas­parovą, bet ar jo pro­gra­mav­i­mas turėjo pakanka­mai emocinio intelek­to, kad mal­o­ni­ai par­o­dytų gerą sport­inį elgesį ir nesug­ni­uždytų Kas­paro­vo dva­sios? Kitaip tari­ant: ar tikrai galite tikėtis, kad Siri užjaus jus, kai darbe jums blo­ga diena? „Žmo­gaus empati­ja ir geru­mas yra svar­bi intelek­to dalis“, — pažy­mi Kosoy. „Abejo­ju, ar šio­je sri­ty­je dirb­ti­nis intelek­tas kada nors mus per­gu­draus.“

Žino­ma, yra ir dau­giau. O kaip dėl kūry­bišku­mo ir intelek­to san­tykio? Vok­i­eti­jos mok­slininkai išmokė kom­pi­u­terius tapyti Van Gogo ir Pika­so stil­i­u­mi, ir kom­pi­u­ter­ių paveik­slai nėra tok­ie jau blo­gi. Tači­au ar išmokyti mašiną imi­tuoti kūry­biškumą yra tikras kūry­bišku­mas?

Kai kalba­ma apie žal­ią skaiči­av­i­mo gal­ią, maši­nos jau gerokai pasistūmėjo į priekį. Ir neabejoti­na, kad jos ir toli­au darys žmonių gyven­imą mal­ones­nį ir lengves­nį. Tači­au ar kada nors maši­na parašys kitą „Tony“ apdovano­jimą pel­niusią pjesę? Arba sušoks improvizuotą šokį per lietų, kai netikė­tai užklups liūtis? Aki­vaiz­du, kad žmo­gaus smegenys yra nuostabus dalykas, geban­tis mėgautis papras­tais gyven­i­mo mal­on­u­mais. Ironiš­ka, bet jos taip pat sug­e­ba kur­ti maši­nas, kurios, geri­au ar blo­giau, kas­di­en tam­pa vis protinges­nės ir vis panašes­nės į gyven­imą.

Dėko­jame 13 metų Oja­sai Shar­mai iš Bak­ers­fil­do, Kali­forni­jos val­sti­jos, už klausimą.

Autorė

Car­olyn Blais

Įvertinkite straip­snį

0 / 12 Įver­tin­i­mas 12

Jūsų įver­tin­i­mas:

Viršutinis paveiksliukas: © DeltaWorks

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *