Seksualinis potraukis. Seksualinis potraukis formuojasi dalyvaujant veiksnių kompleksui, kurį galima suskirstyti į somatinius, fiziologinius ir psichologinius.

Seksualinis potraukis

Sek­su­ali­n­is potraukis for­muo­jasi daly­vau­jant veik­snių kom­plek­sui, kurį gal­i­ma suskirstyti į soma­tinius, fiziologinius ir psi­chologinius. Iš jų pagrin­dini­ai yra šie: erek­ci­jos mech­a­niz­mas, lytinių organų pojūči­ai, ben­dras sek­su­ali­n­is susi­jau­din­i­mas, orgaz­mas.

Vien­as iš sek­su­alinio potraukio lygių yra psi­chosek­su­al­inė ori­entaci­ja. Vien­in­telis veik­snys, tur­in­tis didelę įtaką šiuo atžvil­giu, yra agre­si­ja, kurios lygį lemia lytinių hor­monų pusi­ausvyra: estro­ge­nai, testos­teronas. Agre­si­ja gali pasireikšti konkuren­ci­jos, domi­nav­i­mo hier­ar­chi­jos ir priešiškų san­tyk­ių for­ma.

Įvairūs elge­sio tipai, pagrįsti agresyvu­mu, didė­jančia tvar­ka iš apačios į viršų:

• vyras agresyvus;
• pati­nas šiek tiek agresyvus (tėviškas);
• moteris (moti­na);
• jokios sąveikos (vien­atvė).

Nor­mali vyrų lyt­inė (sek­su­al­inė) ori­entaci­ja, pradedant nuo ankstyvos vaikys­tės, for­muo­jasi ven­giant ekstremal­ių vyriškos agre­si­jos (ir, kita ver­tus, vienišu­mo) apraiškų ir moter­iško (moti­nos) ben­drav­i­mo (be aki­vaizdžios dva­sios) potraukio. konkuren­ci­ja), tai­gi ir patrauk­lumas moter­ims.

„Silp­nai agresy­vaus“ tipo vyrų ben­drav­i­mas būdin­gas dalykini­ams, draugiškiems ir žaidimų (vaikys­tė­je) san­tyki­ams, taip pat šeimynini­ams san­tyki­ams.

Moterų psi­chosek­su­a­linei ori­entaci­jai for­muo­tis svar­bus ir agresyvus san­tyk­ių tipas tarp vyrų. Agresyvias apraiškas – konkuren­ci­ją, domi­nav­imą – moterys suvokia (nesą­moningai) kaip stipry­bės, gebėji­mo apsisaugoti žen­klą. Ir tai tam­pa pagrindine potraukio vyra­ms priežas­ti­mi.

Galu­ti­nis besi­for­muo­jančios ori­entaci­jos įtvir­tin­i­mas įvyk­s­ta prasidėjus brendimui, sustiprėjus emocini­ams išgyven­i­mams ir abi­pu­sei empati­jai tarp skirt­ingų lyčių atstovų.

Šeimos įta­ka (griež­tas tėvas, mal­oni mama) lyt­inės ori­entaci­jos for­mav­imuisi, matyt, neturi lemi­amos reikšmės, nes san­tyki­ai šeimo­je, kaip taisyk­lė, yra for­malesni ir išlyges­ni nei už šeimos ribų.

Vad­i­nasi, nor­ma bus laiko­ma sąvei­ka nuo ankstyvos vaikys­tės mišriose lyčių ben­draamžių grupėse, kur pasireikš tiek agresyvus, tiek nea­gresyvus elgesys.

Įpras­tos sek­su­al­inės ori­entaci­jos asimetri­ja (tai yra ver­ty­binių ori­entaci­jų skir­tu­mas), vyrų ir moterų, yra susi­jusi su vyrų ir moterų agre­si­jos pasireiški­mo ir suvoki­mo asimetri­ja. Esant nukryp­i­mams (homosek­su­alu­mui, les­bi­etišku­mui), labi­au paste­bi­ma ori­entaci­jų asimetri­ja. Nukryp­i­mai gali atsir­asti dėl biologinių priežasčių (pavyzdžiui, pak­i­tus hor­monų pusi­ausvyrai: estro­genų ir testos­terono), ir dėl socialin­ių priežasčių (įvairios izo­liaci­jos).

