Nimfomanija

Pagal senovės graikų mitus senovės Graikijoje gyveno nimfos, kurios viliodavo vyrus į miškus, kad patenkintų jų juslinius poreikius. Senovės graikai tikėjo, kad būtent nimfos mokė vyrus meilės meno ir įvairių pozų. Tuo galima tikėti, o galima ir netikėti. Tačiau tuo, kad egzistuoja nimfomanija, abejoti negalima.

Sakoma, kad kas antras vyras svajoja apie nimfomanę. Tačiau mokslininkai teigia, kad tai tik viena iš 2500 moterų.

Žmonės nimfomaniją vadina „gimdos pasiutlige“. Ir tik nedaugelis žino, kad šią sąvoką įvedė Platonas, isteriją žymėdamas nuo graikiško žodžio „histera“ arba „gimda“. Platonas, kuris aiškiai nemėgo moterų, manė, kad gimda yra ne organas, o savotiškas žvėris, apsigyvenęs moters kūne ir nuolat trokštantis prokreacinio geismo. Jei ji ilgai negali pastoti, ji tampa įsiutusi ir ima blaškytis po visą kūną, privesdama moterį prie šėlsmo ir įvairių ligų. Antikos gydytojai, norėdami suvilioti „žvėrį“ į vietą, moters makštį patepdavo smilkalais.

Žodis nimfomanija kilęs iš dviejų graikiškų žodžių „nymphe“ – jauna moteris, nuotaka, ir „manía“ – beprotybė, liguistai – padidėjęs lytinis potraukis. Gydytojai mano, kad tai liga, susijusi su endokrininiais, nervų ar psichikos sutrikimais.

Nimfomanija serganti moteris nesidžiaugia jai tekusia „dovana“, tačiau negali sau padėti ir pirmai progai pasitaikius lytiškai santykiauja su vyru. Įdomu tai, kad tokios moterys beveik visada patiria orgazmą, kuris gali trukti ilgiau nei valandą. Esant tokiam skausmingam hiperseksualumui, jos dažniau patiria pakartotinius orgazmus. Per naktį orgazmų skaičius gali siekti iki 20.

Daugelis gydytojų įspėja, kad nimfomanija gali išsivystyti mergaitėms, kurios anksti pradeda lytinį gyvenimą. Tikriausiai ne veltui anksčiau tokios vadintos nimfetėmis. Specialistai rekomenduoja tėvams sukurti namuose meilės ir šilumos atmosferą, elgtis su dukra taip, kad mergaitė žinotų, jog yra mylima. Juk ankstyvą lytinį gyvenimą jas iš pradžių stumia visai ne sekso poreikis, o noras jaustis mylimoms, reikalingoms.

Seksualinis potraukis nimfomanėms kyla tiek esant vyrui, tiek jo nesant. Pagrindinis tikros nimfomanės skiriamasis požymis yra tas, kad ji turi vienintelį reikalavimą vyrui – lytinio organo buvimą. Visa kita nimfomanei nesvarbu.

Priepuolio metu tokios moterys net dieną, net naktį yra pasirengusios išbėgti į gatvę ir pasprukti nuo pirmo pasitaikiusio žmogaus.

Beje, tikriausiai kiekvienas yra skaitęs pasakojimų apie senų laikų atvejus, kai jauna moteris, kurios vyrai vienas po kito palikdavo šį pasaulį, sakydavo, kad ji juos „nazerdala“. Tikriausiai iš čia ir kilo pasakojimai apie raganas….

Nimfomanijos priepuoliai padažnėja dėl streso, per didelio krūvio darbe, baimės, netvarkos jausmo. Nimfomanė gali būti ir jauna mergina, ir garbaus amžiaus moteris.

Daugelis jaunų merginų, kenčiančių nuo nimfomanijos, neįtaria apie savo ligą, joms atrodo, kad jos iš prigimties yra tiesiog sekso bombos, turinčios didžiulį temperamentą. Todėl į gydytojus tokios merginos, žinoma, nesikreipia, tiesiog keičia partnerius, nes įprastai net ir labai temperamentingas vyras neatlaiko jų per didelio poreikio ir pabėga.

Tačiau, kaip pripažįsta patys gydytojai, jauname amžiuje be daugybės tyrimų labai sunku nuspręsti, ar mergina serga nimfomanija, ar tiesiog stipriu lytiniu potraukiu. Pas gydytojus su padidėjusiu seksualiniu apetitu kreipiasi tik mergaitės iš religingų šeimų, o dažniausiai ir susirūpinę jų tėvai.

Tačiau pasitaiko, kad padidėjęs lytinis potraukis trukdo moteriai įprastame normaliame gyvenime, pavyzdžiui, kurti karjerą arba santuokoje, kai vyro potencialo jai katastrofiškai trūksta. Patrauklioms moterims senoviniu būdu skiriama… bromo. Arba aminaziną po valgio. Ir rečiau jos siunčiamos pas terapeutą. Kartais nimfomanijai prireikia neurochirurgo įsikišimo.

Deja, kartais nimfomanija išsivysto menopauzės metu. Visi prisimena apie „velnią šonkaulyje“, o čia „moteris vėl uoga“. Šio amžiaus hiperseksualumo priežastis – ir hormonai, ir vidinė, dažnai nesuvokiama, baimės būsena, praleistų galimybių jausmas. Štai moteris ir metasi į įvairius dalykus, bandydama pasivyti ir įrodyti pirmiausia sau, kad ji vis dar geidžiama.

Šiuo atveju geriau nesudaryti „Donžuanskio sąrašo“, triuškinančių pergalių, o užsiimti savo savigarba ir pradėti rodyti save profesijoje, pomėgiuose, sportuoti.

Susidoroti su padidėjusiu seksualumu padeda gyvūnai. Galima, žinoma, pradėti auginti kiaules, karves ir tada nebus iki sekso – dirbti nuo 5 val. ryto iki 12 val. nakties. Tačiau atsikratyti padidėjusio seksualumo gali bėgiodamas ir net ilgai vaikščiodamas su šunimi.

Jei ir toliau bėgiosite dėl kiekvienų kelnių, labai rizikuojate prarasti šeimą, jei tokia yra, taip pat prarasite savigarbą ir įgysite nemalonių ligų.

Blogiausia turi pagyvenę nimfomanai. Net jei yra vyras, jis dėl amžiaus tiesiog nepajėgus patenkinti padidėjusių žmonos poreikių. O ką jau kalbėti apie tas, kurios vyro neturi. Kuo vyresnė moteris, tuo sunkiau rasti jai temperamentingą meilužį ir dėl amžiaus, ir dėl patrauklumo praradimo.

Retai kuriai 50-ies, o juo labiau 60-ies metų moteriai pavyksta paskatinti jauną gražuolį užsiimti seksu. Pasiturinčios nimfomanės imasi kraštutinių priemonių ir skambina berniukams pagal iškvietimus, ieškodamos jų per skelbimus laikraščiuose ir interneto svetainėse. Ir tik protingi asmenys skuba pas gydytoją.

Dažniausiai tai būna netikra nimfomanija, paprastas paleistuvavimas arba bandymas kompensuoti kelių partnerių sielos tuštumą ir gyvenimo nesėkmes. Šiuo atveju, mano nuomone, taip pat reikalingas patyręs psichoterapeutas. Jei moteris yra tvirto charakterio, ji gali susidoroti su problema pati, perklausiusi kalną specialios literatūros.

Bet kuriuo atveju niekas nesiginčys, kad seksas yra nuostabus dalykas, tačiau be jo gyvenime yra daug žavių ir naudingų dalykų.