“Rubicon group” plėš Vilnių dar 27 metus

Vilniaus miesto tarybos nariai konservatoriai ir liberalcentristai rengiasi dar 20 metų pratęsti “Vilniaus šilumos tinklų” (VŠT) nuomos sutartį su bendrove “Vilniaus Energija”, kuri yra “Rubicon group” dukterinė įmonė.

Tėvynės sąjungos frakcijos Vilniaus taryboje buvęs seniūnas Kęstutis Masiulis, dabar Seimo narys, išgarsėjo visa eile drastiškų išpuolių prieš “Rubicon” prieš Vilniaus savivaldybės rinkimus, tačiau dabar tyli. Politikai, prieš rinkimus žadėję nutraukti šią gėdingą sutartį, dabar skuba ją pratęsti dar 20 metų.

VŠT nuomos sutartis buvo pasirašyta 2001 m. penkiolikos metų terminui. Tuomet Vilniaus meras “abonentas” Artūras Zuokas žadėjo, kad Prancūzijos kompanija “Dalkia” investuos į VŠT daugiau nei 600 mln. litų ir sutvarkys visą sostinės šilumos ūkį. Tik po kelių metų paaiškėjo, kad “Dalkia” dukterinė įmonė “Vilniaus Energija” tapo jau “Rubicon group” nuosavybe, ir vienintelė “užsienio” investicija į VŠT yra daroma iš pačių vilniečių už šilumą sumokamų mokesčių. Be to, šios investicijos daromos itin neskaidriai ir brangiai, o “Rubicon group” už kiekvieną investuotą litą dar gauna savo dalį kaip tarpininkas. Negana to, pagal šią sutartį numatyta, kad visos vilniečių už šilumą sumokėtos investicijos į VŠT remontą bus užskaitomos kaip “Vilniaus Energija” investicijos, ir pasibaigus šiai sutarčiai, “Vilniaus Energija” pareikalaus jas gražinti. Manoma, kad tokių “investicijų” suma 2017 m. gali viršyti 600 mln. litų.

VŠT nuomos sutartis turi baigtis tik 2017 m., tačiau dar nesibaigus šiam terminui, Vilnių valdančios partijų frakcijos skuba ją pratęsti. Tik todėl, kad bijo, kad po kitų savivaldos rinkimų nauja Vilniaus taryba nutars sutarties nepratęsti ir ją nutraukti. Liberalų sąjūdžio atstovai jau paskelbė, kad pereina į opoziciją dabartinei daugumai Vilniaus mieste, nes koalicijos partneriai nesilaiko susitarimo peržiūrėti minėtą VŠT nuomos sutartį.

“Situacija anekdotiška – VŠT nuomos sutartis pasirašyta su “Dalkia” ir jos 100 proc. dukterine įmone “Vilniaus Energija”, – sakė Liberalų sąjūdžio atstovas Arūnas Štaras, – iš kur atsiranda rubikonai ir ikorai t.t.? Atsiranda iš kažkokių papildomų valdymo sutarčių ir pan. Anksčiau dar buvo “Dalkia” atstovas Sacreste, tačiau dabar ir jo neliko, o visus reikalus tvarko Linas Samuolis, vienas iš keturių likusių ICOR (buvusios “Rubicon group”, kuri pakeitusi vardą mano, kad susigražins gerą reputaciją) bendrasavininkų. Tai, kad “Vilniaus Energijos” gen. rangovo konkursą laimėjo kita rubikoninė dukterinė įmonė “City servise”, manau, daug ką pasako. Paradoksas, kad savivaldybės įmonė VŠT išsilaiko tik iš “Vilniaus Energijos” skiriamų lėšų. Taip yra sukonstruota sutartis”.

“Pradėjome abejoti savo būvimo šioje koalicijoje tikslingumu, kadangi yra rengiama VŠT nuomos sutarties pakeitimas, – sako A.Štaras, – pagal paskutinį pasiūlymą, atėjusį iš kitos pusės, prašoma pratęsti tą nuomos sutartį dar 20 metų. Tai reikštų, kad skaičiuojant nuo šios dienos, visas šilumos ūkis bus perduotas privačiam monopolininkui net 27 metams. Aš abejoju, kad vyks kokios nors derybos. Matyt, kad bus nusiderėta. Pradinis pasiūlymas, kurį pateikė konsultantai, buvo tas, kad VŠT reikia išnuomoti ne mažiau 15 metų. Tačiau ir tai yra per ilgas laiko tarpas. Mes juokaujame, kad pagal baudžiamąjį kodeksą galima žmogų pasodinti arba iki gyvos galvos arba 20 metų. Tačiau atiduoti Vilniaus miestą valdyti kažkam daugiau nei 20 metų – to vilniečiai mums tikrai neatleistų”.