Kitas sek­su­alinio potraukio lygis yra susi­jęs su lytinių organų pojūči­ais, kurie pro­jek­tiškai api­ma priešin­gos lyties atstovus. Iš pir­mo žvil­gsnio įvyk­ių seka atro­do taip: sek­su­alinio susi­jau­din­i­mo būse­na, kurią lydi lytinio organo erek­ci­ja, skati­na sek­su­al­inį inty­mumą. Tači­au suža­din­i­mas negali būti pirmin­is (onto ir filo­geni­jos prasme) šio­je įvyk­ių ser­i­jo­je, nes iš pradžių „neži­no­ma“, kok­ie sig­nalai turėtų jį sukelti ir kok­iu tik­slu. Tik vidinių, fiziologinių mech­a­nizmų sukur­ta vengi­mo situaci­ja gali suteik­ti teis­ingą ori­entaci­ją. Šią situaci­ją iš pradžių sukuria erek­ci­jos mech­a­niz­mas, neprik­lau­so­mas nuo išorinių sig­nalų: vyra­ms – varpa, moter­ims – kli­toris.

Fak­tas yra tas, kad erek­ci­ja gali atsir­asti spon­taniškai, o ne tik intymių san­tyk­ių metu. Ir dar viena svar­bi pasta­ba, išplaukianti iš pir­mo­sios: erek­ci­ja daugeliu atve­jų nėra lydi­ma ben­dro sek­su­alinio susi­jau­din­i­mo (tai yra, atsir­an­da tik lytinių organų susi­jau­din­i­mas). Pavyzdžiui, gre­ito­je miego fazė­je, ryte po miego, o kar­tais ir dieną spon­taniš­ka erek­ci­ja, kuri neper­au­ga į sek­su­al­inį susi­jau­din­imą, gali būti įkyri ir sukelti ben­drą diskom­for­to būseną, nusivylimą, taip pat nemalo­nius pojūčius. pil­nu­mo ir dir­gin­i­mo (miego metu – be sąmonės) tiesio­giai lytini­u­ose organ­u­ose.

Tai biologiškai užpro­gra­muo­ta būse­na, vid­inė situaci­ja, suke­lianti vengi­mo reak­ci­ją. Vėlesni mal­onūs pojūči­ai lytini­u­ose organ­u­ose (suvoki­mo inver­si­ja) ir mal­onus sek­su­ali­n­is susi­jau­din­i­mas, skati­na­mas vaiz­duotės ar lytinio akto metu, yra antraeil­i­ai. Jie tik nuro­do tolesnę veiki­mo kryp­tį – kūno kon­tak­tus ir mechan­inį lytinio organo stim­u­li­av­imą, po kurio vyk­s­ta lytini­ai san­tyki­ai. Tai yra, susilp­nė­ja vid­inė įtam­pa (diskom­for­to būsenos palengvėji­mas), kuri gali­au­si­ai lemia sek­su­alinio elge­sio mod­elį.

Miego REM fazės metu ne tik „kau­pi­asi“ vid­inė įtam­pa, susi­jusi su erek­ci­ja, bet ir atsir­an­da situaci­jos sąly­go­tos reak­ci­jos (kurios, matyt, gre­itai sulėtė­ja) į aplinkos sig­nalus sap­nų scenose. Dau­gy­bė sąly­ginių ryšių su aplin­ka gali paaišk­in­ti, kaip leng­vai erek­ci­ja tam tikrose situaci­jose virs­ta sek­su­alin­iu susi­jau­din­imu. Tai yra du veik­s­ni­ai: viena ver­tus, besą­ly­ginės reak­ci­jos spaudi­mas (diskom­for­to būse­na erek­ci­jai), kita ver­tus, sąly­ginių ryšių su aplin­ka „susikaupi­mas“, pusi­ausvyra arti­mo­je pusi­ausvy­ros padė­ty­je. , kuris suteikia ben­drą vaizdą apie „nemalonaus dir­gik­lio pašalin­imą“. Tai padid­i­na inver­si­jos tikimy­bę – neigiamos diskom­for­to emo­ci­jos perėjimą į teigiamą emo­ci­ją – mal­o­nius lytinių organų pojūčius, o vėli­au į ben­drą sek­su­al­inį susi­jau­din­imą.

Apskri­tai, veikiant sek­su­alini­am potrauk­iui, įvyk­s­ta įvairi­ausių inver­si­jų. Tai­gi kva­pai ar vizualini­ai vaiz­dai, kitais atve­jais suke­liantys pasi­b­jau­rėjimą, intymi­u­ose san­tyk­i­u­ose gali įgyti papil­do­mo jau­d­i­nančio fak­to­ri­aus savy­bę.

Sek­su­alinio elge­sio kul­mi­naci­ja yra orgaz­mas – stipraus sek­su­alinio pasitenk­in­i­mo patyri­mas, sutam­pan­tis su staigiu nervų ir rau­menų įtam­pos susilp­nėjimu – vyra­ms, susi­jusiems su ejaku­liaci­ja. Fiziologini­ai pojūči­ai ir psi­chologini­ai orgaz­mo išgyven­i­mai yra treči­a­sis sek­su­alinio potraukio fenom­e­no kom­po­nen­tas.