Ką daryti po atsitiktinių santykių? Per kelias dienas po tokio lytinio kontakto galima profilaktika (prevencinis gydymas). Tai užkirs kelią bakterinių lytiniu keliu plintančių ligų vystymuisi.
Ką daryti po atsitiktinių santykių
Ką daryti, jei turite neapsaugotą lytinį kontaktą (prezervatyvas suplyšta, kontaktas būnant apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų ir pan.) su atsitiktiniu partneriu?
Šiuo atveju galimi trys variantai:
Pirma: per kelias dienas po tokio lytinio kontakto galima profilaktika (prevencinis gydymas).
Tai užkirs kelią bakterinių lytiniu keliu plintančių ligų (gonorėjos, chlamidijų, ureaplazmozės, mikoplazmozės, sifilio, trichomonozės) vystymuisi. Profilaktika (prevencinis gydymas) atliekamas per kelias dienas po lytinių santykių. Po 3-4 savaičių turite atlikti venerologo apžiūrą. Prevenciniai gydymo režimai atitinka gydymo režimus nuo šviežios, nekomplikuotos infekcijos.
Antra: nereikia atlikti profilaktikos, palaukti 3-4 savaites, o tada pasitikrinti pas venerologą.
Nėra prasmės tirtis anksčiau nei 3-4 savaites, nes inkubaciniu laikotarpiu ligos simptomų nėra, o laboratoriniai tyrimai šiuo laikotarpiu yra neinformatyvūs.
Trečia, daugeliu atvejų sunkiai įgyvendinama: galite įtikinti savo atsitiktinį seksualinį partnerį atvykti pas venerologą ir išsitirti dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų.
Jei ant jo nieko nerasta, vadinasi, jūs niekuo neužsikrėtėte.
Kuris iš paminėtų variantų yra priimtinesnis? Tai priklauso nuo konkrečios situacijos. Geriausia šį klausimą spręsti ne savarankiškai, o kartu su venerologu, kuris padės įvertinti užsikrėtimo riziką.
Kaip toleruojama atsitiktinio sekso prevencija? Ar tai nepavojinga sveikatai?
Dauguma atsitiktinių santykių prevencijai skirtų vaistų yra skiriami vieną kartą, tai yra, jie vartojami per burną arba leidžiami į raumenis tik vieną kartą. Todėl dažniausiai šalutinis antibiotikų terapijos poveikis (žarnyno disbiozė, kandidozė/pienligė) nespėja pasireikšti.
Šalutinis antibiotikų poveikis dažniausiai pasireiškia vartojant ilgiau. Vienintelis dalykas, kurio turėtumėte būti atsargūs, užkertant kelią atsitiktiniams santykiams, yra alergija vaistams. Todėl jei esate alergiškas vaistams, būtinai informuokite savo gydytoją!
Kaip dažnai galima išvengti atsitiktinio sekso?
Profilaktika po atsitiktinių lytinių santykių yra paskutinė išeitis (atsarginis) būdas išvengti lytiniu keliu plintančių ligų. Tai negali būti daroma dažnai, todėl negali būti laikoma alternatyva prezervatyvui (kaip daugelis norėtų). Be to, profilaktika po atsitiktinių lytinių santykių neapsaugo nuo virusinių ligų (herpeso, lytinių organų, žmogaus papilomos viruso infekcijos/lyties organų karpų, ŽIV infekcijos) išsivystymo.
Kiek veiksminga lytiniu keliu plintančių ligų profilaktika naudojant chlorheksidiną (Gibitan, Miramistin ir kt.)?
Profilaktika chlorheksidinu nėra labai patikimas metodas. Ji neduoda jokių garantijų. Be to, kai kuriais atvejais profilaktika chlorheksidinu gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Pavyzdžiui, žmogus, visiškai pasikliaudamas šiuo metodu, gyvena pasileidusį seksualinį gyvenimą, be prezervatyvo. Tačiau tikrintis pas venerologą jis nemano, kad būtina. Dėl to jis rizikuoja įgyti visą „puokštę“ lytiniu keliu plintančių ligų. Moterims prausimasis chlorheksidinu prisideda prie bakterinės vaginozės (gardnereliozės) išsivystymo.
Įvertinkite straipsnį