Neuro dizainas: paprastumo principas
| | | |

Paaugliškas seksas: ar normalu, kad paauglys galvoja apie seksą?

„Teen­er­giz­er“ kon­sul­tan­tai atsako į paauglių klausimus.

Ar normalu, kad pradedu galvoti apie seksą ir patį procesą?

Į šiu­os klausimus atsako „Teen­er­giz­er“ kon­sul­tan­tė Valenti­na Say­fut­di­no­va:

„Pir­mi­au­sia pateik­siu paprastą ir trumpą atsakymą: taip, tai visiškai nor­malu.

Sek­sas yra svar­bi ir natūrali gyven­i­mo dalis. O sąmoningas domėji­ma­sis juo rodo sveiką žmo­gaus vystymąsi ir šiek tiek apsaugą nuo mitų, baim­ių ir per­ne­lyg dide­lio drovu­mo įtakos.

Mąstyti apie sek­są būtent kaip apie realų pro­cesą yra naudin­ga, nes tai gali paskat­in­ti ieškoti tikros infor­ma­ci­jos, pasirengti jam ir padary­ti jį saugų bei mal­onų. Be to, tai gali padėti greiči­au suprasti savo pagei­davimus“.

Kaip nužudyti įsimylėjimą savyje?

Atsako Teen­er­giz­er kon­sul­tan­tė Androso­va Mar­i­ja:

„Mane labai įžei­džia tokia for­mu­lu­otė — „nužudyti įsimylėjimą“. Įsimylėji­mas yra kažkas gražaus ir mal­onaus, kas neside­ri­na su ter­minu „nužudyti“. Supran­tu, ką žmonės turi omeny­je. Mūsų įsimylėji­mas ne visa­da būna abi­pu­sis ir atneša skaus­mą. Tači­au nužudyti įsimylėjimą reiškia nužudyti dalį savęs. Tą unikalią mūsų dalį, kuri geba patir­ti gražų įsimylėji­mo jaus­mą.

Mano nuomone, labai svar­bu ne nužudyti įsimylėjimą, o juo gyven­ti, net jei tai skaus­min­ga ir sunku. Tai būdas pagerbti savo jaus­mus ir juos pri­imti“.

Ar įmanoma iš tiesų mylėti sulaukus 16 metų?

Atsako Teen­er­giz­er kon­sul­tan­tė Bon­darenko Alisa Bon­darenko:

„Taip, žino­ma. Meilė lydi mus visą gyven­imą, nuo vaikys­tės iki sen­atvės. Visi mūsų jaus­mai yra tikri, rimti, tik reikia išmok­ti jais pasitikėti, juos pri­imti. Reikia visa­da prisim­inti, kad pras­mė yra meilė­je, ten, kur yra meilė ir nėra vietos neapykan­tai bei blogiui.“

Ką daryti, jei nebesuprantate savo jausmų?

Atsako Teen­er­giz­er kon­sul­tan­tė Tami­la Lern­er:

„Emo­ci­jos yra svar­bios mūsų gyven­ime, tači­au ne visa­da gal­ime jas matyti ir jausti būtent taip, kaip esame įpratę girdėti visuomenė­je, pagal nor­mos mod­elį. Man atro­do, kad kai ko nors nesupran­tate, ver­ta gili­ai įkvėp­ti oro ir užrašyti, ką jauči­ate, kas jus neram­i­na ir kaip tai pasireiškia

Viską darau dau­giau ir geri­au nei mano ben­draamži­ai, bet vis tiek negaunu to, ko prašau iš tėvų?

„Nusipel­nyti“ tėvų meilės yra vien­as skaudži­ausių jaus­mų. Neturime būti geres­ni už kitus, kad išgirs­tume pagyrimų ir meilės žodžių iš tų, kurie turėtų mus palaikyti ir mylėti tok­ius, kok­ie esame.“

Įvertinkite straip­snį

0 / 12 Įver­tin­i­mas 0

Jūsų įver­tin­i­mas:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *