Kaip pastoti — patarimai ir priemonės

Sukur­ti šeimą ir susi­lauk­ti vaike­lio siekia dauge­lis porų, tači­au šis kelias ne visa­da būna toks leng­vas ir papras­tas, kaip gali atrodyti. Kai kuri­oms moter­ims pas­toti pavyk­s­ta gre­itai, o kit­o­ms gali prireik­ti dau­giau laiko, pas­tangų, gyven­i­mo būdo pokyčių ar net pagal­binių priemonių. Tad svar­bu suprasti, kaip veikia mot­ers ir vyro kūnas, kok­ie veik­s­ni­ai turi įtakos gal­imy­bei pas­toti ir ką galite padary­ti, kad padid­in­tumėte šan­sus.

Dažniausios priežastys, kodėl nepavyksta pastoti

Nepavyk­ti pas­toti gali dėl dau­gy­bės veik­snių, kurie gali būti susi­ję tiek su mot­ers, tiek su vyro sveika­ta ar gyven­i­mo būdu. Viena pagrin­dinių priežasčių – hor­monini­ai sutriki­mai, tok­ie kaip policis­tinių kiaušidžių sin­dro­mas (PKS), kuris turi įtakos mot­ers kiaušidžių veik­lai. Be to, endometri­ozė – liga, kai gim­dos gleiv­inė auga už gim­dos ribų – gali sukelti sutrikdyti kiaušin­tak­ių prateka­mumą arba apsunk­in­ti kiaušialąstės įsitvir­tin­imą gim­do­je. Kitas svar­bus veik­snys – amžius: moterų vaisingu­mas prade­da mažėti po 30 metų, o po 35 metų kiaušialąsčių koky­bė ir kiekis smarki­ai prastė­ja. Žino­ma, prob­lemų gali sukelti ir kitos lyt­inės sveikatos prob­le­mos, pavyzdžiui, makšties sausumas, infek­ci­jos ir kt., kuri­oms spręsti gali prireik­ti spe­cial­ių priežiūros priemonių.

Taip pat reikšmin­gos yra vyrų vaisingu­mo prob­le­mos, tokios kaip mažas sper­ma­to­zoidų kiekis, jų pras­tas judru­mas ar nenor­mali for­ma, kurios gali kilti dėl hor­monų dis­bal­an­so, infek­ci­jų ar netinkamo gyven­i­mo būdo.

Gyven­i­mo būdas ir tam tikri įproči­ai taip pat gali stipri­ai apsunk­in­ti pas­to­ji­mo pro­cesą. Lėti­nis stre­sas, pras­tas mie­gas, netinka­ma mity­ba ir žalin­gi įproči­ai, pavyzdžiui, rūky­mas ar per didelis alko­ho­lio var­to­ji­mas, gali sutrikdyti hor­monų pusi­ausvyrą ir sumažin­ti orga­niz­mo gebėjimą palaikyti repro­dukcines funkci­jas. Kofeino pertek­lius ar net­gi antsvoris ir nepakanka­mas svoris taip pat gali neigia­mai paveik­ti vaisingumą.

Be to, įvairios lėt­inės ligos, kaip sky­dli­aukės veik­los sutriki­mai ar dia­betas, gali turėti įtakos tiek ovu­liaci­jai, tiek bendrai orga­niz­mo sveikatai. Kita daž­na prob­le­ma – poros netik­sli­ai nus­ta­to ovu­liaci­jos laiką arba per retai mylisi vaisingu­mo lan­go metu. Gali­au­si­ai, vaisingu­mo prob­le­mas gali lemti ir išorini­ai veik­s­ni­ai, pavyzdžiui, vais­tai, tur­in­tys įtakos hor­monų veik­lai. Tai­gi, kaip supra­tote, yra dau­gy­bė veik­snių, kurie gali apsunk­in­ti pas­to­ji­mo pro­cesą, todėl svar­bu pasirūpin­ti ne tik savo sek­su­a­line sveika­ta, bet ir gyven­i­mo būdu.

