Straipsnių rinkinys tema „Gamtinės žemdirbystės biotechnologijos“. 9 straipsnis.

«Natūralaus ūkininkavimo biotechnologija“ ir jos galimybės.

Senovės išmintis sako: „Kvailys augina augalus, išmintingas – žemę“.».

Šis straipsnis yra būtent apie tai – apie „augančią“ dirvą, o ne tik apie augalus. Ir čia turėtume iš karto išsiaiškinti skirtumą tarp terminų „žemės ūkio technologija“ ir „natūralaus žemės ūkio biotechnologija“. Šis skirtumas yra gana reikšmingas. „Žemės ūkio technologija“ yra augalų auginimo mokslas, o „natūrali ūkininkavimo technologija“ yra dirvožemio kūrimo arba „dirvos įdirbimo“ procesas. Kas išplaukia iš pažodinio šių terminų vertimo ir jų semantinio turinio. Žemės ūkio technologija, kitaip vadinama „lauko ūkiu“ (agros – laukas), arba augalų auginimas, tai yra augalų auginimo technologija. Paaiškinkime, kad rasių auginimasšešėliai.

GAMTOS ŽEMĖS ŪKIO BIOTECHNOLOGIJA pažodžiui reiškia dirvožemio auginimo pagal gamtos dėsnius (procesus) technologiją dalyvaujant mikrokosmosui. Tai yra, tai yra DIRVOŽEMIO auginimo technologija ar technika. Pati sąvoka „biotechnologija“ reiškia metodų rinkinį, skirtą gaminti arba pakeisti medžiagų savybes gamybos proceso metu (techno – įgūdis), „bio“ – susijęs su gyvenimu (bios – gyvenimas). Tai reikšmingas terminų skirtumas; už jų sąvokų slypi visiškai skirtingi procesai ir reiškiniai. Į tai reikėtų atsižvelgti vėliau, skaitant straipsnį..

Šis straipsnis yra pokalbio apie GAMTINĮ ŪKININKYSTĄ tąsa, tačiau kitokiu pajėgumu, aprašantis ne patį gamtos reiškinį, o specifinę technologiją, leidžiančią „užsiauginti“ dirvožemį, o tuo remiantis ir augalus. Ir gimė daugybės skaitytojų pageidavimu, kaip GAMTOS ŽEMĖS ŪKIO BIOTECHNOLOGIJOS – dirvožemio auginimo proceso – augalų buveinės, naudojant biologinius produktus ir gyvus organizmus, pristatymas (pristatymas)..

Anksčiau kalbėjome apie natūralius dirvožemio formavimosi procesus natūralioje buveinėje – ekosistemoje, kur augalai ir dirvožemio mikrokosmosas yra sistemos dalyviai, o dirvožemis – jų buveinė. Tai yra, pats gamtos reiškinys – „žemės ūkis“ – buvo apibūdintas kaip dirvožemio formavimosi procesas. Kur dirvožemis yra tik medžiagų apykaitos procesų tarp sistemos dalyvių – augalų ir dirvožemio gyventojų rezultatas. Augalai yra biomasės tiekėjai, dirvožemio mikrokosmosas yra augalų masės vartotojai. Tiesą sakant, dirvožemio mikrokosmoso gyventojai yra maistinių medžiagų „grįžimo sistema“, vykstanti sudėtingų organinių junginių fermentiniu skilimu į paprastas augalų maistines medžiagas. Tai yra, augalai saulės energijos dėka sintetina organinius junginius, o dirvožemio mikrokosmosas juos vėl suskaido (analizuoja) iki paprasčiausių elementų. Tai medžiagų mainų arba cirkuliacijos gamtoje (ekosistemoje) procesas, pagrįstas organinių junginių sintezės (susidarymo) ir vėlesnės analizės (skilimo) procesais. Dėl šių keitimosi procesų tarp ekosistemos dalyvių – augalų ir dirvožemio gyventojų – formuojasi jų buveinė – DIRVAS.

Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip išnaudoti natūralius dirvožemio formavimosi procesus savo naudai, norint „auginti“ dirvą sodo sklypuose, o remiantis tuo augalus..

