Moterų išprievartautų vyrų pasakojimai
Viskas priklauso nuo stipriosios lyties reakcijos.
Mūsų šalyje į vyro išprievartavimą iš moters nežiūrima rimtai, nes nesuvokiama, kaip tai vyksta. Įsivaizduodami vyro auką, kurią pagrobė būrys raguotų amazonių, vyrai, esantys pačiame jėgų žydėjime, jai tik pavydi. Kita vertus, moterys mano, kad „paimti vyrą jėga“ grynai fiziologiškai neįmanoma.
Deja, šiandien vyrų prievartavimas yra daug dažnesnis, nei atrodo. O jų pasekmės dažnai būna labai liūdnos.
Džentelmenai mąsto peniu
Vyras, kuris skundžiasi, kad jį išprievartavo moteris, atrodo kaip juokingas pagyrūnas arba bailys, bandantis kaltinti silpnosios lyties atstovę dėl savo nesaikingumo. Tai žinodama stiprioji lytis beveik niekada nepasakoja apie tokius incidentus. Vyrai, nukentėję nuo moterų geidulių, vargu ar kada nors palaikys blykstelėjimu, pavyzdžiui, „negaliu nepasakoti“.
Vis dėlto, jei tikėsime ekspertais, moterų išprievartauti vyrai nėra tokie reti, kaip mums atrodo. Tik psichologo kabinete stipriosios lyties atstovas gali papasakoti apie jam primestą kieno nors kito valią ir tam tikslui panaudotas vyrų fiziologijos ypatybes. O kadangi prievartautojos savo tikslą pasiekia nepadarydamos aukai kūno sužalojimų, daugelis supras terminą „suvedžiojimas“.
Vyrų fiziologija yra labai jautri, jei jie yra sveiki, – sako seksologas Nikita Sidorskis. – Tačiau fiziologinė erekcija vyrui ne visada yra sutikimo intymiam suartėjimui ženklas! Tai ypač pasakytina apie jaunus sveikus vyrus, kurie erekciją gali patirti ne tik seksualinio susijaudinimo būsenoje (iš to, ką matė, girdėjo, iš savo minčių, prisiminimų ir t. t.), bet ir stipraus streso būsenoje. Vien tik erekcijos buvimas nėra rodiklis, kad vyras nori seksualinio kontakto su šalia esančia moterimi. Potenciali auka gali tai parodyti savo elgesiu, nerodydama susidomėjimo suartėti. Jis gali tai pasakyti žodžiais. Tačiau suteikti moteriai aktyvų fizinį pasipriešinimą intymiomis aplinkybėmis yra sunku. O jei, nepaisant vyro iniciatyvos stokos ir net jo žodinių atsisakymų, moteris primygtinai reikalauja seksualinio kontakto, vyras tampa savo erekcijos įkaitu.
Taigi vyras yra ne mažiau bejėgis prieš išprievartavimą nei moteris. Tik moteris negali pasipriešinti, nes yra fiziškai silpnesnė. O sveikas vyras – todėl, kad pagrindinis instinktas jame stipresnis už protą ir jis nepajėgus protu sustabdyti „pasipiktinimo“. Tačiau tai jokiu būdu nepanaikina psichologinės traumos tam, kuris prieš savo sąmoningą valią įsitraukia į lytinius santykius.
Surinkome istorijas, kurios aiškiai parodo, kokiomis aplinkybėmis tai gali nutikti beveik kiekvienam sveikam vyrui (visi vardai ir pavardės pakeisti tų, kurie pirmieji pasidalijo savo patirtimi, prašymu).
Turiu pacientą, pavadinkime jį Igoriu, – pasakoja seksologas. – Jo tikslas – suprasti savo paties kaltės mastą dėl to, kas nutiko. Negaliu jam patarti „išjungti moralę“, kai veiksmas jau atliktas, nes dėl to vaikinui teko vesti žmogų, kurio nemylėjo. Mano pacientas sako: „Negaliu pamiršti to bjauraus bejėgiškumo jausmo – prieš moterį ir savo kūną. Bjauriausia, kai supranti, kad negali kontroliuoti savo kūno!“ Žinoma, suvokimas labai priklauso nuo žmogaus asmenybės, tačiau šiuo atveju kalbame apie padorų jauną vyrą.
