Erogeninės zonos: kaip jas formuoti ir vystyti

Moterų seksualumas, moterų jausmingumas įvairiais aspektais yra paslaptis ir susižavėjimo objektas ne tik vyrams, bet ir tiems, kurie jį tyrinėja profesionaliai: psichofiziologams, psichoterapeutams, seksologams. Lygiai prieš 100 metų didysis Zigmundas Froidas jį pavadino „tamsiuoju žemynu“.

Šiandien, nepaisant to, kad šiuolaikinis mokslas dailiosios lyties atstovių seksualumą tiria pačiais tiksliausiais ir sudėtingiausiais metodais: audiovizualiniais, biocheminiais, elektroencefalografiniais ir daugeliu kitų, galime tik pakartoti psichoterapijos pradininko teiginį.

Moterų jausmingumo „paslaptingų reiškinių“ sąrašas užimtų kelis puslapius, paminėsiu tik kelias pagrindines paslaptis:

Kodėl seksualinė trauka ir seksualinis funkcionavimas yra tokie selektyvūs – fantastiškai ryškūs ir stiprūs su mylimu vyru, o su kitais, gana patraukliais vyrais – nieko? Kodėl nuo prisilietimų, glamonių ir bučinių prie kūno dalių, kurios neturi nieko bendra su lytiniais organais (kaklo, sprando, krūtų, šlaunų ir t. t.), mūsų draugės patiria stipriausią susijaudinimą ir priešorgazminę būseną, ir tikras makšties išskyras?

Kodėl daugelis moterų, nors patiria ryškiausius pojūčius ir didžiausią malonumą dėl trinties, negali pasiekti orgazminio atsipalaidavimo? Kodėl moters orgazminis atsipalaidavimas pagal daugelį parametrų – nuo subjektyvių iki biocheminių – yra 5-6 kartus stipresnis už vyro atsipalaidavimą? Kodėl moters psichika sugeba skausmingus pojūčius – pliaukštelėjimą per sėdmenis, krūtų ir kitų kūno dalių kandžiojimą – paversti susijaudinimu, malonumu ir išsiskyrimu?

Kaip jau sakiau, šiuos „kodėl“ galėčiau tęsti ilgai, bet šiandien daugiau dėmesio skirsime antrajam „kodėl“? – erogeninių zonų – kūno dalių, kurių glamonėjimas sukelia dailiosios lyties atstovėms ryškią trauką ir susijaudinimą, o kai kurioms, ypač gabioms, sukelia visavertes vaginalines (!) orgazmines išskyras – problemai.

Pirmiausia šio reiškinio paslaptingumą lemia svarbi aplinkybė, kad mes, vyrai, praktiškai neturime erogeninių zonų: mūsų susijaudinimą didina vizualinis nuogos moters suvokimas, prisilietimas prie jos delnais ir visu kūnu, tačiau neturime jokios ypatingos, išskirtinės zonos, kurią palietus stipriai padidėtų trauka ir erekcija.

Ir tikrai dar niekas nematė vyro, kurį iki orgazmo išskyrų būtų galima privesti bučiuojant kaklą ar krūtinę ir arba nugaros paakių srityje – tačiau 6-7 proc. brandžių moterų patiria išskyras nuo tokių bučinių.

Moters kūno paslaptys

Pirmiausia pats erogeninių zonų buvimas ir išraiška dailiosios lyties atstovėse atskleidžia didžiulę įvairovę: nuo visiško jų nebuvimo (tokiu atveju yra ir lytinis potraukis, ir lytinis malonumas, ir išskyros) iki didžiausio jų išsivystymo – kai tokių zonų yra kelios ir jų stimuliavimas sukelia ne tik susijaudinimą, bet ir išskyras.

Pirmosios grupės moterų – visiškai neturinčių erogeninių zonų – nėra tiek daug: skirtingų autorių duomenimis, nuo 7 iki 8 proc. Dauguma jų yra gana temperamentingos, daugelis pasiekia išskyrų, tačiau susijaudinimas jas apima ir sustiprėja tik nuo prisilietimų tiesiogiai prie lytinių organų – klitorio ir įėjimo į makštį.

Didžiausias dailiosios lyties atstovių skaičius yra vadinamojoje vidurinėje zonoje: jos turi vieną ar dvi erogenines zonas, jų stimuliavimas didina susijaudinimą, nuteikia moterį tikram lytiniam aktui, sukelia lytinių organų sudrėkimą, makšties sienelės nervinių galūnėlių suaktyvėjimą – bet nesukelia išskyrų.