GAMTOS ŽEMĖS ŪKIO BIOTECHNOLOGIJĄ sukūrėme būtent kaip technologiją, skirtą dirvožemio auginimui mažuose plotuose – nuo „6 arų“ iki 1 hektaro (ekokaimai). Tiesą sakant, mes nieko naujo neišradome, o naudojome tik natūralias technologijas. Bet mums tai buvo atradimas, kad žemę galima „užauginti“, taip efektyviai išauginti, kad per kelerius metus savo sklypuose galima užauginti storą nuo 30 iki 50 cm žemės sluoksnį, kas gamtoje įmanoma per daugelį amžių..

Tai yra, mūsų siūloma GAMTOS ŽEMĖS ŪKIO BIOTECHNOLOGIJA taip pat yra intensyvi (labai produktyvi) dirvožemio formavimo technologija, paneigianti visuotinę nuomonę, kad žemė žemės ūkio gamyboje yra nepakeičiama gamybos priemonė. Pasirodo, jį galima papildyti ir labai efektyviai atkurti! Tai yra pagrindinis mūsų „atradimas“. Tačiau yra ir kitų, labai reikšmingų skirtumų, arba kaip mes jas vadiname – „paslapčių“, dėl kurių GAMTOS ŽEMĖS ŪKIO BIOTECHNOLOGIJOS yra visiška alternatyva ne tik ariamajai cheminei „žemės ūkiui“, bet ir visoms pagrindinėms natūralioms žemės ūkio technikoms, kurios apima:

1.  Mikrobiologiniai (EM ir kt..),

2.  Grybelio sporų pagrindu (TRICHODERMIN ir kt..),

3.  Kompostų pagrindu:

– vermikultūra-sliekkompostai-vermikompostai,

– grybas,

– mikrobiologinės,

4.  Remiantis humuso preparatais,

5.  Biostimuliatorių pagrindu (biodinaminiai ūkininkavimo preparatai ir kt..),

6.  Organinių trąšų pagrindu:

– žaliosios trąšos – žaliosios trąšos,

– humuso įterpimas į dirvą,

– tas pats – kompostas,

7.  „įŽemės ūkio alchemija“ – energetinių-informacinių veiksnių įtaka:

– tiesioginė ar netiesioginė asmens psichinė įtaka,

– energijos akumuliatorių naudojimas (piramidės ir kt..)

– klasikinės muzikos naudojimas,

– „įkrauto“ vandens naudojimas:

• įmagnetintas,
• struktūrinis (atšildytas, kondensuotas ir lietus),
• klasterio apmokestinimo,

8.   Kraštovaizdžio ūkininkavimas,

9.   Permakultūra (nuolatinė – nuolatinė).

Alternatyva todėl, kad visos žemės ūkio technologijos yra tik AUGALŲ auginimo technologijos, kurios remiasi kitais principais ir požiūriais, kurie neatsižvelgia į patį DIRVODARYMO (dirvos formavimo) procesą ir net nesvarsto. Visose žemės ūkio technologijose dirvožemis laikomas tik augalų maistinių medžiagų šaltiniu, substratu. Ir visuose žemės ūkio metoduose naudojama dirbtinė sąvoka – „trąšos“, o tai reiškia, kad į dirvą įpilama cheminių ar organinių medžiagų, siekiant papildyti dirvožemio maistinių medžiagų atsargas. Tai yra, „tręšimas“ yra dirbtinis dirvožemio „gerinimo“, „derlingumo didinimo“ procesas. Kur pati „derlingumo“ sąvoka aiškinama kaip dirvožemio NUOSAVYBĖ, galinti padidinti augalų produktyvumą. Mes parodome „trąšų“ sąvokos iliuzinį pobūdį, o „vaisingumo“ sąvoką interpretuojame kaip biodinaminį maistinių medžiagų grąžinimo į augalus PROCESĄ, vykdomą „grąžinimo sistemos“ – dirvožemio mikrokosmoso. Biodinaminis, nes tai nuolat vykstantis medžiagų apykaitos procesas gyvojoje gamtoje – ekosistemoje, kurioje dirvožemis yra tik metabolizmo produktas ir buveinė, o ne atvirkščiai. Tai yra pagrindinis mūsų supratimas, tačiau yra ir kitų, ne mažiau svarbių, kurios ženkliai išskiria GAMTOS ŽEMĖS ŪKIO BIOTECHNOLOGIJĄ nuo visų „žemės ūkio technikų“. Čia trumpai pateikiami skirtumai:

1. Auginti ne tik augalus. Tačiau dirvožemis taip pat yra augalų ir mikrokosmoso buveinės.

2. Nagrinėjama sistema yra ne tik augalas – dirvožemis (kaip mineralinės augalų mitybos šaltinis). Tačiau augalai yra dirvožemio mikrokosmosas (kaip medžiagų apykaitos dalyviai).