Mitybos ir gyvenimo būdo vaidmuo vaisingumui

Mity­ba ir gyven­i­mo būdas vaid­i­na itin svar­bų vaid­menį tiek mot­ers, tiek vyro vaisingu­mui, nes jie tiesio­giai veikia hor­monų pusi­ausvyrą, kiaušialąsčių ir sper­ma­to­zoidų koky­bę bei ben­drą orga­niz­mo sveikatą. Sub­al­an­suo­ta mity­ba užtik­ri­na, kad orga­niz­mas gautų reiki­amų mais­tinių medži­agų, būt­inų repro­dukcinei sis­temai. Tuo tarpu žalin­gi įproči­ai, kaip rūky­mas, alko­ho­lio var­to­ji­mas ar per didelis kofeino kiekis, neigia­mai veikia vaisingumą: jie gali sumažin­ti sper­ma­to­zoidų kiekį ir judrumą bei pažeisti kiaušialąstes.

Be mity­bos, svar­bus ir gyven­i­mo būdas. Reg­u­liarus fizi­nis aktyvu­mas, toks kaip vaikščio­ji­mas, joga ar plauki­mas, geri­na krau­jo­taką ir hor­monų reg­u­li­av­imą, tači­au per inten­syvus sportas gali sukelti priešingą poveikį ir sutrikdyti ovu­liaci­ją. Lėti­nis stre­sas, kuris daž­nai kyla dėl šiuo­laikinio gyven­i­mo būdo, gali paveik­ti repro­dukcinės sis­te­mos hor­monus ir net­gi sutrikdyti men­struaci­jų cik­lą. Taip pat svar­bu pasirūpin­ti miego kokybe – miego trūku­mas gali sutrikdyti hor­monų, tok­ių kaip mela­ton­i­nas ir kor­ti­zo­lis, kurie taip pat daro įtaką vaisingu­mui, pusi­ausvyrą. Na, o sveiko gyven­i­mo būdo ir tin­kamos mity­bos derinys pade­da ne tik paruošti kūną norint pas­toti, bet ir užtik­ri­na geres­nę sveikatą būsi­mam vaikui.

Kaip greičiau pastoti?

Norint greiči­au pas­toti, svar­bu ste­bėti cik­lą, palaikyti sveiką gyven­i­mo būdą, sveikai mait­in­tis ir vengti neigiamų emo­ci­jų. Gre­itas būdas pas­toti yra tik­sli­ai nus­tatyti vaisin­gas dien­as, kurios būna likus kelioms dienoms iki ovu­liaci­jos ir pačios ovu­liaci­jos metu. Nau­dokite ovu­liaci­jos tes­tus, ste­bėkite kūno tem­per­atūrą ar gim­dos kak­le­lio gleives, kad galė­tumėte plan­uoti lytinius san­tyk­ius tuo metu, kai tikimy­bė pas­toti yra didži­au­sia. Reg­u­liarūs lytini­ai san­tyki­ai, bent kas 2–3 dien­as, dar labi­au padid­i­na šan­sus. O kad galė­tumėte paį­vair­in­ti savo sek­su­al­inį gyven­i­ma ir lytini­ai san­tyki­ai būtų mal­ones­ni, galite nau­doti lubrikan­tus. Bet vis­gi, ne visoms poroms pavyk­s­ta iš pir­mo, antro ar net­gi dešim­to kar­to.

Taip pat svar­bu pasirūpin­ti tin­ka­ma mity­ba – val­gykite vai­sius, daržoves, pil­no grū­do pro­duk­tus, omega‑3 riebalų rūgštis ir užtikrinkite, kad orga­niz­mas gautų pakanka­mai folio rūgšties, cinko bei vit­a­mino D. O be to, pasikon­sul­tuokite su gydy­to­ju arba vais­tininku, kok­ius mais­to papil­dus galite įtrauk­ti į savo kas­di­enį racioną, kad padid­in­ti pas­to­ji­mo tikimy­bę.