Sutartis dėl VŠT neperžiūrėta

Ateidami į koaliciją su “zuokininkais” ir konservatoriais, liberalai iškėlė pagrindinę sąlygą – peržiūrėti sutartį dėl VŠT nuomos. “Kad nekiltų abejonės, ar ten teisingai suskaičiuoti šilumos tarifai ir kad investicijos atliekamos pagrįstai, ir ar iš tikrųjų “Vilniaus Energijos” veikla nekainuoja vilniečiams daugiau, nei galėtų kainuoti, – sakė A.Štaras, – nors ta sąlyga buvo įrašyta dar pernai vasarį, tačiau mero potvarkis dėl derybinės darbo grupės šioms problemoms spręsti atsirado tik šių metų sausio pabaigoje, ir jai buvo duotas vos ne savaitės terminas. Derybinė grupė, vadovaujama vicemero R.Adomavičiaus, iki sausio 31 d. turėjo parengti nuostatas, su kuriomis miestas eitų į derybas dėl VŠT nuomos sutarties likimo. Iki tol vyko tik susitikimai su “Vilniaus Energijos” vadovais, per kuriuos buvo aiškinamasi, kas kam skolingas, ir ką daryti. Nes šilumos ūkio padėtis labai prasta, savivaldybė neturi pinigų investicijoms. Pernai rudenį buvo atleistas VŠT direktorius B.Cicėnas, kurį į šias pareigas paskyrė dar meras J.Imbrasas. VŠT direktoriumi buvo pasamdytas Arūnas Keserauskas, kuris greitai pasamdė dvi įmones – vieną teisinę, kitą – verslo konsultantų. Jos neva pradėjo rengti numatomus sutarties pakeitimus. Kai mes galvojome, kaip čia pareikalauti, kad privatus investuotojas savo lėšomis atnaujintų tinklus ar išspręstų oro filtrų problemą,   staiga konsultantai padeda ant stalo, mano galva, ‘išrastą problemą”.

A.Keserausko konsultantai, užuot padėję miestui pažaboti “Vilniaus Energiją”, surašė raštą, kad neva Europos Sąjungos komisija jau parengusi direktyvos projektą, pagal kurią nuo 2016 m. turi įsigalioti žiaurūs apribojimai į orą išmetamiems teršalams, tačiau ši direktyva neva veiks tik Vilniuje.

“Kažkodėl tie konsultantai nekalba, kad ir kituose miestuose turės būti taikomi tie apribojimai, – sakė A.Štaras, – konsultantai surašė, kad Vilniui gresia labai sunkūs šilumos ūkio veiklos apribojimai, todėl neva jau dabar reikia susitarti, kas per dešimt metų į oro filtrų statybą Vilniaus termofikacinėje elektrinėje investuos 600 mln. – 1 mlrd. litų. Vietoj to, kad, mūsų akimis, būtų sprendžiamas Vilniaus šilumos ūkio klausimas, faktiškai viskas pakrypo į tai, kad buvo sprendžiamas sutarties pratesimo klausimas. Nes to milijardo miestas neturi, ir jo negali duoti nei Energetikos, nei Susisiekimo ministerijos. Todėl neva vos ne vienintelė išeitis – pratęsti sutartį 15 metų. Per tuos keliolika posėdžių, kurie vyko savivaldybės ginčų sprendimo komisijoje, įvertinant tai, ką parengė konsultantai, buvo parengti du sutarties pakeitimo projektai. R.Adomavičiaus darbo grupė jam pritarė, kaip ir koalicijos partneriai. Tuomet pasiūlymas buvo perduotas “Vilniaus Energijai”, kuri per kelias dienas atsakė, ir vietoj 15 metų nuomos įrašė 20 metų. Jie surašė konkrečias sąlygas, kuris įvykdžius, jie eis toliau valdyti Vilniaus šilumos ūkio. Toks posūkis mums yra visiškai nepriimtinas, ką mes ir pasakėme savo kolegoms. Jie sureagavo abejingai : “kada mes rengsime atsisveikinimo balių?”. Neva, kad jie vis tiek nuo savo pasirinkto tako nenukryps, o jeigu mums nepakeliui, tai galime išeiti”.

Paklaustas, kodėl tuomet nebando iškelti Vilniaus taryboje sutarties su “Vilniaus Energija” nutraukimo klausimo, A.Štaras atsakė, kad jie siūlė tai daryti. Tačiau iš tiesų vienintelis tarybos narys Vidmantas Martikonis siūlė nutraukti šią sutartį.

“Tačiau pagal šią sutartį visi ginčai sprendžiami Stokholmo arbitraže, ir už jos nutraukimą gresia didžiulės baudos, – sakė A.Štaras, – aš galiu pasakyti, kad ta sutartis prieštarauja viešam interesui ir gerai moralei, tačiau tai bus tik mano nuomonė. Aš nežinau, kiek “Dalkia” investavo į Vilniaus šilumos ūkį, įtariu, kad nieko neinvestavo, tačiau dabar grubiai nutraukti šią sutartį neverta, nes tai grėstų Lietuvai skandalu”.