3. Augalų šaknų buveinė. Ne dirbtinis – su mechaniniu dirvožemio sunaikinimu. Natūralus – kuriant dirvą po augalais (po organiniu mulčiu).

4. Ūkininkavimo koncepcija. Ne kaip mechaninis poveikis dirvožemiui. O kaip vyksta fermentinio dirvožemio formavimosi procesas.

5. Dirva yra ne tik augalų šaknų mineralinės mitybos šaltinis. O kaip mikrokosmoso ir augalų buveinė, naudingų medžiagų mainų ir gamybos vieta („sintetinantys dirvožemiai“).”).

6. Vaisingumo pagrindas, vietoj to, humusas yra natūralus, cheminės trąšos – dirbtinės. Tikrasis vaisingumas yra dinamiškas, kaip ir organinių medžiagų fermentacijos procesas po augalais.

7. Humusas kaip dirvožemio derlingumą lemiantis veiksnys ir kaip maisto šaltinis. Tiesą sakant, humusas yra tik vaisingumo – dinamiško organinės fermentacijos proceso – liudininkas.

8. Šiluminis faktorius. Pagrindinis yra ne tik oras (SAT). Bazinis dirvožemis kaip fermentinių procesų aktyvumo veiksnys.

9. Dirvožemis, sklype nenaudingas. O šilumai intensyvaus, palaido ir daug drėgmės sukūrimas, aikštelės plėtros pradžioje.

10. Mechaninis žemės dirbimas. Jei įmanoma, kasimas atlaisvinimo tikslais draudžiamas.

11. Pagrindinės sąlygos dirvožemiui yra ne tik puri ir drėgna, bet ir šilta.

12. organinės medžiagos ir jos panaudojimas. Bet kokių šviežių organinių medžiagų kompostavimas vietoje po augalais. Vietoj “humuso” kompostas kaip “trąšos””.

13. Organines medžiagas įterpti į dirvą, o ne į dirvą.

14. Kas yra intensyvus ūkininkavimas? Iš viso nenaudojamos trąšos ar chemikalai. Žemdirbystė yra intensyvi, kaip dirvožemio „auginimo“ į mikrokosmosą procesas.

15. Mitybos pagrindas ne azoto šaknis, o + anglies šaknis.

16. Augalų šaknų mityba yra ne tik autonominė, bet ir simbiotinė.

17. Dirvožemis, kaip gamybos priemonė, aktyviai pildomas. Vietoj nepakeičiamo.

18. Dirvožemio poveikio sistema: dirvožemio ir mikrokosmoso atkūrimas. Užuot sunaikinę dirvožemio struktūrą.

19. Cheminis apdorojimas yra visiškai pašalintas. ir kt..

Ir dar daugiau, „natūralaus ūkininkavimo biotechnologija“ – dirvožemio kūrimas, yra visiška alternatyva (priešinga) cheminiam intensyviam „ūkininimui“ – mechaniniam ir cheminiam dirvožemio sunaikinimui. O intensyvios cheminės žemės ūkio technologijos sampratą reikėtų vertinti ne kaip intensyvią (labai produktyvią) augalininkystę, o kaip intensyvų ardomąjį poveikį dirvai. Naudojant „Natūralaus ūkininkavimo biotechnologiją“ vyksta intensyvus dirvožemio formavimosi procesas, o ne dirvožemio naikinimas. Ir būtent toks intensyvus dirvožemio formavimosi procesas, arba maisto medžiagų grąžinimas augalams, sukuria prielaidas intensyviai augalininkystei – tuo paremta žemės ūkio technologija. Kitaip tariant, iš tikrųjų viskas vyksta visiškai priešingai».