23 metų Igoris turėjo merginą, su kuria susitikinėjo šešis mėnesius, bet dar neturėjo lytinių santykių. Pirma, mergina, pavadinkime ją Julija, turėjo griežtus tėvus, antra, jis pats buvo auklėjamas taip, kad manė, jog seksas galimas tik su būsima žmona. Tačiau kaip tik savo noru vesti Juliją jis labai abejojo.
Tačiau vieną vakarą Julija atėjo pas jį su buteliu konjako, kurį jie išgėrė labai intymaus pokalbio metu. Julija skundėsi tėvais, draugais, kurie jos nesuprato, o ir pats Igoris ne visada buvo jautrus jai…. O pabaigoje ji verkė – ir staiga metėsi jam į rankas, nedviprasmiškai griebdama jį už įvairių vietų.
Mano pacientas prisiekinėja, kad neketino intymiai bendrauti su savo mergina – sakė, kad ji jam nelabai patinka. Tačiau mergina, pati būdama ant ribos, intuityviai sugebėjo prisijaukinti savo partnerį. Vienaip ar kitaip, bet į jos prisilietimus Igorio kūnas reagavo ne pagal jo valią. Kaip sako Igoris, ji „padarė tai už jį“.
Dažnai sveika vyriška esybė nepaklūsta savo savininko protui“, – tęsia seksologas. – Pasaulis „sugriūva“ į čia ir dabar. Moterys gerai žino šią vyro psichikos savybę ir dažnai stengiasi ja pasinaudoti savo naudai. Kartais joms tai pavyksta. Tačiau toks „paėmimas jėga“ retai kada atneša laimę pagrobėjui. Pasibaigus tokiam „kairiajam“ lytiniam aktui, viskas grįžta į savo vietas kartu su kaltės jausmu. Ir net jei moteriai, pasinaudojusiai momentiniu vyro silpnumu, pavyksta jį gauti, paprastai tai būna labai netvirta sąjunga.
Būtent į tokią situaciją dėl savo minkštumo pateko Igoris. Į tai, kas atsitiko, pasak jo, mergina pažiūrėjo labai rimtai. Po intymumo ji sakė, kad džiaugiasi tokiu įvykių posūkiu, „staigiu impulsu“, o „kadangi taip atsitiko, reikia būti sąžiningiems ir viską prisipažinti tėvams“. Igoris nerado ką pasakyti: jis labai bijojo Julijos tėvo ir suprato, kad dabar nebeturi kelio atgal. Julija ir Igoris susituokė, bet tik seksologo kabinete Igoris prisipažino, kad nemyli savo žmonos.
Klaidelė išėjo!
Seksologų teigimu, vyras gali būti išprievartautas, kai vyro fiziologija yra labai sveika, o moters psichologija – labai nesveika. Jei du iš jų susitinka provokuojančiomis sąlygomis, jiems gali nutikti tas pats, kas ir mūsų istorijų herojams.
Be fiziologiškai nulemtos vyrų savikontrolės stokos, svarbus vyrų išprievartavimo „komponentas“ yra psichologiškai nulemti moters „kompleksai“, – savo požiūrį aiškina Nikita Sidorsky. – Pavyzdžiui, daugelis moterų įsitikinusios, kad jei vyras „linkęs“ į pirmąjį intymumą, jis pats imsis tolesnio suartėjimo, net jei dar nerodo noro. Verta tik parodyti jam „klasę“ lovoje, kad ir per jėgą!
Žinojau, kad patinku savo klasiokei Anai, – sako devyniolikmetis Andrejus. – Ji graži, perregima, su humoru, bet ne mano tipo. Aš susitikinėjau su kita mūsų grupės mergina Lena. Anya kartą paklausė manęs, kodėl noriu šios „pilkos pelytės“. Atsakiau, kad buvau įsimylėjęs. Po sesijos su visa grupe išvykome į poilsio namus, Lena gyveno kambaryje su drauge, aš su draugu. Anya gyveno viename kambaryje su kita mūsų bendrakeleive.
Andrejus pasakoja, kad pirmąjį vakarą klasės draugai surengė vakarėlį, bet jis ir Lena nusprendė pabūti vieni. Jie ilgai vaikščiojo gamtoje, bučiavosi „iki mėlynumo“, o tada Andrejus nusivedė merginą į savo kambarį. Jų santykiai tebebuvo platoniški, nors, kaip atrodė, iki galutinio suartėjimo buvo likę visai nedaug.