A.Štaras neseniai gavo “Rubicon group” vadovų laišką, kuriame rašoma, kad kadangi jis nusiteikęs prieš šią įmonių grupę, jis negali dalyvauti jokiose veiksmuose, kuriose svarstomi jiems svarbūs dalykai.

Dar anksčiau “Rubicon group” rašė, kad A.Štaro negalima leisti į garsiojo “Vilniaus pramogų parko” (dar viena afera, kai Vilniaus miestas už dyką perdavė “Rubikon group” valdyti 60 hektarų 600 mln. Litų vertės žemės sklypą neva pramogų parkui statyti. Dabar ten pristatyti kvartalai gyvenamųjų namų, tačiau Vilniaus biudžetas iš to negavo nė cento) priežiūros komisiją. Kai jos pirmininku buvo Gluchovas, ši komisija nieko neveikė du metus, nevyko nė vienas posėdis.

“Vienas iš mūsų reikalavimų buvo atnaujinti šios komisijos darbą, nes “Rubicon group” buvo pagal sutartį įsipareigojusi sutvarkyti visą viešą erdvę, – sakė A.Štaras, –  ten turi būti ir skverai, ir baseinai, kaip numatyta projekte, tačiau viso to nėra”.

“Dalkia” investicijos – orinės

Dar būdamas vicemeru, A.Štaras susipažino su dokumentais, kaip atliekamos tos garsios “Dalkia” investicijos į VŠT, kurias prižadėjo A.Zuokas. Paaiškėjo, kad visas investicijas “Vilniaus Energija” atlieka ne iš nuosavų lėšų, bet iš tų garsiųjų amortizacinių VŠT atskaitymų. T.y. iš vilniečių sumokamų pinigų už šilumą ir toliau remontuojami šilumos tinklai, tačiau dabar tai daroma labai neskaidriai.

“Kai paklausiau, ar “Vilniaus Energija” skelbia konkursus remonto darbams atlikti, šios įmonės vadovas L.Samuolis atsakė, kad ne, nes neva įstatymai nereikalauja, – pasakojo A.Štaras, – po to Šilumos ūkio įstatymas buvo pakeistas ir toks reikalavimas atsirado. Tuomet L.Samuolis man atrėžė, kad neva jie paskelbė generalinį konkursą gen. rangovui, kurį, aišku, laimėjo kita “Rubikon” įmonė “City Service”, ir, neva, šiam rangovui jau netaikomas viešųjų pirkimų įstatymas”.

Todėl nenuostabu, kad visus remonto darbus atlieka vienos ir tos pačios rubikoninės įmonės. “Aš asmeniškai pasitikėjimo šia įmone nejaučiu, ir nenoriu, kad ji dar 27 metus valdytų Vilnių, todėl visomis įmanomomis priemonėmis kovosiu su ja, – sakė A.Štaras, – jeigu to nepavyks su šia koalicija, tai tikiuosi, kad pavyks su kita. Nes mes nematome, kad būsime laikini šioje politinėje arenoje. Gal būt, po kitų metų rinkimų taryboje susiformuos koalicija, kuri vieną kartą parodys savivaldybę kaip rimtą nepriklausomą jėgą, o ne verslo grupuočių interesų gynėja”.

Ultimatumas konservatoriams

Liberalų sąjūdis įteikė savo koalicijos partneriams ultimatumą, kad jeigu toliau rengiamasi pratęsti sutartį dėl VŠT nuomos, jie išeis iš koalicijos. Tai įvyks per porą artimiausių savaičių. Tiesa, tai valdančiųjų labai negąsdina, nes ir išėjus keturiems liberalams, valdžioje likę partijos – Tėvynės sąjunga, liberalcentristai, socialdemokratai ir vadinama “rubikoninė” Nepriklausoma frakcija su seniūnu Gintaru Kazaku turi daugumą.

