Įvadą albumui parašė žymiausias tų laikų poetas Robertas Roždestvenskis. Albumą spausdino Maskvoje „Eksperimentinėje spaustuvėje“. Pirmasis tiražas – 10 000 vnt., tačiau kai atspaudė, įrišo ir suskaičiavo tik 5 000, kilo didelis skandalas. Pradėjus tyrimą paaiškėjo – spaustuvės darbininkai spausdinimo metu, dar neįrištus lapus, jais apsivynioję savo kūną, tuos penkis tūkstančius parsinešė namo.
Albumas išleistas keturis kartus, 1987–1990 m. daugiatūkstantiniu tiražu. 1987 m. Maskvos knygų mugėje kinai, pamatę tik ką išleistą albumą, prašė nors vieno milijono egzempliorių – siauram specialistų ratui. Knygą tokiu pat pavadinimu lydėjo ir paroda ŽIEDAI TARP ŽIEDŲ. Pirmą kartą ji buvo eksponuojama Maskvoje, Žurnalistų sąjungos galerijoje „Fotocentr“. Atidaryme dalyvavo daug garbingų svečių ir diplomatų iš įvairių šalių, tarp jų – ir tuo metu JAV ambasadorius Džekas Metlokas (Jack Matlock). Paroda buvo eksponuojama keletą mėnesių. Ją kasdien lankė per dvidešimt tūkstančių žmonių. Ši knyga ir paroda tapo vienu iš ryškiausių „perestroikos“ įvykių.
Po parodos atidarymo ir parodžius ją per televiziją populiarioje to meto laidoje „Vzgliad“, prasidėjo, tikrąja to žodžio prasme, parodos šturmas. Iškviesta milicija negalėjo suvaldyti žmonių minios. Iškviesta netgi raitoji milicija. Šis reiškinys neliko nepastebėtas ir kriminalinių grupuočių. Jie pasisavino ir valdė parodos maršrutus po visą TSRS. Parodoje Tbilisyje (Sakartvelas) tarp grupuočių įvyko netgi susišaudymas.
Ši knyga – tai unikalus reiškinys, pralaužęs sovietinės geležinės cenzūros ledus. Tai himnas moteriai, savyje sukaupęs žydinčios gamtos ir jaunystės žavesį. Knygos leidimą asmeniškai palaimino Michailas Gorbačiovas – tuometinis TSRS Prezidentas. Gavus iš aukščiausiojo palaiminimą, reikėjo gauti dar šešis leidimus. Yra septyni cenzūros antspaudai-leidimai spausdinti ir platinti albumą.
Šios knygos tiražas buvo milžiniškas, bet knygos nebuvo įmanoma gauti. Tad juodojoje rinkoje už ją prašė dešimteriopą kainą. Autoriui net teko rašyti prašymą Spaudos komitetui, kad vietoje honoraro leistų jam nusipirkti savo albumus.
Po parodos ir knygos pristatymo kilo dar viena banga – grožio. Atsirado drąsuolių, kurie išdrįso suorganizuoti pirmąjį Grožio konkursą tuometinėje Tarybų sąjungoje. Iš visos šalies į Vilnių atvyko kelios dešimtys grožio konkurso dalyvių, kurios čia buvo fotografuojamos. Keletą merginų autoriui teko fotografuoti savo namuose. Pirmasis grožio konkursas įvyko Maskvoje. Konkursas pakeitė daugelio dalyvių gyvenimą.
Rimantas Dichavičius – dailininkas ir fotografas yra apipavidalinęs ir iliustravęs daugelį knygų, sukūręs estampų ir plakatų. Nuo 1965 m. dayvauja respublikinėse, sąjunginėse ir tarptautinėse meninės fotografijos parodose, yra pelnęs nemažai apdovanojimų.