Aš irgi nuėjau miegoti, nors pakeliui į kambarį sutikau mūsų vaikinus, bet jie dar tik miegojo. Mano kambario draugo kambaryje taip pat nebuvo, jis buvo su visais kitais. Atsiguliau į lovą ir užmigau, galvodamas apie Leną. Pabudau, kai po antklode prie manęs prisispaudė moters kūnas ir pabučiavo mane į lūpas. Norite tikėkite, norite ne, bet miegodamas nusprendžiau, kad tai buvo Lena, kuri atėjo…. Apie tai kalbėjomės vaikščiodami. Apskritai mano kūnas ėmė atlikti savo vyrišką pareigą… Ir tik besiblaškydamas supratau, kad tai buvo Anija!
Po incidento jis pasakė merginai, kad nenorėjo to, kas įvyko, tiesiog taip atsitiko.
Iš pradžių Anya supyko, ėmė sakyti, kad aš pirmas ja pasinaudojau, o dabar atsitraukiau. Ji pagrasino viską papasakoti Lenai. Tada ji verkė ir ėmė manęs klausinėti, kodėl man nepatinka jos lovoje. Sutrikau ir atsakiau, kad ji man patinka, bet aš tiesiog myliu kitą. O ji pasakė, kad jei myliu kitą, negaliu su ja miegoti. Vadinasi, meluoju sau, kad myliu Leną. Ir turėčiau užmegzti santykius su Anija, nes mano kūnas negali būti apgaudinėjamas, o mano kūną ji traukė, nors aš dar nebuvau pabudęs. Man buvo gėda su ja ginčytis ir įrodinėti, kad ji mane užpuolė.
Andrejus atėjo pas psichologą su klausimu, kurį įkvėpė Anios žodžiai: ar įmanoma, kad jis myli vieną merginą, bet miegojo su kita ir, tiesą sakant, net mėgavosi tuo? Psichologas jį nuramino, kad taip nutinka vyrams, ypač jauniems. Jei intymūs santykiai su šiuo asmeniu buvo ne sąmoningas jaunuolio sprendimas, o provokacija (jis buvo nustebintas ir pasinaudojo savo „vyrišku jautrumu“), tai gali būti laikoma išžaginimu. Žinoma, ne baudžiamąja prasme, bet psichologine prasme tikrai.
Po to Andrejus tvirtai pasakė Anei, kuri darė viską, kad liktų su juo viena ir „įtvirtintų sėkmę“, kad jokio pasikartojimo ir tikrai jokių santykių tarp jų negali būti. Net jei ji papasakos Lenai apie tai, kas įvyko, ir ji neatleis išdavystės. Toks ryžtas atvėsino merginos aistrą, ir ji paliko Andrejų vieną.
Jei moteris nori…
Dar vienas paplitęs šiuolaikinių moterų stereotipas: kad būtų geidžiama, įdomi ir seksuali vyrų akyse, moteris visada turi norėti sekso. Ne rimtų santykių, o grynos fiziologijos, lengvo, neapsunkinančio lytinio akto.
Žinoma, moterys šį įvaizdį perėmė iš kino, tačiau iš tiesų tai yra žemos savivertės, stereotipų ir neišmanymo įrodymas“, – įsitikinęs seksologas. – Užtenka turėti elementarių žinių apie moters organizmą, kad suprastume, jog sveika moteris negali, kaip pornografiniame filme, visą parą svajoti apie „lytinį aktą su šauniu nepažįstamuoju“, nepriklausomai nuo bioritmų, savijautos, nuotaikos ir t. t., – sako seksologas. Tuo tarpu mano pacientės papasakojo apie populiarią moterų „išmintį“: jei kas 6 sekundes galvosite apie seksą, vyrai pajus jūsų seksualinę energiją ir jus patrauks!
Valentinui 42 metai, jis laimingai vedęs, turi du vaikus. Jis neketino apgaudinėti savo mylimos žmonos, bet taip nutiko. Šis incidentas neduoda ramybės neištikimam vyrui. Viena vertus, jis mano, kad neturi dėl ko savęs kaltinti. Tačiau, kita vertus, jį nuolat graužia kaltės jausmas: jis leido susidaryti aplinkybėms, kai į jo privačią erdvę įsiveržė svetimos moterys ir sutrikdė joje tvyrančią harmoniją. Valentinas nenorėjo sulaužyti ilgus metus trukusios ištikimybės žmonai ne todėl, kad bijojo, jog ji sužinos, o dėl savo paties patogumo. Jis didžiavosi, kad jau daug metų yra su vienintele mylimąja ir kad viskas jam tinka, jam nereikėjo, kaip daugeliui kitų, ieškoti ko nors iš šono – tai buvo harmonija, prieinama tik laimingiesiems. Bet štai šis klausimas buvo išspręstas už jį, sutrikdė jo vidinę pusiausvyrą“, – apie savo problemą specialistui pasakojo Valentinas.
