Neištikimybė visam laikui sugriauna pasitikėjimą antrąja puse

Beveik visais amžiais religija ir visuomenės moralė propagavo sutuoktinių ištikimybę vienas kitam. Ypač laikytis ištikimybės buvo nurodoma moterims. Ko tik neišrado tam vyrai: ir ištikimybės diržų, ir bauginančių egzekucijų.

Skitai žmonas laidojo kartu su mirusiais vyrais. Indijoje ilgą laiką gyvavo „sati“ paprotys, pagal kurį našlė buvo sudeginama ant laidotuvių laužo kartu su vyru.

O vėliau atsirado frazė, kuri netrukus tapo įprasta, kad geras „levakas“ sutvirtina santuoką.

Žurnaluose ir interneto svetainėse skelbiama daug naudingų patarimų, kaip sukčiauti: kaip tai padaryti taip, kad vyras ar žmona apie tai nesužinotų.

Tapo populiari diskusija, ar meilė sutuoktiniui sumažina paso atsiradimą šone? Ir apskritai, ar galima mylėti du, tris ar daugiau?

Jei gerai pagalvotume, santuokoje brangiausias yra pasitikėjimas, kai galima be baimės atsukti vyrui ar žmonai nugarą, kai yra pasitikėjimas, kad mylimas žmogus dalysis su tavimi džiaugsmo, triumfo akimirkomis ir nepaliks tavęs, kai juoda juosta.

Būtent šis tikėjimas ilgam išsaugo žmonių psichinę ir fizinę sveikatą, gelbsti nuo nereikalingų rūpesčių ir mažina stresą, kurio mūsų pašėlusiame gyvenime niekas negali išvengti. O klausimą, ar neištikimybė gali sugriauti šį pasitikėjimą – kiekvienas sprendžia pats.