Mano nuolatiniai bendri sodinimai. Palei namo sieną, kur turėtų būti aklina zona, pasodinu vieną aitriąją papriką (toliau nuo saldžiosios paprikos) ir šakniavaisius salierus.

Kol pradėjau domėtis sodininkyste, beveik visą mano sklypą užėmė gėlynai ir tik nedidelė dalis – su nedideliu šiltnamiu ir mažomis lysvėmis – atiteko daržovėms.

O dabar kiekvienais metais prisigalvoju visokių kompozicijų: kur, ką, kaip? Jau susidariau derinius, kuriuos nuolat kartoju.

Pirmas derinys

Palei namo sieną, kur turėtų būti aklina zona, pasodinu vieną aitriąją papriką (toliau nuo saldžiosios paprikos) ir šakniavaisius salierus.

Iš namų šilta, todėl sodinu anksti, o vėliau išvalau. Šie du augalai puikiai sutaria ir atrodo gana dekoratyviai – tai taip pat aktualu, nes jie auga matomoje vietoje, prie įėjimo į namą. Štai kodėl aš pridėjau alyssum į jų įmonę. Jis padengia paprikos ir salierų kojeles, suteikia spalvos dėmės, o svarbiausia – aromato!

Antroji kompozicija

Apribotos lysvės su braškėmis ir česnakais. Su manimi jie draugavo ilgą laiką ir visada. O šiemet braškės turėjo problemų per žiemą.

O dabar baklažanai turėtų su jais susidraugauti. Daigai paaugo, bet lysvės tam nėra. Jam neliko kito pasirinkimo – tegul būna draugais. O kodėl gi ne: saulėta vieta, patręšta organinėmis medžiagomis ir vermikompostu – gyvenk ir būk laimingas!

Įgyvendinimas

O likusiųjų net negalima vadinti kompozicijomis – tai veikiau įgyvendinimas.

Turiu žemės juostą, kuri skiria sodą nuo viso kito. Juostos centre auga agrastai, serbentai, svarainiai. Prieš juos prieš žiemą pasodinu hiacintus ir česnakų svogūnėlius, birželį viską iškasu ir į jų vietą pasodinu vienmečius sodinukus: gazanijas, lobelijas, cinerijas, laurencijas. O dabar čia puikiai tinka bazilikas ir perilė. Skanu, sveika, gražu!

Už krūmų auga tulpių gumbai, juos pašalinu birželio mėnesį, o šią vietą užima vienmečiai (miltingi šalavijai). Šiemet turėjau bėdų su šalavijomis, bet kopūstas gavosi puikus: žiedinis kopūstas „Alla“, brokolis „Marathon“ ir baltagūžis kopūstas „Prived“. Štai kur aš jį įdėsiu! Gražios “kopūstinės” gėlės fone!

Kita pora irgi dėl vietos trūkumo. Prieš žiemą pasodintas svogūnas nelabai augo pavasarį įsigijau papildomus rinkinius ir atkūriau retinimo svogūnų sistemą. Bet burokėliams vietos nebelieka. Tarp laisvai išdėstytų svogūnų eilių pasėjau burokėlius. Tikiuosi, kad svogūnas greitai augs, išimsiu, o po to pradės dygti burokėliai! pažiūrėsim!

Šį pavasarį labai nerimavau dėl krapų ir salotų. Jie “savaime pasėjo” visas mano lysves ir net gėlių lovas. O šiemet mano vyras pasidarė stacionarias, pakeltas ir šiltas lovas bei takus tarp jų. Apsidžiaugiu ir staiga suprantu, kad visa žemė išmėtyta, o kaip mano krapų salotos?! Bet, ačiū Dievui, ant mano „dalijimosi“ juostelės atsirado draugiški „savaime sėjantys“ daigai! Gerai, kad pasėjau sėklas su rezervu. Rudenį visa tai vėl supilsiu į lysves.

Visiems buvo vietos

Mano didžiausias sodinimo galvos skausmas – kur pasodinti moliūgus. Cukinijas jau įvedžiau į gėlynus, o arčiau namų – kad pirmieji rudens šalčiai jų nesugadintų, bet su arbūzais ir melionais sunkiau. Juk jiems reikia daug saulės, erdvės ir šilumos! Na, kur mes turėtume juos išleisti?!

Štai ką sugalvojau: į didelius plastikinius butelius (apie 20 litrų) pripyliau sodrios žemės ir ten pasodinau moliūgų, arbūzų, melionų daigus. Šias statines padėjau skirtingose ​​vietose: tuščiai stovi sausa akmenų srovė (o vieta saulėta, akmenys šilti), palei šiltnamį (yra siaura žemės juosta, bet šalia yra takas – viskas sutrypta) ir pan.

Yra tiek daug planų ir idėjų! Jei tik ateis vasara ir viskas susitvarkys! O jei kas nepavyksta, nieko. Puikus dalykas sodininko darbe yra tai, kad galite dirbti su savo klaidomis, o kitais metais viskas tikrai susitvarkys! Mėgaukitės gyvenimu ir leiskite savo augalams džiaugtis bei draugauti vieni su kitais!

Olga Semjonova