Gyven­i­mo būdas taip pat daro didelę įtaką: atsisakykite rūky­mo, ribokite alko­ho­lio var­to­jimą ir kofeiną, palaikykite sveiką svorį, nes tiek antsvoris, tiek nepakanka­mas svoris gali sutrikdyti hor­monų pusi­ausvyrą. Reg­u­liarus fizi­nis aktyvu­mas, bet ne per didelis inten­syvu­mas, pade­da palaikyti gerą krau­jo­taką ir repro­dukcinių organų veik­lą. Gali­au­si­ai, stenkitės visiškai vengti stre­so – tai labai svar­bu, nes stre­sas gali neigia­mai paveik­ti ovu­liaci­ją ir hor­monų veik­lą. Skirkite pakanka­mai laiko poil­siui, užsi­imkite joga, med­itaci­ja ar kit­o­mis mėgsta­momis veik­lomis. Be to, yra naud­ingų priemonių, kurios gali būti naudin­gos šeimos planav­imui. Viena jų, kurią galite išbandyti yra vaisingu­mo lubrikan­tas. Bet vis­gi, jei išbandžius visas įmanomas priemones ir pako­re­gavus gyven­i­mo būdą, pas­toti nepavyk­s­ta per 6–12 mėne­sių, ver­ta pasikon­sul­tuoti su gydy­to­ju, kad būtų atmesti gal­i­mi sutriki­mai ar pasiū­ly­tos med­i­cin­inės pagal­bos priemonės.

Papildai planuojančioms nėštumą

Papil­dai plan­uo­jančioms nėš­tumą yra itin svar­būs, kadan­gi pade­da paruošti orga­nizmą šiam ypatingam eta­pui ir užtik­ri­na, kad būsi­mos mamos orga­niz­mas gautų visas būti­nas medži­a­gas tiek savo sveikatai, tiek būsi­mam vai­siui. Pagrin­di­nis papil­das, kurį rekomen­duo­ja gydy­to­jai, yra folio rūgštis, nes jis užtik­ri­na nor­malų vaisi­aus nervinio vamzde­lio vystymąsi, kuris for­muo­jasi anksty­va­jame nėš­tu­mo etape, o taip pat apsaugo nuo kitų vysty­mosi defek­tų bei nėš­tu­mo kom­p­likaci­jų. Žino­ma, svar­bus yra ir vit­a­m­i­nas D, kuris skati­na sveiką kaulų ir imuninės sis­te­mos vystymąsi bei reg­uli­uo­ja hor­monų veik­lą. Jo trūku­mas gali būti sie­ja­mas su sumažėju­siu vaisingu­mu, todėl patarti­na papildyti šio vit­a­mino atsar­gas, ypač jei gyve­nate vietovė­je, kur saulės šviesos yra mažai.

Omega‑3 riebalų rūgš­tys taip pat yra būti­nos vaisi­aus smegenų, regos ir nervų sis­te­mos vysty­muisi. Jos taip pat pade­da reg­uli­uoti uždegi­minius pro­ce­sus orga­nizme ir skati­na hor­monų pusi­ausvyrą. Jei jūsų mity­bo­je trūk­s­ta riebios žuvies, ver­ta rink­tis koky­biškus omega‑3 papil­dus. Taip pat svar­bus yra geležies kiekis – ane­mi­ja prieš nėš­tumą gali apsunk­in­ti pas­to­jimą ir padid­in­ti nuo­vargį, todėl gydy­to­jas gali rekomen­duoti geležies papildų, jei jos lygis yra žemas. Be to, įvairūs B grupės vit­a­m­i­nai, cinkas, sele­nas ir kiti vit­a­m­i­nai bei min­er­alai taip pat yra svar­bios medži­a­gos, kurių reikia pakanka­mai gau­ti plan­uo­jant nėš­tumą.

Tači­au nors papil­dai gali padėti pager­in­ti vaisingumą ir paruošti orga­nizmą nėš­tu­mui, juos reikėtų var­toti atsakingai ir pasikon­sul­tavus su gydy­to­ju arba vais­tininku. Ir nepamirškite, kad sub­al­an­suo­ta mity­ba ir sveikas gyven­i­mo būdas yra pagrindas, o papil­dai yra tik priedas, padedan­tis užpildyti gal­imus mity­bos trūku­mus.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar galima pastoti prieš mėnesines?