Tai buvo kvalifikacijos kėlimo kursai“, – sako Valentinas. – Vėlai vakare į mano kambarį pasibeldė dvi apsvaigusios merginos iš kito miesto; dieną sėdėjome viena šalia kitos seminare ir persimetėme keliais žodžiais. Tai buvo jaunos, maždaug dvidešimties metų merginos. Jos atsinešė su savimi vyno ir pasakė, kad kiekviena iš jų turi kaimynę savo kambaryje ir jos trukdo, o aš esu vienas, todėl jos paprašė leisti pasėdėti su manimi. Žinoma, aš jas įsileidau. Pasikalbėjome, išgėrėme šiek tiek vyno. Tada jie įjungė muziką, sugalvojo kažkokias striptizo varžybas, padarė mane teisėju ir pradėjo šokti, nusirenginėti. Merginos buvo gražios ir seksualios, bet aš buvau sutrikęs ir jau ketinau baigti. Bet tada viena iš jų, kuri jau buvo su kelnaitėmis, staiga pastūmė mane ant sofos ir įsikibo į kelnes. Kita ėmė trinti savo krūtis į mano veidą. Pasakiau joms liautis, kad nieko nenoriu… Bet mano vyriškumas mane nuvylė – ta prasme, kad aiškiai pasakė joms priešingai. Merginos man tai nurodė ir pasakė: „Bet JIS mūsų nori! Atsipalaiduokite, tiesiog gerai praleiskime vakarą, nes mes visi to norime! O rytoj ryte tu mūsų nepažįsti, o mes tavęs nepažįstame!“
Merginos nelaukė atsakymo, tęsė savo pratybas, kurios pavyko.
Tai buvo keistas jausmas, – dalijosi įspūdžiais Valentinas, – buvau bejėgis prieš jų fizinį žavesį, nes mano kūnas reagavo į jas prieš mano valią. Bet kai viskas baigėsi, abi jos man kėlė tikrą pasibjaurėjimą. Ir ne moralizuojantį, nes jos buvo ištvirkėlės, bet ir grynai fiziologinį. Ryte jos abi man buvo bjaurios kaip moterys. Bet kodėl tas gelbstintis jausmas nekilo išvakarėse?!
Tai, kad „visada norinti“ moteris neva jaudina vyrus, yra klaidinga nuomonė“, – tikina seksologas. – Tiksliau, tai tiesa, bet tik situaciniu, fiziologiniu požiūriu. Apskritai, normalus vyras ilgai nenorės su tokia moterimi užmegzti santykių. Dėl paprastos priežasties, nes tai prieštarauja senoviniam „lyčių karo“ dėsniui, pagal kurį vyras yra medžiotojas, o moteris – grobis, o ne atvirkščiai. Atvirkštinė situacija žemina vyro orumą, net jei vyras stengiasi tai nuslėpti. Aukos vaidmuo, kad ir kokiu pavidalu jis būtų, yra atgrasus vyro savivaizdžiui.
Paklaustas, ką turėtų daryti potencialios „moterų prievartautojų“ aukos, seksologas cituoja Oneginą: „Išmokite valdyti save!“
Jei moteris galimo smurto situacijoje dažniausiai neturi fizinės galimybės pabėgti, tai vyras beveik visada turi tokią galimybę (čia nekalbu apie ekstremalias situacijas su surišimu ir apsvaiginimu vaistais, leidžiančiais valandų valandas palaikyti erekciją, jos praktikoje itin retos). O mūsų herojų aprašytose situacijose gali atsidurti kiekvienas vyras, todėl verta iš anksto įtraukti priežastį, kad būtų išvengta aplinkybių, kai nėra kitos išeities, kaip tik kumščiais atremti moterį. Jei jūsų planuose nėra suartėjimo su šiuo asmeniu, neleiskite sau likti su ja vienam tokiomis sąlygomis, kai tai įmanoma.
Autorius: Zhanna Golubitskaya
Įvertinkite straipsnį