Neuro dizainas: paprastumo principas
| | |

Ar nekaltybė yra dorybė, ar trūkumas?

Nekaltybė – dorybė ar trūkumas? Šiek tiek pervertę istorijos puslapius atgal į praeitį susiduriame su mūsų senelių elgesiu, kuriuo vieni žavisi, o kiti stebisi. Viena iš labiausiai diskutuojamų temų buvo ir tebėra nekaltybės tema. Ar merginai būtina išsaugoti skaistybę iki santuokos, kaip tai darė moterys praeityje? Ar nekaltybė yra garbė, ar suvaržymo bruožas?

Seksualinė revoliucija, mokslas, religija

Pagal pirmąjį Niutono dėsnį arba dar vadinamą inercijos dėsnį – viskas juda dėl juos veikiančių jėgų. Taip atsitiko ir su moralinių vertybių kaita.Iki XX a. vyras buvo pagrindinė šeimos dalis, moteris užėmė tik motinos poziciją ir tiesiogine prasme buvo vyro nuosavybė, apie seksą apskritai nekalbėta, tik kaip apie galimybę susilaukti palikuonių.Atėjęs Pirmasis pasaulinis karas padarė negrįžtamų korekcijų.Vyrų buvo mažiau ir daugelis pareigų atiteko moterims.
Tada pasaulis pripažino Zigmundą Froidą – pirmąjį mokslininką, drąsiai prabilusį apie seksualumo esmę. O 30-aisiais mokslininkas V. Reichas parašė veikalą „Seksualinė revoliucija“, kuriame išsamiai išdėstė savo mintis už skyrybas, abortus, lytinį švietimą. Tik materializavusi W. Reicho mintis, visuomenė sugebėjo 1960-aisiais. Pasaulį užplūdo vadinamoji laisvės ir tiesos siekių, išsivadavimo iš nuodėmės vergijos ir vergijos banga. Pasirodė pirmieji kontraceptikai – malonumo veiksnys neturint vaikų. Buvo panaikintas tabu sekso tema, o tai paskatino palaidumą ir reiškė seksualinę revoliuciją. Nekaltybė, ištikimybė, garbė tapo nemadingi.

Šiais laikais jau 16 metų mergina, jei ji yra mergina, daugeliui yra nemodernios ir sudėtingos asmenybės įvaizdis.

Mokslinio atradimo paslaptis – nekaltybė ir sveiki palikuonys

Kiekvienas sveiko proto žmogus svajoja apie šeimą ir, žinoma, apie vaikus. Tačiau tik ne visi pakankamai žino, kokią įtaką būsimiems vaikams daro nekaltybė. Nuo jo didele dalimi priklauso, kokie bus palikuonys. Štai kodėl mūsų daugiausia protingi ir apdairūs protėviai atsižvelgdavo į šį svarų faktą ir į žmonas imdavo švarią merginą, o netekusią nekaltybės laikydavo sugadinta. Tokio elgesio pagrįstumą patvirtino genetikai, praėjusiame amžiuje atradę mokslą, vadinamą telegonija. Siekdami išvesti naujas arklių veisles, arklių augintojai sukryžmino kumelę su zebro patinu. Aišku, kad pastojimo neįvyko… Bet! Po kelerių metų arklys pradėjo atsivesti zebro spalvos eržilus. O įdomiausia, kad iš paveldimų grynakraujų eržilų!

Tiesa ir individualumas

Taigi ar nekaltybė yra dorybė? Telegonijos (iššifruotas „tele“ reiškia „toli“, „goni“ – „gimimas“) atsakymas – taip. Dėl paprastos priežasties, kad visi lytiniai santykiai atsispindi palikuonyse per moterį. Ypač pirmieji lytiniai santykiai su pirmuoju vyru. Ir būtent jis, o ne būsimasis tėvas, yra palikuonių genofondo įkūrėjas. Vyras, „atėmęs“ merginos nekaltybę, pagal genų taisykles tampa jos vaikų tėvu, nesvarbu, nuo ko ji ateityje negimdys.

Antrasis argumentas nekaltybės naudai – ankstyva lytinė patirtis (15-16 metų) dažniausiai baigiasi netikėtu vaiko gimimu, abortais, o ateityje – nevaisingumu, infekcinėmis ligomis ir sulaužytu likimu.

Ir tuo pat metu, medicinos tyrimų duomenimis, norą lytiškai santykiauti mergaitės pradeda jausti jau 10-13 metų, o palankiu nekaltybės praradimo amžiumi pagal visas fiziologines sąvokas laikomas 15-19 metų amžius. 20-22 metų amžius yra pradinis mergystės plėvės pasikeitimo etapas. Vyresniame amžiuje defloracija tampa sudėtingesnė.

Seksologų teigimu, vėlyva nekaltybė neįvardijama kaip normalus reiškinys, nes moteriai gali išsivystyti seksualinė disfunkcija. Tačiau ši informacija nepateikiama kaip konkreti, nes kiekvienas žmogus yra individualus. Psichologai ilgą „nekaltybės“ saugojimą sieja su: neigiamu požiūriu į nesantuokinius lytinius santykius, psichologinėmis traumomis, puritoniška pasaulėžiūra ir kt. Žmonėms „senmergėms“ (medikai patvirtina šį faktą) būdingas neigiamas požiūris į aplinkinius, jiems būdingas pesimizmas, patiria nemažai psichologinių pokyčių.

Išvadą klausimu „mergystė – orumas ar trūkumas“ turėtų padaryti kiekvienas pats, o svarbiausia – nepamiršti išminties, išsilavinimo ir orumo!

Įvertinkite straipsnį

0 / 12 Įvertinimas 0

Jūsų įvertinimas:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *