Berniukas elgiasi kaip mergaitė
Klausimas
Labai laukiu jūsų pagalbos! Auga du mano sūnūs – vyresniajam 6, o jaunesniajam 4 metai. Nerimauju dėl pirmojo. Jis labai išsivystęs berniukas (skaito nuo 3,5 metų, dabar pats greitai skaito, viską įsimena), meniškas, net romantiškas. Kas man kelia stresą? Mėgsta aprengti lėles, šokti, skiria padidintą, kaip man atrodo, dėmesį mergaičių ir moterų drabužiams, neseniai flomasteriu nusipiešė lūpas, aš bariau. Ginklai, muštynės – tai jo nedomina! Labai nerimauju, nežinau, kaip reaguoti. Tėtis su jais abiem užsiima imtynėmis, stengiasi su juo imtis įvairių vyriškų reikalų, apskritai vyriško dėmesio sūnums netrūksta. Išėjo į sodą 5 metų, eina su malonumu, vėl susidraugavo su mergaite. Ką dar papasakoti? Padėkite patarimu! Charakterio, žinoma, nepakeisi, ir nereikia, bet kaip nukreipti vystymąsi tinkama linkme? Ar plaukti pasroviui?
Atsako psichologas
Kai laukėtės pirmojo vaiko gimimo, apie ką konkrečiai fantazavote, svajojote – apie berniuką ar mergaitę?
„Sūnums netrūksta vyriško dėmesio“ – ar visada taip buvo, nuo pat pirmagimio gimimo?
„Ginklai, muštynės – tai jo nedomina“, o konstruktoriai, automobiliai, robotai, mašinos?
Kaip reikalai su jo fiziniu išsivystymu – kiek jis judrus, ištvermingas, ar gali atsistoti pats?
Vyresnių ikimokyklinio amžiaus vaikų dėmesio priešingai lyčiai ir eksperimentavimo laikotarpiai būna dažnesni. Galbūt verta surengti namų teatro kostiumų kambarį ir suteikti jiems galimybę ne slapta, o atvirai „pasimatuoti“ moteriškų ir vyriškų personažų drabužius (sijonus, skrybėles, karolius, vualį, pirštines, seges, taip pat apsiaustus, šarvus, skrybėles su plunksnomis, siuvinėtą diržą ar gražų diržą, šalmą, batus, kardą). Be kita ko, dabar prekiaujama įvairiais vaikiško veido makiažo variantais – vėlgi unikali galimybė paragauti saviraiškos būdo, iš pažiūros laikomo moterišku ir dėl to draudžiamo vyrui, tačiau taip pat atkreipiančio dėmesį.
Jei problema labai neramina, galite kreiptis į psichologą, kad šis pakonsultuotų akis į akį.
Yra lyties ir amžiaus identifikacijos nustatymo metodų (pavyzdžiui, Belopolskaja), kurių pagalba galima suprasti, kiek ryški problema, su kuo berniukas save tapatina – su vyrais ar moterimis, koks yra požiūrio į savo lytį pobūdis (teigiamas ar neigiamas). Atkreipkite dėmesį į tai, ar sūnus išreiškia apgailestavimą, kad jis nėra mergaitė, ar jis reaguoja į fantazijas apie tai, kaip būtų gera kurį laiką būti mergaite.
2 klausimas
Labai ačiū už atsakymą! Pasistengsiu pateikti keletą paaiškinimų, nors galbūt nepakenktų ir asmeninė konsultacija. Kai laukiausi pirmojo vaiko, su vienodu malonumu galvojau apie berniuką ir mergaitę. Taip pat ir mano vyras; gal kūdikystėje jis mažiau užsiiminėjo sūnumi, bet bet kokiu atveju buvau viskuo patenkinta, tokių problemų nebuvo. Dėl ištvermės – nesiskundžiu, o pakovoti už save mieliau renkasi arba žodžiu, arba pasišalinti nuo problemos. Automobilius neseniai išsirinko dovanų: jaunesnysis tanką, o vyresnysis rožinį kabrioletą… O jei kostiumų kambarį sutvarkyti, bijau, kad jis bus VISIŠKAI pagal jo skonį. Kažkas visiškai mane nuliūdino.
