Hiperseksualumas: mitai ir tikrovė

Hiperseksualumas, arba nimfomanija, yra labai padidėjęs lytinis potraukis. Statistika teigia, kad iš trijų vyrų vienas bent kartą gyvenime svajoja sutikti hiperseksualią moterį.

Tačiau ne visiems pasiseka.

Vyrų bendruomenėje sklando mitas, kad tokių moterų yra daug, tačiau iš tikrųjų tikrų nimfomanių yra labai nedaug – maždaug viena iš 2500 moterų. Pats pavadinimas „nimfomanija“ kilo iš senovės graikų mitų. Pasak legendos, mitinės nimfos, kuriomis tikėjo senovės graikai, viliodavo vyrus į miškus tenkinti savo geismų. Graikai tikėjo, kad būtent nimfos mokė vyrus įvairių pozų ir daugybės kitų meilės triukų. Tačiau pati nimfomanija nėra prasimanymas ar mitas.

Sunku pasakyti, kas moterims yra hiperseksualumas – palaima ar prakeiksmas. Pačios nimfomanės kartais nesidžiaugia savo hiperseksualumu. Šios moterys dažnai laikomos iškrypėlėmis arba paleistuvėmis. Dėl tokio vertinimo hiperseksualios moterys mieliau neskelbia savo problemų ir bendrauja su atsitiktiniais partneriais.

Hiperseksualumą gali sukelti įvairios priežastys:

• hormoniniai sutrikimai,
• įvairios ligos,
• tam tikrų vaistų vartojimas,
• psichologinės problemos,
• įvairiūs natūralūs fiziologiniai procesai (pvz., nėštumas).

Nimfomaniją gali išprovokuoti net tam tikrų drabužių dėvėjimas. Pavyzdžiui, XVII-XVIII a. moterims dėvint aptemptus korsetus, aktyviai tekėjo kraujas į dubens sritį ir tai buvo nuolatinio seksualinio susijaudinimo priežastis, sukūrusi mitą apie renesanso damų grožį.

Nimfomanija, jei ji susijusi su hormoniniais sutrikimais moters organizme, gali pasireikšti po sunkaus gimdymo, aborto, traumos ar sunkios ligos.

Nuo nimfomanijos gali kentėti net labai jaunos merginos. Pavyzdžiui, tos, kurios labai anksti pradėjo lytinį gyvenimą. Pastebėta, kad nimfomanės merginos dažnai alpsta, turi antsvorio ir menstruacijų sutrikimų. Beje, paauglės dažnai naudojasi seksu kaip galimybe atsiskirti nuo tėvų. Tai reiškia, kad jie ieško ne sekso, o meilės, kurios jiems trūksta namuose. Suaugus šioms mergaitėms gali padidėti sekso poreikis būtent dėl paauglystėje susiformavusių aiškių asociacijų: „Jei su manimi mylisi – vadinasi, mane myli“. Tačiau, pasak seksologų, tokį „hiperseksualumą“ vargu ar galima laikyti nimfomanija.

Moterų menopauzės metu hiperseksualumas nėra neįprastas reiškinys. Čia jūs turite „šlapimo į šonkaulius“ ir „moteris vėl uogauja“. Besomė čia vis dėlto neturi nieko bendra – priežastis vėlgi hormonuose. Jie atsakingi už tai, kad menopauzės metu kai kurios moterys pastebi, jog visą laiką nori sekso. Tokia nimfomanija, laimei, laikinas reiškinys ir retai trunka ilgiau nei dvejus metus. Hiperseksualumas menopauzės metu dažniau pasireiškia moterims, kurios jaunystėje patyrė orgazmo stoką arba dėl įvairių priežasčių anksti nutraukė lytinį gyvenimą.

Neurotinio hiperseksualumo priežastis gali būti nepilnavertiškumo jausmas, nepasitikėjimas savo seksualinėmis galimybėmis, dėl to jas reikia nuolat stebėti, tikrinti. Visa tai lemia savo silpnumo kompensavimą, t. y. vis naujų „pergalių“ troškimą.

Nėštumo metu, jei jis praeina be ypatingų komplikacijų, dauguma moterų nuo tam tikro momento pradeda jausti savo seksualumo augimą, atrodo, kad jis auga kartu su pilvu.

Tai neretai būsimoms mamoms sukelia sąžinės priekaištų: „Kaip čia taip, juk reikia galvoti apie kūdikį, o aš galvoju apie seksą“. Iš tikrųjų to nereikia gėdytis. Padidėjęs seksualumas susijęs su hormoniniais pokyčiais moters organizme. Taigi pasinaudokite šia akimirka, kol seksualumas natūraliai nesumažėjo taip pat.

Hiperseksualios moterys yra multiorgazminės, t. y. gali patirti ne vieną, o kelis stiprius orgazmus. Sunkesniais atvejais orgazmas kyla nuo pat erogeninių zonų stimuliavimo pradžios ar net be jo, didėjant susijaudinimui, trunka iki 1 valandos ar ilgiau, įgauna bangų pobūdį, gali pasireikšti esant bet kokiam stimuliavimui: lytiniams santykiams, erotiniams sapnams ir net veikiant neadekvatiems dirgikliams (žinomi atvejai, kai orgazmas pasireiškė moterims važiuojant viešuoju transportu, veikiant automobilio varikliui). Pasitenkinimas išsiskyrimo ir susijaudinimo sumažėjimo pavidalu arba ateina trumpam, arba visai neateina. Tokiais atvejais susijaudinimas didėja su kiekvienu orgazmu.

Tačiau gerai, jei jūsų seksualumas sutampa su partnerio norais ir galimybėmis. O jei ne? Ne vienas garbaus amžiaus ar net ne senas, bet silpnos širdies ar aukšto kraujospūdžio vyras baigė savo gyvenimą meilės glėbyje. Dar dažniau per didelis sekso intensyvumas ir trukmė sukelia seksualines traumas abiem partneriams. Taigi apskaičiuokite savo jėgas ir teisingai įvertinkite partnerio galimybes. Nebūtina lovoje rodyti stebuklų, susijusių su lytinių santykių trukme ir intensyvumu. Be to, kokybiškas seksas (su rafinuotomis glamonėmis ir stipriais orgazmais) nebūtinai turi trukti valandų valandas ir kasdien iki pykinimo.

Kartais pernelyg intensyvus lytinis potraukis pasireiškia patologine masturbacija arba seksualinėmis orgijomis. Kartu dažniau pasitaiko gana sveikų jaunų moterų ir vyrų, kurių lytinis potraukis yra stiprus ir palyginti anksti pabudęs, kurie seksualinį poreikį patiria kasdien. Riba tarp kraštutinių normos ir patologijos variantų šiais atvejais yra labai santykinė. O kartais vyras gali laikyti už sekso perteklių tiesiog blykstelėjusią žmonos iniciatyvą arba jos padidėjusį atkaklumą siekiant savo erotinių malonumų. Šie moters elgesio pokyčiai dažnai susiję su partnerio baime prarasti kontrolę ir gali sukelti net laikiną impotenciją.

Ar hiperseksualumas turėtų būti gydomas? Būtina kreiptis į gydytoją. Jei už hiperseksualumo slypi rimta liga, svarbu ją laiku atpažinti. Tačiau kai moteriai reikia dviejų orgazmų per dieną, ji lengvai juos patiria ir dėl hiperseksualumo nepatiria jokių problemų, nėra reikalo jo gydyti.