Paauglių seksas: kur yra laisvės ribos?
Viešas aistringų ir aiškiai ne platoniškų jausmų demonstravimas, kuriuo dažnai nusideda vyresniųjų klasių moksleiviai, suaugusiems kelia galvosūkių: kaip su tuo elgtis? Drausti? Leisti? Su šiuo klausimu kreipėmės į psichologę Liudmilą Kudriavcevą.
„Ar tėvai turi prasmę seksualiai šviesti paauglius? – Šį klausimą neseniai man uždavė iš karto dvi mamos“, – sako Liudmila Kudriavceva. – Jei kyla tokių klausimų, tai rodo, kad ugdytojai – tėvai, mokytojai – susidūrė su situacija, sukėlusia vidinį konfliktą. Kontraversiškas klausimas: ar apskritai yra prasmė auklėti?
Jungas yra pasakęs šiuos žodžius: „Viską, ką norime pakeisti vaikuose, visų pirma reikia kruopščiai patikrinti. Ar ne geriau būtų ką nors pakeisti savyje, pavyzdžiui, savo pedagoginį entuziazmą? Tikriausiai geriau jį nukreipti į save pačius. Galbūt nepripažįstame, kad mums reikia auklėjimo, nes tai mums begėdiškai primintų, kad patys tebesame vaikai.„““
„Ugdyti“ ar ‚įsisavinti‘?
Paprastai auklėjimo procesas, jei jis vyksta natūraliai, nereikalauja iš šeimos kažko ypatingo. Procesas vyksta savaime – vaikas auga aplinkoje, kurią tėvai sukuria savo gyvenimu, santykiais, vertybėmis, požiūriais, pasaulėžiūra. Ir vaikai šias tėvų nuostatas natūraliai įtraukia į savo vidinį pasaulį.
Tačiau dabartinė realybė tokia, kad vaikai anksti palieka tėvų šeimą ir tampa lopšelių, darželių, mokyklų, kitų būrelių auklėtiniais, kur praleidžia daugiau laiko ir ką nors įsisavina. Jei tėvai vaikams yra autoritetas, jų įtaka bus reikšmingiausia – vaikai žino, nuo ko jie labiau priklauso ir kieno nuomonė yra svarbiausia. Auklėjimas pirmiausia yra „maitinimas“, vaiko įsisavinimas to „sultinio“, kuriame jis gyvena. Jei tėvai nėra labai autoritetingi, t. y. patys dar yra vaikai, arba vaikas jiems per sunkus, arba jie tiesiog juo nesirūpina, vaikas pradeda „maitintis“ kažkuo kitu.
Dabar pereikime prie lytinio auklėjimo. Šis ugdymas pradedamas labai anksti, nuo pat gimimo. Prisilietimai, bučiniai, apkabinimai, švelnūs žodžiai, kuriuos vaikas gauna iš motinos, yra pirmieji erotiniai ženklai, per kuriuos jis suvoks save ir savo kūną. Čia galimas ir trūkumas, ir perteklius. Trūkumas pasireikš kampuotumu, nerangumu, nepasitenkinimu savo išvaizda. Ateityje toks žmogus arba atmes savo kūną, arba, priešingai, kaip nors pernelyg stengsis jį patobulinti. Taktilinių pojūčių alkis gali pastūmėti vaiką ieškoti jų šone. O pernelyg dideli glamonės gali lemti ankstyvą vaiko seksualizaciją, naudojant savo kūną dėmesiui į save atkreipti.
Pasaulis kupinas erotikos
Kita lytiškumo pusė yra susijusi su mažo vaiko stebėjimu tėvų erotinių ir seksualinių santykių. Erotiškumas pasireiškia jų švelnumu vienas kitam, žvilgsniais, balsais, tomis kasdienėmis apraiškomis, kurios nėra slepiamos, taip pat tomis seksualinėmis scenomis, kurias dauguma vaikų kartkartėmis stebi.
Tačiau yra ir kitų stebėjimo objektų. Vaikai mato žmones, besibučiuojančius gatvėje, jie žiūri televizorių, žurnalus, paveikslus ir paveikslėlius, vaizdo įrašus ir nuotraukas, jie mato ir meno kūrinius, ir pornografiją – visa tai taip pat yra lytinis švietimas. Tačiau vaikai yra ne tik stebėtojai – jie taip pat yra nesąmoningo (iki šiol) lytiškumo nešėjai, jie jau dabar jį demonstruoja per savo požiūrį į tėvus, artimuosius, pedagogus, bendraamžius.
Jei Froidas būtų gyvenęs mūsų laikais
Mūsų laikais, kai visuomenė yra išsilaisvinusi, šios gyvenimo srities neįmanoma izoliuoti nuo vaikų. Kadangi tai natūralus, instinktyvus žmogaus egzistencijos aspektas, jis turi didelę galią. Draudimai praeityje turėjo savo pliusų ir minusų.
