Erotinės fotografijos fotografavimas

Gražus kūnas, tobuli išlinkimai, subtilumas, užslėptos prasmės ir užuominos, šviesos ir šešėlių žaismas, bendras paslaptingumas ir nutolimas nuo realybės – tai tik nedidelis sąrašas to, kas būdinga erotinei fotografijai. Kartu sudėtingumas ir didelės galimybės traukia į šį žanrą įvairaus meistriškumo fotografus.

Erotinė fotografija yra labai apibendrintas pavadinimas (tarp kitų bendrinių apibrėžimų dažnai pasitaiko ir tokie, kaip „aktai“ ir „nuogybės“). Tačiau vienas iš neginčijamų dalykų yra tai, kad akto žanras reiškia meninę fotografijos kūrybos rūšį. O kokie akcentai bus fotografo konkrečiame darbe – tai jau sudarys meninės erotinės fotografijos galimybių paletę. Ir čia galime išskirti du kraštutinius taškus. Viena vertus, „nuogumas“ yra vienas iš būdų išreikšti sudėtingus kūrybinius impulsus, susijusius su simboliniu kūno supratimu, jo reiškiamų prasmių daugialypiškumu, žinoma, per kūrybinio mąstymo prizmę. Be estetinio malonumo, tokie vaizdai neretai neša intelektualinę žinią, galingą ideologinį užtaisą.

Kita vertus, dažnai akcentuojama estetinė kontempliacija, kai kūnas yra kaip objektas, kuriuo reikia grožėtis ir išsamiai tyrinėti. Šiuo atveju išorinis nuogo kūno grožis paprastai neslepia jokių paslėptų prasmių. Tačiau būtent čia atsiskleidžia vienas iš akto žanro pavojų – nepastebimas nukrypimas į pornografiją. Dabar pornografinio žanro egzistavimas yra aiškiai apibrėžtas. O tai, kad viena jo pusių stovi ant ribos su menine erotine nuotrauka, niekam nekelia abejonių. Todėl fotografas, dirbantis akto žanre, turėtų aiškiai suvokti žanrų skirtumus ir kiekvieno iš jų estetinius bruožus.

Nuo ko pradėti? Žinoma, prieš pradėdami fotografuoti, turite turėti tinkamą fotografavimo įrangą. Svarbiausia priemonė, žinoma, yra fotoaparatas. Panagrinėkime keletą fotoaparatų tipų: 35 mm juostinius vieno objektyvo veidrodinius fotoaparatus (SLR), vidutinio formato fotoaparatus ir skaitmeninius fotoaparatus. Šiame fotografijos įrangos raidos etape profesionalius 35 mm juostinius fotoaparatus beveik išstūmė jų skaitmeniniai analogai su viso formato 35 mm jutikliais. Tačiau šis malonumas nėra pigus. Taigi 35 mm juostinių fotoaparatų naudojimas vis dar aktualus norint gauti aukštos kokybės nuotraukų. Ir nors 35 mm fotoaparatas, palyginti su vidutinio formato fotoaparatais, turi mažesnį kadro dydį, atsižvelgiant į dabartinę juostų kokybę, jis vis tiek leidžia suderinti aukštą kadro kokybę atliekant daugumą užduočių ir santykinį įrangos pigumą. Vidutinio formato fotoaparatai nuo 35 mm fotoaparatų skiriasi didesniu juostos dydžiu ir atitinkamai didesniu vaizdo dydžiu, kuris užtikrina geresnę vaizdo kokybę. Šie fotoaparatai dažniausiai turi nuimamus objektyvus ir juostos kasetes, todėl reikiamą objektyvą ir juostos tipą galima pasirinkti tiesiogiai fotografuojant. Vis dėlto dėl vidutinio formato fotoaparatų dydžio ir jų konstrukcijos juos ne itin patogu naudoti ne studijoje, šių fotoaparatų pasirinkimas labiau tinka fotografuoti studijoje. Ir galiausiai apsvarstykime skaitmeninius fotoaparatus. Tikriausiai neverta sakyti, kad vadinamosios „muilinės“ netinka daugiau ar mažiau padoriems kadrams fotografuoti. Rinktis reikėtų pradėti bent jau nuo pusiau profesionalių fotoaparatų, kurių matrica artimiausia 35 mm formatui. Ir, žinoma, idealus variantas bus profesionalus fotoaparatas su viso 35 mm formato matrica. Tokie fotoaparatai, atsižvelgiant į dabartines technologijas, pašalina beveik visus jūsų kūrybinio sumanymo apribojimus. Patogumas ir kiti skaitmeninių fotoaparatų naudojimo aspektai nėra šio straipsnio užduotis, todėl pereikime prie kito klausimo, kuris yra toks pat svarbus kaip ir fotoaparato pasirinkimas.