Taip, nors tikimy­bė pas­toti prieš mėnesines yra maži­au­sia viso cik­lo metu, ji vis tik yra. Tači­au šiuo cik­lo laiko­tarpiu tai prik­lau­so nuo mot­ers cik­lo ilgio ir ovu­liaci­jos laiko. Jei cik­las yra trumpes­nis arba ovu­liaci­ja įvyk­s­ta vėli­au nei įpras­ta, gali atsir­asti gal­imy­bė pas­toti.

Ar galima pastoti per mėnesines?

Nors pas­toti per mėnesines yra mažai tikėti­na, tai nėra visiškai neį­manoma. Sper­ma­to­zoidai gali išlik­ti gyvy­bin­gi mot­ers orga­nizme iki 5 dienų, o jei cik­las yra trumpas ir ovu­liaci­ja įvyk­s­ta netrukus po mėnesinių, tikimy­bė pas­toti gali padidėti.

Kada galima pastoti po mėnesinių?

Po mėnesinių pas­toti gal­i­ma, kai praside­da vaisin­ga­sis laiko­tarpis. Ovu­liaci­ja yra pats tin­kami­au­sias laikas pas­toti.

Kokia poza geriausia mylėtis norint pastoti?

Nors nėra vienos patvirt­in­tos „geri­au­sios“ pozos pas­to­jimui, tači­au tradicinė mision­ieri­aus poza (kai vyras yra viršu­je) yra laiko­ma palankia, nes lei­džia vyro sėk­lai lengvi­au pasiek­ti gimdą.

Kaip sužinoti, kada vyksta ovuliacija?

Ovu­liaci­ją gal­i­ma nus­tatyti nau­do­jant ovu­liaci­jos tes­tus, ste­bint kūno pokyčius (gim­dos kak­le­lio gleivių kon­sis­ten­ci­ją, baz­inę kūno tem­per­atūrą) arba nau­do­jant cik­lo ste­bėji­mo pro­gramėles.

Šal­ti­nis: gintarine.lt

Šaltiniai

• Prac­tice Com­mit­tee of the Amer­i­can Soci­ety for Repro­duc­tive Med­i­cine in col­lab­o­ra­tion with the Soci­ety for Repro­duc­tive Endocrinol­o­gy and Infer­til­i­ty. Elec­tron­ic address: ASRM@asrm.org; Prac­tice Com­mit­tee of the Amer­i­can Soci­ety for Repro­duc­tive Med­i­cine in col­lab­o­ra­tion with the Soci­ety for Repro­duc­tive Endocrinol­o­gy and Infer­til­i­ty. Opti­miz­ing nat­ur­al fer­til­i­ty: a com­mit­tee opin­ion. Fer­til Ster­il. 2017 Jan;107(1):52–58. doi: 10.1016/j.fertnstert.2016.09.029. Epub 2016 Oct 26. PMID: 28228319.
• Stan­ford JB, White GL, Hatasa­ka H. Tim­ing inter­course to achieve preg­nan­cy: cur­rent evi­dence. Obstet Gynecol. 2002 Dec;100(6):1333–41. doi: 10.1016/s0029-7844(02)02382–7. PMID: 12468181.
• Shar­ma R, Bieden­harn KR, Fedor JM, Agar­w­al A. Lifestyle fac­tors and repro­duc­tive health: tak­ing con­trol of your fer­til­i­ty. Reprod Biol Endocrinol. 2013 Jul 16;11:66. doi: 10.1186/1477–7827-11–66. PMID: 23870423; PMCID: PMC3717046.
• Palom­ba S, Dao­lio J, Romeo S, Battaglia FA, Mar­ci R, La Sala GB. Lifestyle and fer­til­i­ty: the influ­ence of stress and qual­i­ty of life on female fer­til­i­ty. Reprod Biol Endocrinol. 2018 Dec 2;16(1):113. doi: 10.1186/s12958-018‑0434‑y. PMID: 30501641; PMCID: PMC6275085.