Drovumas ir gėda: ilgalaikiai padariniai

Sunku psichologiškai pakelti besitęsiantį gėdos jausmą, kuris, kaip nuo kalno paridenta sniego gniūžtė, didina nepasitenkinimą savimi, drovumą, pyktį ar liūdesį. Susirūpinimas dėl seksualumo gali užvaldyti kasdienes mintis. Atsiranda baimė būti demaskuotiems, stiprėja noras atsiskirti. Susidaro užburtas ratas – asmuo trokšta intymumo, tačiau vengia. Kuo labiau bėga, tuo labiau didėja depresija. Net kuriant romantinius santykius lydi vienatvės jausmas. Nėra pasitikėjimo, atvirumo. Jeigu gėda kalbėtis intymiomis temomis, vienintelis kelias – apsimetinėti lovoje.

Ilgalaikis seksualinės gėdos poveikis gali pasireikšti nerimu dėl atstūmimo, nepriėmimo ar vertinimo, depresija, negebėjimu seksualiai susijaudinti, mėgautis intymumu ir patirti orgazmą, stipriu atskirties jausmu ir baime suartėti, probleminiu seksualiniu elgesiu (baimė mylėtis šviesoje, noras pasislėpti po sekso), piktnaudžiavimu alkoholiu siekiant numalšinti gėdą ar įgyti drąsos.

Kartais sunku identifikuoti savyje gėdą ir drovumą. Lengviau nurašyti charakterio keistenybėms ar ne tokioms jautrioms priežastims. Vis dėlto žmonėms, kuriuos vienija stiprus neigiamas nusistatymas prieš savo seksualinę tapatybę ir seksą apskritai, būdingi panašūs simptomai.