Minusų kadaise ėmėsi Froidas ir išgarsėjo. Tačiau šiandien jam būtų sunkiau rasti medžiagos savo neurozių teorijai. Šiandien žmonija laimingai atsikrato šių minusų, tačiau pliusai nėra tokie akivaizdūs. Tačiau dabar dėl jų kyla vidinių konfliktų, kuriems taip pat reikia psichoanalizės.
Šiandien egzistuoja problema, susijusi su vaiko superego – asmenybės komponento, kuriame glūdi gėda, kaltė, sąžinė ir kuris daro didelę įtaką žmogaus „žmogiškumo“ raidai – formavimusi. Per didelė seksualumo raiškos laisvė grąžina žmogų prie prigimties, prie to, kas natūralu, o tuo žmogus negali didžiuotis.
Šiais laikais vienas geidžiamiausių komplimentų yra žodžiai „atrodai seksualiai“. Dar prieš 15-20 metų paauglės mergaitės gėdijosi augančios krūtinės ir dėvėjo kūdikių drabužėlius. Šiandien jų bendraamžės didžiuojasi didelėmis krūtimis ir rengiasi šauniau nei jų mamos. Galime džiaugtis seksualiniu išsilaisvinimu – kad galime būti nuoširdesni, atviresni, natūralesni, lengviau susieti savo vaikų brendimą. Tačiau siekdami idealo kažką prarandame. Kas atsitinka, jei žmogus tampa vis labiau seksualizuotas ir išlaisvintas? O kas, jei seksualumas visai neslopinamas?
Seksualinė patirtis sulaukus 15 metų
O dabar apie tai, su kuo atėjo paauglių mamos. Jos norėjo sužinoti, ar leisti savo vaikams susitikti tėvų namuose, kad jie galėtų „mylėtis“ ir net užsiimti seksu čia, o ne gatvėje, rūsiuose ar kitose įtartinose vietose.
Statistika rodo, kad paauglių lytinio aktyvumo amžius vis jaunėja, tačiau įvairiose šalyse jis skiriasi. Didelę reikšmę turi kultūriniai skirtumai ir šalies tradicijos, susijusios su požiūriu į moteris ir vyrus.
Nėra teisingo atsakymo į susirūpinusių mamų klausimą. Kai jis iškyla, jau būname padarę viską, ką galime, kad mūsų vaikai taptų tokie, kokie jie yra. Jie jau yra gavę lytinį švietimą, kuriame svarbiausia yra ne informacija apie seksą ir jo pasekmes. Dažniausiai vaikai apie seksą žino daugiau nei jų tėvai. Nuo mūsų priklauso, ką tiksliai pasakysime savo 15-18 metų vaikams, kai pamatysime juos lovoje namuose. Ir būtų geriau, sako Liudmila Kudriavceva, jei sakytume tiesą.
Tėvai, kuriems tokie įvykiai nerūpi, pasakys: „Atsiprašau, vaikai, atėjau netinkamu laiku, o dabar išeisiu, kad nepadaryčiau jums gėdos“. Tie, kuriems rūpi, gali reaguoti kitaip: „Jūs mane sugėdinote, nesitikėjau su tuo susidurti savo namuose. Kitą kartą pasirūpink, kad to nematyčiau. Aš irgi turėjau meilės ir visko, kai buvau jaunas, bet mano tėvai apie tai nežinojo. Mes net nesibučiuodavome visų akivaizdoje, kad nebūtų gėda tiems, kurie nenorėjo to matyti“.
Vaikai turi žinoti, kad šalia yra kitų žmonių, kuriems nepatogu matyti intymius veiksmus. Sekso negalima uždrausti. Yra didesnio ir mažesnio puritonizmo laikai, kurie apima daugiau ar mažiau šalių. Tačiau konkrečiam vaikui, paaugliui, esminis dalykas apie lytinius santykius yra nustatytas šeimoje. Jei vaikai auga aplinkoje, kurioje galioja taisyklės ir pagarba vienas kitam, intymumo samprata, pagarba kitų jausmams, jie su tuo susisieja.
Penkiolikmečių seksualinė patirtis (2002 m. tyrimas, Vikipedija)
Šalis % vyrų % moterų
Estija 18,8 14,1
Latvija 19,2 12,4
Lietuva 24,4 9,2
Suomija 23,1 33
Švedija 24,6 29,9
Lenkija 20,5 9,3
Prancūzija 25,1 17,7
Didžioji Britanija 34,9 39,9
JAV 60 50
Šalys, kuriose paauglių mergaičių seksualinė patirtis yra didžiausia
Ranga Šalis Penkiolikmečių mergaičių, nurodžiusių, kad turėjo lytinės patirties, procentinė dalis
1 Anglija 40%
2 Velsas 39%
3 Škotija 34%
4 Suomija 33%
5 Švedija 30%
6 Ukraina 24%
7 Kanada 24%
8 Belgija 23%
9 Nyderlandai 21%
10 Šveicarija 20%
Įvertinkite straipsnį