Pasirinkite objektyvą (tiksliau, objektyvus, kurie atskleistų visus jūsų kūrybinės vizijos aspektus). Tiesą sakant, objektyvo pasirinkimas konkrečiam fotografavimo būdui – atskiro straipsnio tema. Čia nurodysiu tik pagrindinius dalykus, kuriais galima vadovautis renkantis objektyvą „standartiniams“ kadrams fotografuoti. Šiuo metu yra pakankamai platus objektyvų pasirinkimas, tiek skirtų 35 mm fotoaparatams, tiek vidutinio formato fotoaparatams, tiek ir specialių objektyvų, skirtų skaitmeniniams fotoaparatams. Toliau kalbėdamas apie 35 mm fotoaparatus turėsiu omenyje 35 mm juostinius fotoaparatus ir skaitmeninius fotoaparatus su viso formato 35 mm jutikliu. Jei naudojate skaitmeninį fotoaparatą, pavyzdžiui, su „APS-C“ jutikliu, rinkdamiesi tokiems jutikliams nespecializuotus objektyvus turėsite atsižvelgti į vadinamąjį „apkarpymo koeficientą“, apie kurį galite paskaityti mūsų svetainėje. Taigi grįžkime prie objektyvo pasirinkimo. Fotografuodami aktus tikriausiai turėtumėte pradėti ieškoti objektyvo, esančio ilgo fokusavimo tipų viduryje – nuo plačiakampio iki standartinio ir portretinio, o įvairiais atvejais tinka ir teleobjektyvai, ir makroobjektyvai. Pradedantiesiems fotografams, kurių biudžetas gali būti ribotas, gali būti naudinga atkreipti dėmesį į standartinių ir vidutinių teleobjektyvų rinkinį. 35 mm fotoaparatams galite pasirinkti šiuos objektyvus: 50 mm, 90-100 mm. Vidutinio formato: 70-80-100 mm. Reikėtų pažymėti, kad tinkamiausias variantas yra fiksuoto židinio nuotolio objektyvas. Tokie objektyvai paprastai pasižymi geriausiais parametrais, kai visi kiti dalykai yra vienodi. Toliau būtina sustoti ties diafragma. Šis parametras yra vienas svarbiausių renkantis objektyvą. Fiksuoto židinio objektyvų („fiksažų“) diafragma paprastai būna didesnė, tačiau jie atitinkamai brangesni. Tokie greiti objektyvai leidžia fotografuoti esant mažesniam apšvietimui ir lėtesniam užrakto greičiui. Be to, tokie objektyvai turi mažesnį lauko gylį esant maksimaliai diafragmai.

Pabaigai aptarsime techninių priemonių pasirinkimą, atkreipdami dėmesį, kad apšvietimo įrangai būtina skirti deramą dėmesį, net jei fotografuojate gamtoje. Toliau sutelkime dėmesį į modelio fotografavimui pasirinkimą.

Modelio pasirinkimo aspektas yra bene svarbiausias siekiant numatyto rezultato. Čia labai sunku duoti patarimų, nes visi jie arba jau yra išdalyti ir guli paviršiuje, arba šiuos patarimus sulaužys to ar kito fotografo skonis ir pomėgiai. Ir vis dėlto, vadovaudamiesi visuotinai priimtomis priemonėmis, galime pasakyti, kad rinkdamiesi modelį dažniausiai kreipkite dėmesį į modelius, kurių kūnas yra dailus, atletiškas – aiškiai išreikšta figūra. Pilni modeliai, kaip teigia daugelis profesionalų, tarp jų ir Klausas Fišeris savo knygoje „Aktų fotografija“, sukels fotografui daug nepatogumų fotografuojant. O tokių modelių portretavimas reikalauja daug profesionalumo ir įgūdžių. Kita vertus, kaip minėjome pirmiau, kiekvieno fotografo pageidavimai individualiai yra svarbus veiksnys. Svarbus veiksnys yra ir užsimezgęs modelio ir fotografo kontaktas. Jei modelis nesugebės išsilaisvinti, o fotografas jai nepadės, fotografavimo nebus. Modelis turėtų ne tik vykdyti fotografo nurodymus, bet ir įsitraukti į procesą – sugebėti suprasti ir suvaidinti tai, ko fotografas iš jos nori.

Parengta pagal a-photo.net informaciją.