O stipriosios žmonijos pusės susižavėjimą kelia ta moterų grupė, kurios, glamonėdamos erogenines zonas (paprastai jos turi dvi – tris – keturias), patiria tokius ryškius ir stiprius pojūčius, kad pasiekia orgazmą arba yra taip arti jo, kad jam pasiekti užtenka vos kelių frikcijų. Vyrų kompanijose populiariausios istorijos apie partnerius, kurie netenka galvos (o kartais ir sąmonės) nuo lengvo, beveik nekalto bučinio į krūtinę.

Jauni vyrai, kurie dar tik pradeda savo kelią „į didžiąją lytį“, tokių „medžioklės istorijų“ klausosi su nepasitikėjimu, o labiau patyrę vyrai klausosi su malonumu, sumišusiu su jų pačių prisiminimais. Ir, žinoma, šios moterys sukelia susižavėjimą ir pavydą kitoms moterims, kurios nėra tokios tobulos seksualinėje srityje.

Ir visai natūralu, kad seksologijos mokslo darbuotojai nesitenkina vien tik susižavėjimo išraiška, bet bando išsiaiškinti: kokie psichofiziologiniai mechanizmai lemia tai, kad kuklus erogeninių zonų glostymas sukelia moteriai susijaudinimą, makšties sudrėkimą ir jos nervinio aparato suaktyvėjimą, medžiagų apykaitos procesų G taške sustiprėjimą ir net orgazmo išsiskyrimą? Kokie tai procesai, kokia jų biochemija ir fiziologija?

Ir kodėl šie mechanizmai prieinami ne visoms dailiosios lyties atstovėms? Kodėl ir kaip erogeninės zonos staiga atsiranda, išryškėja moterims, kurios iki 30-35 metų jų neturėjo? Kodėl vyksta vadinamoji „erogeninių zonų migracija“: pirmuosius 10 intymaus gyvenimo metų moterį jaudino bučiniai į kaklą, o krūtys buvo visiškai nejautrios, o kažkuriuo etapu krūtų glostymas ėmė kelti pašėlusį susijaudinimą?

Iš karto pasakysiu: šiandieninis seksologijos mokslas neturi atsakymų į absoliučią daugumą iškeltų klausimų, nors keli autoritetingiausi seksologijos centrai atlieka intensyvius (ir brangius) tyrimus šioje srityje. Nereikia stebėtis: seksualinė funkcija yra itin sudėtinga, ji jungia psichinius, neurologinius ir hormoninius mechanizmus.

Štai, pavyzdžiui, didelės grupės (kiek daugiau nei 200 žmonių) jaunų 27-35 metų moterų, kurios pasiekia stiprų susijaudinimą ir orgazmo išsiskyrimą bučiuodamos krūtis, tyrimo rezultatai. Šių moterų tiek krūtų dydis, tiek forma buvo nuo tobulų iki labai kuklių. Paaiškėjo, kad krūtų jautrumas nepriklausė nuo jokių išorinių krūtų parametrų.

Hipertrofuoto krūtų jautrumo grupėje buvo daugiau nei 30 moterų, kurios visai neturėjo krūtų – kaip žmonės sako, „nulinio dydžio“. Dydis „nulinis“, tik (atsiprašau skaitytojų už neprofesionalią kalbą) speneliai ant krūtinės ląstos, tačiau krūtų bučiavimas šioms moterims sukėlė makšties išskyras. Taigi „dydis neturi reikšmės“ – bent jau šiame reiškinyje.

Maždaug pusei šios grupės moterų padidėjęs krūtų jautrumas išsivystė paauglystėje, o kitai pusei – palaipsniui intymaus gyvenimo eigoje. Palyginti su kontroline grupe, kurią sudarė to paties amžiaus moterys, tačiau visiškai neturinčios erogeninių zonų, pirmosios grupės moterys gyveno aktyvesnį intymų gyvenimą ir anksčiau ištekėjo arba sudarė civilinę santuoką.