Štai kodėl intensyvi augalininkystė nėra cheminės sąvokos sinonimas. Mums į galvas buvo įkaltos iš esmės klaidingos sąvokos, siejančios intensyvumo sąvoką su kompleksiniu mechanizavimu, automatizavimu, melioracija ir chemizavimu… Tačiau pati sąvoka „intensyvus“ yra labai paprasta ir reiškia tik „duoti aukštą našumą“, tiksliau. , gaminantis reikiamą produktų kiekį ir kokybę. Tačiau ar tikrai reikia chemikalais užnuodytų produktų? Ir ar teisinga didelio derliaus gavimą prilyginti cheminei žemės ūkio technologijai. Ir nors tokia nuomonė egzistuoja ir tebeegzistuoja, netgi dėstoma universitetuose, tačiau intensyvi augalininkystė yra „agrochemika“. Tai visiška iliuzija. Intensyvus yra tiesiog didelis našumas. O intensyvią (labai produktyvią) augalininkystę gali užtikrinti tik viena natūraliu ūkininkavimu paremta technologija: „BIOTECHNOLOGAS“ TY GAMTINIS ŽEMĖS ŪKIS“ ir nieko daugiau. O didelio derlingumo klausimas yra žemės ūkio technologijos klausimas, paremtas tokiu natūralios žemdirbystės dėsnių – dirvožemio formavimosi – supratimu ir praktiniu taikymu. Bet ne tiesiogiai kopijuojant natūralų ūkininkavimą (pvz., „Permakultūrą“), o kuriant „Natūralaus ūkininkavimo biotechnologiją“ – intensyvią „dirvos įdirbimo“ technologiją. Ir tai yra pati pažangiausia ir efektyviausia technologija, kuri sukuria dirvą, o ne ją naikina.

Natūralios žemdirbystės technologijos duoda prieštaringų rezultatų, kartais nelabai besiskiriančių nuo „intensyvios cheminės“, nes naudoja tik dalį „natūralaus ūkininkavimo“ sistemos. Mūsų siūlomos žemės ūkio technologijos (augalų auginimo technologijos) yra pagrįstos visapusišku integruotu visos sistemos panaudojimu: tiek žemdirbyste (dirvos įdirbimas), tiek simbiotiniu augalų mityba. Tai yra augalų auginimas atkuriant visą natūralią sistemą (ekosistemą) dirbtinai dirbamose teritorijose – soduose ir daržuose, efektyviai valdant šią sistemą. Tai reikšmingas skirtumas, nes tokiu atveju maistinių medžiagų grąžinimo į augalus sistema pirmiausia atkuriama dviem būdais vienu metu.

Pirmasis yra tokio pat ar didesnio organinių medžiagų kiekio grąžinimas, panašus į pasėlių „pašalinimą“. Tai yra, reikia laikytis nepajudinamos taisyklės: jei derlius paimamas iš augalų, jie privalo grąžinti po augalais tokį pat ar didesnį kiekį šviežios organinės medžiagos, skirtos fermentiniam skilimui tiesiai po augalais. Bet kokios organinės medžiagos: lapai, žolė, pjuvenos ir kt. Taip bus išlaikyta augalų mitybos pusiausvyra. Jei kartu su derliumi įvesime daugiau organinių medžiagų nei „toleruotina“, dirva pradės „augti“, kaupsis humusas, balansas bus „pelningas“.».

Antrasis – dirvožemio mikrokosmoso sugrąžinimas į deramą vietą – po šviežiu organiniu mulčiu (danga), įvedant „mikrobinį dirvožemio starterį“: mikrobiologinius preparatus, tokius kaip EM, saprofitinių grybų sporas (biologinius preparatus, tokius kaip Trichoderminas) ir sliekų. Tai yra, mes kalbame apie antrojo ekosistemos dalyvio – dirvožemio mikrokosmoso – maistinių medžiagų „grąžinimo į augalus“ atkūrimą (augalai yra pirmasis ekosistemos dalyvis). Šiuo atveju augalų mityba bus biodinaminė, nes tai yra biologinis procesas, aš nustatausuteikiantis vaisingumą aukščiausiu lygiu. Ir šį procesą stipriname, naudodamiesi simbiotine mityba, kaip ir natūralioje ekosistemoje, naudodami mikorizinių grybų sporas („grybų vandenį“, vaistą „Mycoplant“) ir kt..