“Mūsų apskritai netenkino mero Viliaus Navicko veikla, – sakė A.Štaras, – kadangi koalicija yra iš penkių frakcijų, tai mero pareiga yra derinti visų jų interesus, neproteguojant vienų ir neskriaudžiant kitų. Nes kitaip tai ne koalicija, o tarakonų lenktynės arba žiurkių pjautynės – kas nugriebs kokį postelį ar gaus užsakymą. Ir tą pagrindinį susitarimą iš esmės inicijavome mes. Ten buvo įrašyta daug nuostatų, kurios mums buvo svarbūs – tiek VŠT nuomos sutarties peržiūrimas, tiek ir atliekų surinkimų sistemos sukūrimas. Dabar šioje vietoje yra visiškas chaosas, ir niekas nežino, kas už ką atsako. Todėl reikalas krypsta į tai, kad Vilniuje patyliukais bus pastatyta ta garsioji atliekų deginimo gamykla, miesto tarybai nė karto nesvarsčius šio klausimo. Sutikome, kad ir kita pusė kai ką įrašytų į tą sutartį, tame tarpe ir Gugeinheimo muziejų. Tačiau per visą laiką, kol meras buvo V.Navickas, mes negavome tvirtų įrodymų, kad į mūsų pasiūlymus būtų atsižvelgta. Mero iškelta idėja buvo parduoti šį pastatą, tačiau vicemero Martikonio ir kitų pastangomis šis klausimas buvo sustabdytas kaip tik tada, kai jis jau turėjo būti priimtas taryboje. Mes pareikalavome, kad būtų atlikta galimybių studija, kuri, kaip ir reikėjo tikėtis, parodė, kad šis pardavimas nebus labai lengvas ir aiškus. Išlindo daug pašalinių teisinių dalykų ir galiausiai meras pripažino, kad yra ir kitų miesto biudžeto skolos finansavimo galimybių, ir kad apskritai nereikia parduoti savivaldybės pastato”.

Gugeinheimo muziejus

“Visi suprantame, kad tai labai brangus projektas ir kultūros sferoje, ir visos kalbos apie tai, kad čia ateis kažkokie privatūs investuotojai, jie finansuos didžiąją dalį, yra netiesa, – sakė A.Štaras, – kai tik buvo galimybių studija, kuri buvo parengta Jono Meko centro užsakymu, ir paaiškėjo, kad beveik visas finansavimas yra numatytas iš valstybės bei savivaldybės lėšų, o taip pat “gal būt” ir privačių lėšų. Nežinant skaičių, kiek tai kainuos ateityje ir ne tik pastato statyba, bet ir kolekcijų įsigijimai, ir kiek kainuos tokio didelio objekto išlaikymas, mes nuo pat pradžių protestavome. Ačiū Dievui, kad šį projektą lyg ir pavyko pristabdyti”.

“Mums labai nepatinka neskaidrus Kalvarijų turgavietės administravimas, – sakė A.Štaras, – nuo ko viskas prasidėjo? Turgaus direktorius buvo Ivaškevičius, kuris buvo iškviestas pas merą Imbrasą, buvo įrašyti kažkokie pokalbiai, prasidėjo vos ne baudžiamosios bylos. Po to buvo paskirtas kitas direktorius, prieš kurį teisėsaugos institucijos irgi yra pradėjusios tyrimus. Nelaimei, kad ir vienai tarybos nariai yra įteikti įtarimai dėl veiklos šioje turgavietėje. Anksčiau turgų administravo Šnipiškių ūkis, o dabar – specialiai tam įsteigta UAB “Kalvarijų turgus”. Meras sako, kad viską reikia išparduoti, tame tarpe net ir tokias strategines įmones Vilniaus miestui, kaip “Vilniaus vandenys”, autobusų ir troleibusų parkai. Tačiau kai paklausiame, kodėl neparduodame UAB “Kalvarijų turgus” gauname atsakymą, kad žymiai geriau jį išnuomoti privačiam investuotojui 20 metų. Nors, mano galva, šiandien geriau tą turgų parduoti, ir palopyti biudžeto skyles, ir atsikratyti tų pagundų, kurias teikė tas turgus. Nes jeigu tik politikas prieina prie pinigų, iš šono atrodo, kad jis jais naudojasi. Privatus savininkas sutvarkytų tą sistemą, kuri dabar atrodo labai neskaidri”.

„Mane labai neramina Vilniaus sporto mokyklų likimas, nes jos yra naikinamos, – mano kitas liberalas A.Gricius, – kai pas merą buvo pasitarimas, vicemeras Babravičius pasakė, kad dabartines sporto mokyklas reikia naikinti su „dustu“, tai atleiskite, politikai taip nekalba. Du mėnesius kalbama apie tai, kad vietoj sporto mokyklų reikia sukurti kažkokį sporto centrą. Nors aš manau, kad tai bus verslo centras, ir iš jo bus vadovaujama visoms sporto mokykloms Aš su Povilu Tamašausku parengėme alternatyvų G.Babravičiui projektą, tačiau manau, kad vis tiek G.Babravičius prastums šį projektą. Todėl aš išeinu iš valdančios koalicijos, nes mano nuomone, Vilnių valdo rubikonas, ir tai yra monopolis, mane tai labai slegia. Tačiau aš tame procese nedalyvausiu“. 

„Kai esi koalicijos, esi įsipareigojęs, – sakė Gricius, – o dabar mano rankos bus laisvos sakyti tai, ką aš galvoju“.