Šis faktas dar kartą įrodo, kad erogeninių zonų vystymuisi svarbu gyventi kartu su vyru, bent jau praleisti su juo savaitgalius. Ir, žinoma, moterys su išvystytomis erogeninėmis zonomis 4 kartus dažniau sulaukdavo pasiūlymų tuoktis. Mes, vyrai, dieviname šias nuostabias moteris, kurios susijaudina bučiuodamosi. Esame pasirengę dėl jų padaryti bet ką – net susituokti …

Tačiau, kaip nekeista, pasitvirtino viduramžiais atsiradusi ir viduramžių inkvizicijos propaguojama prielaida: moterys, kurių krūtų funkcinė asimetrija buvo ryški, t. y. kurių dešinioji krūtis gerokai skyrėsi nuo kairiosios savo forma ir dydžiu, buvo daug jautresnės glamonėms. Tiesa, inkvizitoriai apskritai manė, kad „kitokias krūtis turinčios“ moterys yra supertėvai ir paprastai raganos.

Įdomu tai, kad dviem dešimtims tiriamosios grupės moterų buvo atlikta jų formą gerinanti operacija, kurios metu buvo įvesti helio implantai – po operacijos krūtų erogeniškumas labai sumažėjo, o kai kurių – sumažėjo iki nulio. Taigi, pasirodo, viskas susiję su receptoriais – nervų galūnėlėmis, perveriančiomis erogeninių zonų odą, ir nerviniais mazgais, taip pat esančiais šioje odoje?

Tačiau kruopščiausi histologiniai tyrimai jokių pirmosios grupės moterų krūtų nervinio aparato ypatumų neatskleidė: ultrašiuolaikiniuose elektroniniuose mikroskopuose padidėjusio jautrumo moterų krūtys atrodo lygiai taip pat, kaip ir krūtys, visiškai abejingos bučiniams. Vadinasi, tai ne anatomijos, o subtilių medžiagų apykaitos procesų šiuose receptoriuose ir nerviniuose mazguose reikalas ? Tačiau suprasti šiuose receptoriuose vykstančių procesų mūsų mokslas dar nepasiekė.

Ir dar viena svarbi aplinkybė: moterų su padidėjusio jautrumo erogeninėmis zonomis grupėje buvo asmenų, kurie pagal visus savo psichodinaminės raidos parametrus apskritai negalėjo būti temperamentingi, apskritai neturėtų gerai funkcionuoti seksualiai. Čia taip pat yra moterų, kurių vaikystė buvo labai sunki, patyrusių psichinių ir seksualinių traumų nuo 4 iki 11 metų (šis amžius turėtų būti ypač jautrus) ir kitų seksualumą blokuojančių aplinkybių. Tad kaip jos pasiekė tokių „seksualinių aukštumų“? Štai jums dar viena paslaptis.

Kur yra šie puoselėjami taškai?

Kaip rodo šiuolaikiniai tyrimai, vyrams įprastas suvokimas, kad labiausiai erogeninė moters kūno zona yra krūtys, ypač speneliai, neatitinka tikrovės, tiksliau, visai neatitinka. Aukštu erogeniškiausios zonos titulu su krūtimis dalijasi moters kaklas, ypač jo pakaušis, ir vidinis šlaunų paviršius. Procentine išraiška šių moters kūno dalių lietimo stimuliuojantis poveikis yra beveik toks pat – kitas dalykas, kad mes, vyrai, mieliau glamonėjame krūtis, dažnai ignoruodami kitas kūno dalis, todėl toks klaidingas suvokimas.

Mokslui ypač įdomios moterys, kurių erogeninių zonų išsidėstymas netipiškas – pavyzdžiui, apatinė vidinio šlaunų paviršiaus dalis arba nugaros juosmens sritis. Jos yra gana toli nuo lytinių organų – ir glamonėdamos šias zonas moterys pasiekia išskyrų.

Paradoksalu, bet apie erogeninių zonų prigimtį, deja, žinome dar gana nedaug, bet kartu žinome, kaip jas išvystyti ir net suformuoti, vadinasi, „nuo nulio“. Šiuolaikinis seksologijos mokslas yra sukūręs gana veiksmingų būdų, kurių dėka mažai jautrią krūtį galime paversti labai jautria, net superjautria.

Mūsų metodo principą sudaro vaistų, veikiančių nervų galūnes, ir specialaus masažo derinys. Deja, dabartiniai erogeninių zonų vystymo ir formavimo metodai duoda rezultatų tik padedant moterims iki 34-35 metų; moterys, peržengusios šią ribą, teigiamo terapijos poveikio tikėtis negali.

Autorius

Aleksandras Polejevas
Psichoterapeutas, seksologas, Psichoanalizės instituto profesorius, medicinos mokslų kandidatas