Taigi, kokia yra natūralaus ūkininkavimo, kaip „dirvos kūrimo“ technologijos, o ne tik gamtos reiškinio, esmė? Faktas yra tas, kad šis procesas – dirvožemio formavimasis – gali būti kontroliuojamas savo nuožiūra sodo sklypuose – dirbtinai sukurtose ekosistemose, tačiau naudojant natūralius procesus. Tai yra, įtraukimas į natūralius (natūralius) dirvožemio formavimo procesus – maistinių medžiagų grąžinimą į augalus, tarnauti žmogui jo žemės ūkio technikose – auginamų sodo ir daržovių auginimui. Kitaip tariant, „natūralaus ūkininkavimo biotechnologija“ yra visų žemės ūkio technikų – augalų auginimo – pagrindas. Štai čia ir slypi „Natūralaus ūkininkavimo biotechnologijos“ potencialas (potencija-stiprumas) – įvairių natūralių žemės ūkio technikų kūrime specifinėms sąlygoms ir specifiniams augalams, naudojant intensyviausią technologiją. Tai yra, esant tokiai jėgų pusiausvyrai, pati „žemės ūkio technologijos“ sąvoka plečiasi, patikslinant ir detalizuojant: naudojimo sąlygas, augalų rūšinę ir veislės sudėtį, simbiotinius ryšius, imuniteto išsivystymą ir tt. sąlygomis augalininkystės supratimas kaip žemės ūkio technologija išlieka nepakitusi natūralios orientacijos.

Tačiau svarbiausia galimybė yra ta, kad „natūralaus ūkininkavimo biotechnologija“ leidžia gauti didžiausią galimą augalų derlių, nulemtą veislės paveldimų savybių. Tai yra, ši technologija atskleidžia visus paveldimus genetiškai nulemtus požymius, rodančius potencialų auginamų augalų veislių gebėjimą duoti didelį derlių. O potencialo atsiskleidimas ypač ryškus intensyviose veislėse: vaisiniuose augaluose – žiedynuose, uoginiuose – remontantinėse, uoginiuose ir daržovių augaluose – indeterminantinės. Kitaip tariant, „natūralaus ūkininkavimo biotechnologija“ yra intensyvios ir superintensyvios žemės ūkio technikos – augalų auginimo technologijų – pagrindas. Ši intensyvi ūkininkavimo praktika apima keletą veiksnių. Čia yra pagrindiniai:

1. Veislės – intensyvios ir itin intensyvios: vaisinės —
kapiliarai, uogos – remontantinės ir nedeterminuotos, daržovės – superindeterminuotos.

2. Gamtinių veiksnių trejybė: šiluma, oras, drėgmė. Šiluma yra fermentinių procesų reguliatorius. Oras yra deguonies, anglies dioksido ir azoto šaltinis. Drėgmė yra vandenilio šaltinis, termostatas, tirpiklis, energijos informacijos nešėjas.

3. Intensyvi žemės ūkio technologija – „Natūralios žemdirbystės biotechnologija».
-1 .Kompostuojant organines medžiagas po augalais – dinamiškas vaisingumas – gaminantis šviežią humusą ir anglies dioksidą.
-2. Maistinių medžiagų grąžinimo sistemos sukūrimas – mikrobiologinių preparatų starterių, grybų sporų – saprofitų, sliekų komposto įdėjimas.
-3.Simbiotinės mitybos užtikrinimas – mikorizinių grybų sporų įvedimas (grybų vanduo, preparatai, kuriuose yra grybų sporų).
-4. Intensyvių šilumai, drėgmei ir kvėpuojančių dirvožemių sukūrimas pridedant šilumai intensyvių inertinių medžiagų – smėlio, žvyro, skaldos.
-5. Sodinukų parinkimas, sodinimas, priežiūra.
-6. Ligų prevencija naudojant biologinius produktus, saprofitus ir simbiontus.

Taigi bendroje schemoje išnagrinėjome pagrindines „Gamtinės žemdirbystės biotechnologijos“ ir tuo pagrįstų intensyviųjų žemdirbystės technologijų sąvokas, būdus ir veiksnius. Kadangi specifiniai žemės ūkio metodai, skirti konkrečioms kultūroms, turi savo ypatybes, ir mes stengsimės jas apsvarstyti atskirai.

Rašant šį straipsnį buvo iškeltas būtent toks uždavinys – tik sukonkretinti bendrąsias „Natūralios žemdirbystės biotechnologijų“ ir tuo pagrįstų intensyviųjų žemdirbystės technologijų koncepcijas ir schemas..

Straipsnį norėčiau užbaigti perfrazuodamas senovės išminties žodžius: „Augalų auginimas prasideda nuo dirvos auginimo“. Ir teisingai. Nes tik taip galima sukurti intensyvias ir superintensyvias žemės ūkio technologijas, naudojant pažangiausią ir aplinką tausojančią technologiją – „Natūralaus ūkininkavimo biotechnologijas“».

Aleksandras Kuznecovas

Pirmą kartą paskelbta 2007 03 12