Būti ar nebūti nudistu?

Būti ar nebūti nudistu?

Ar žinote, ką reiškia vokiškas trumpinys FKK? Išversta į rusų kalbą pažodžiui ji skamba taip – Nuogo kūno kultūra. Šiandien dauguma žmonių šį reiškinį pažįsta nudizmo vardu, o tie, kurie mėgsta šį judėjimą, vadinami nudistais.

Jei prisimintume, iš kur visa tai atsirado, turėtume pasinerti į XX a. antrąją pusę. Nudizmas smogė beveik visoms išsivysčiusioms šalims, atsidarė specialūs klubai, o tie, kurie juos lankė, mieliau nuogi šoko, maudėsi, vaikščiojo, deginosi. Buvo organizuojami specialūs paplūdimiai, į kuriuos FKK nariai atvykdavo su šeimomis. Nustebsite sužinoję, kad pirmosios „nuogalių“ demonstracijos įvyko SSRS dar XX a. 8-ajame dešimtmetyje, o 60-aisiais, per seksualinę revoliuciją, šį judėjimą perėmė hipiai. Gražių žodžių apie tai pasakė paskutinis Heseno hercogas, pastebėjęs, kad „…nuogumas… atneša sveikatą!“.

Vėliau, septintajame dešimtmetyje, daktaras Otfrydas Langas, atlikęs vaikų psichikos sutrikimų tyrimus, savo straipsnyje išreiškė teigiamą nuomonę apie žmones, besilankančius nuogalių paplūdimiuose. Jo pastebėjimais, vaikai, augę civilizuotose šeimose, kuriose buvo priimtina be gėdos vaikščioti nuogiems, užaugo psichiškai stabilesni, be baimių ir kompleksų.

Kaip tokiuose paplūdimiuose galima nežiūrėti į nuogą priešingos lyties atstovą? Stebina tai, kad paplūdimiuose vyrauja kultūringa ir pagarbi atmosfera – nuogo kūno kultūra (FKK). Čia nėra jokių žvilgsnių ar rodymų pirštais. Visi yra nuogi ir atsipalaidavę! Gamta ir ramybė!

Jei į tokį paplūdimį patenka naujokas, iš pradžių jis jaučiasi nedrąsiai, bet jau išeidamas iš paplūdimio jis pasitiki savimi. Vaikai apskritai greitai pripranta, jiems užtenka kelių minučių, kad nustotų susijaudinę reaguoti į nuogus žmones.

Pasitaiko, kad nuogalių paplūdimyje apsilankęs žmogus patiria fiziologinį susijaudinimą. Nesvarbu, ar tai būtų vyras, ar paauglys, pasistenkite nedemonstruoti to, kas nutiko. Moterys nesielgia vulgariai ir su niekuo neflirtuoja. Juk nudistų paplūdimys yra šeimų poilsio vieta. O visi, kurie nori susirasti porą seksui, gali tai padaryti, pavyzdžiui, restorane.

Nudistų paplūdimyje žmogus ne tik susilieja su gamta, tokios atostogos šeimoms yra lytinio švietimo dalis. Paaugliai, nuo mažens matę nuogus tėvų kūnus, tampa jiems artimesni psichologiškai, o vėliau, matydami nuogus žmones, vaizdžiai tariant, „nesimeta“ į juos, žino, kaip suvaldyti savo instinktus.

Palyginti su bendraamžiais, pamatę nuogus tėvus jie nepatiria šoko, o išgirdę kalbas apie seksą nesupranta to kaip kažko baisaus ir gėdingo.

Daugelis nuogo kūno kultūros besilaikančių šeimų tėvų nuo mažens stengiasi auklėti vaikus tokia linkme, kad mamos ir tėčio intymus gyvenimas būtų švelnių jausmų vienas kitam, santuokinės meilės išraiška.

Suaugusieji šiuo tikslu praktiškai nerodo sekso technikos. Pakanka nuoširdaus pokalbio su vaiku, kad jis teisingai suvoktų intymųjį gyvenimą ir suprastų, jog tokie glamonės yra abiejų mylinčių širdžių paslaptis ir tarnauja kaip meilės ir švelnumo apraiška.

Tokie vaikai, kai užaugs, sekso nesieja su prostitutėmis, nesiblaško ieškodami seksualinių nuotykių ir neturi meilužių.

Todėl nuogo kūno kultūrą daugelis laiko būdu susivienyti su gamta, šeimos vienove ir santuokos darna.