Karosas. Lietuvos gėlavandenės žuvys

Karosas. Lietuvos gėlavandenės žuvys

Šeima: Karpinės (Cyprinidae)

Karosas, auksinis karosas, paprastasis karosas (Carassius carassius)

Žuvies kūnas

Stambus, aukštas, iš šonų plokščias, uodegos stiebelis trumpas. Žiotyse viena eilė dantų, po 4 iš kiekvienos pusės. Žvynai stambūs ir lygūs. Nugarinis pelekas ilgas, su 14-21 spinduliais, kaip ir uodeginis pelekais tamsiai pilkas; pauodeginis, krūtininiai ir pilvo pelekai tamsiai rausvi. Nugara stora, rusvai žalsva, šonai auksinės spalvos. Pauodeginis pelekas su 5-8 spinduliais. Galva didelė, akys didelės.

Karosai auga lėtai, užauga iki 50 cm ilgio ir 3-4.5 kg svorio. Dažniausiai sugaunami 150-400 g svorio karosai.

Paplitimas

Gyvena didesnėje Euroazijos dalyje – nuo Centrinės Europos vakaruose iki Lenos upės rytuose.

Paplitimas Lietuvoje

Labai dažna, natūraliai besiveisianti Lietuvoje rūšis. Pastaraisiais metais šių žuvų natūralūs ištekliai sparčiai mažėja. Karosai veisiasi sekliuose ežeruose, uždumblėjusiuose tvenkiniuose, upėse bei jų senvagėse. Laikosi uždumblėjusiose, augmenija užžėlusiose priekrantėse. Labai mažuose vandens telkiniuose pasitaiko nykštukinių formų karosų.

Nerštas

Karosai lytiškai subręsta įprastai 3-4 metų amžiaus, esant labai palankioms sąlygoms – 2 metų amžiaus. Patinai subręsta kiek anksčiau. Neršia būriais, 3-4 porcijomis, gegužės-liepos mėnesiais, vandens temperatūrai pasiekus 13-14°С, priekrantės zonoje, seklumose ant vandens augalų. Kartais susikryžmina su karpiais, sidabriniais karosais, taip pat su raudėmis. Vislumas – iki 300 tūkst. ikrų. Ikrai šviesiai geltoni, apvalūs, lipnūs 0,8-1,1 mm dydžio. Embrionai vystosi 5-7 dienas.

Mityba

Jaunikliai minta planktonu, suaugę karpiai – zooplanktonu, dugno gyvūnais, dumbliais, vabzdžių lervomis, dėlėmis, moliuskais, vandens augalija, detritu.

Gyvenimo būdas

Gyvena sėsliai. Karosai labai nereiklios žuvys, mėgsta dumblėtus, su stovinčiu vandeniu, gausiai apžėlusius, telkinius, retai sutinkami upėse. Labai gyvybinga žuvis. Užsikasęs į dumblą gali išgyventi beveik išdžiūvusiuose ar iki dugno įšalusiuose vandens telkiniuose.

Žvejyba

Žvejybos būdai, kaip ir įrankiai – patys paprasčiausi. Dažniausiai gaudomi plūdine meškere. Masalai – sliekai, juoda duona. Masalas turi būti 5-10 cm nuo dugno, bet karštomis vasaros dienomis – apie 10 cm nuo vandens paviršiaus, kadangi karosai pakyla į vandens paviršių.