Drovumas ir gėda: gilūs randai

Seksualinė gėda ir drovumas kyla dėl bet kokios priežasties, kai jautėmės teisiami ar kalti. Šeimos, draugų, partnerių, tikėjimo vedlių ar žiniasklaidos komentarai gali sumenkinti įprastą žmogaus patirtį. Daugelyje kultūrų gėdinimas seksualiniu kontekstu yra paplitusi kontrolės priemonė. Ir šiandien nemažai žmonių patiria pašaipas ar spaudimą.

Kokios dažniausios gėdingų jausmų priežastys?

Trauminiai išgyvenimai

Sunku kalbėti apie nepageidaujamą patirtį, paliktas žaizdas ir randus, todėl išgyvenusieji gali jausti gėdą ar net kaltinti save dėl baisių įvykių. Nusistatymą prieš seksą gali lemti vos vienas nevykęs aktas. Neigiami jausmai sustiprėja sulaukus aplinkinių pasmerkimo ir nesupratimo.

Fizinė ir emocinė prievarta

Bet kokios formos piktnaudžiavimas griauna saugumą, pasitikėjimą savimi ir savęs vertinimą. Jei prievarta – fizinė ar emocinė – buvo seksualinio konteksto, gėda gali išsilaikyti visą gyvenimą.

Auklėjimo metodai

Vaikystėje gautos žinutės ir patirtys formuoja neigiamą požiūrį į kūną ir seksualumą. Jei vaikas baramas dėl to, kad liečia save ar masturbuojasi, išmoksta gėdytis geidulingumo. Kritikuojant išvaizdą atsiranda nuogumo baimė. Kenkia auklėjimas grasinimais, pavyzdžiui, „niekas tavęs nenorės“.

Vienatvė

Noras priklausyti žmonių grupei – normalus socialinis poreikis. Jaučiant vienatvę ir atskirtį, kai sunku pritapti prie visuomenės dėl įsitikinimų (neva esame keisti, neįdomūs, nepopuliarūs) ar aplinkinių toksiško elgesio, t. y. kritikos, žeminimo, manipuliacijų, galime jaustis neseksualūs.

Religinė priklausomybė

Kai kurie tikintieji atvirai neigia sekso buvimą arba laiko jį nuodėme, nes sueitis reikalinga tik vaikams gimdyti. Skaistumo ir celibato išaukštinimas moko, kad intymumas – kažkas negero, nešvaraus, nepadoraus.

Atviras vertinimas

Komentarai – tiek kūno, tiek seksualinės patirties, net menkinantis žvilgsnis gali tapti nuosprendžiu ateityje. Net jei savo nuomonę pasako nepažįstamas žmogus, gali pakenkti savivertei ir sustiprinti seksualinę gėdą.