Atsako psichologas
Manau, kad jums vis tiek reikia kreiptis į asmeninę konsultaciją.
Kankinama abejonių, jūs nesąmoningai perduodate savo nerimą sūnui, o tai dar labiau pablogina situaciją.
Na, gerai, rožinis kabrioletas – ir ką jis tada pradėjo su juo daryti?
Kaip jis su juo žaidžia? Gatvėje, su kuo jis dažniau bendrauja – su berniukais ar mergaitėmis? Kokias funkcijas jis atlieka mergaičių žaidime?
Kostiumų kambarį galima įrengti ne tik dėl pramogos, bet ir tam tikra proga, pavyzdžiui, prisidengus vaidinimo organizavimu. Arba vaidinti, o paskui sudėti į dėžes, nepaliekant laisvo priėjimo, jei labai nerimaujate, kad jam tai labai patiks.
Tačiau, mano nuomone, geriau leisti sūnui dabar žaisti šiuos poreikius, o ne daryti iš moteriškų drabužių kažką draudžiamo, galbūt susidomėjimas išblės savaime.
Be to, numatėme, kad turėtų būti labai patrauklių vyriškų drabužių.
Žaiskite vaidmenų žaidimus su vyriškais ir moteriškais personažais. Stebėkite, ką sūnus dažniau renkasi – berniukus ar mergaites (ir tai nebūtinai turi būti lėlės, tai gali būti gyvūnai, žaislai). Pabandykite žaidimo metu įvesti temą „jei būčiau mergaitė, tada…“. Galite ne taip aiškiai, bet, pavyzdžiui, atsisukę į fėjos ar auksinės žuvelės atvaizdą – herojus turi išsakyti puoselėjamą norą.
Iš esmės, jei laikysimės Jungo ir analitinės psichologijos pažiūrų, tai kiekvienoje moteryje yra animus (vyro figūra), o kiekviename vyre – anima (moters figūra). Svarbu suprasti, kodėl priešingos lyties subasmenybė dabar tokia ryški. Tačiau tai profesionaliai galima padaryti jau psichoterapijos procese.
3 klausimas
Labai ačiū! Pateikėte man daug gerų minčių, jų laikysiuosi. Ieškosiu specialisto. Galbūt tai nėra taip jau blogai. Dabar prisiminiau, kad žaisdamas su broliu jis vis dar renkasi vyriškus vaidmenis, jį traukia vyriški kostiumai (pavyzdžiui, muškietininko). O žaisti nori arba su mergaitėmis (su berniukais nėra apie ką kalbėti, jie visi bėga ir rėkia), arba su ramiais berniukais. Dar kartą ačiū už sunkų darbą!
Atsako psichologas
„Gal dar nėra taip blogai“ – taip, paskutinio atsakymo metu ir aš pajutau, kad situacija dar nėra pernelyg pakrypusi nepageidaujama linkme. Juk moteriškų drabužių ir apskritai moteriškos išvaizdos patrauklumas gali atsispindėti dizaino polinkiuose, estetiniame skonyje (būtent apie muškietininkų aksesuarus bandžiau užsiminti, nes tuo metu vyriški kostiumai pasižymėjo rafinuotumu, o ne asketiškumu).
Reguliariai neįkyriai pabrėžkite vyriškumo privalumus, ypač sūnaus sėkmės situacijose, susijusiose su vyrišku turiniu, vyrišku elgesiu.
Dar vienas dalykas – berniukas, kaip supratau, yra gerai intelektualiai išsivystęs. Gal pabandykite jį supažindinti su panašiai išsivysčiusiais berniukų bendraamžiais? Na, į kokį nors būrelį (pavyzdžiui, statybų/modeliavimo), studiją ar klubą? Kad turėtų apie ką pasikalbėti ne tik su mergaitėmis, bet ir su berniukais.
Vidinės ramybės ir sėkmės jums!
Įvertinkite straipsnį