Neištikimybė visam laikui sugriauna pasitikėjimą antrąja puse

Beveik visais amži­ais religi­ja ir visuomenės moralė propa­ga­vo sutuok­tinių ištikimy­bę vien­as kitam. Ypač laikytis ištikimy­bės buvo nurodoma moter­ims. Ko tik neišra­do tam vyrai: ir ištikimy­bės diržų, ir baug­i­nančių egzeku­ci­jų.

Ski­tai žmonas laido­jo kar­tu su miru­si­ais vyrais. Indi­jo­je ilgą laiką gyva­vo „sati“ paprotys, pagal kurį našlė buvo sudegi­na­ma ant laido­tu­vių laužo kar­tu su vyru.

O vėli­au atsir­a­do frazė, kuri netrukus tapo įpras­ta, kad geras „lev­akas“ sutvirti­na san­tuoką.

Žur­nalu­ose ir inter­ne­to sve­tainėse skel­bia­ma daug naud­ingų patarimų, kaip sukči­au­ti: kaip tai padary­ti taip, kad vyras ar žmona apie tai nesužinotų.

Tapo pop­u­liari diskusi­ja, ar meilė sutuok­tiniui sumaži­na paso atsir­adimą šone? Ir apskri­tai, ar gal­i­ma mylėti du, tris ar dau­giau?

Jei gerai pagalvo­tume, san­tuoko­je bran­giau­sias yra pasitikėji­mas, kai gal­i­ma be baimės atsuk­ti vyrui ar žmon­ai nugarą, kai yra pasitikėji­mas, kad myli­mas žmo­gus dal­y­sis su tavi­mi dži­augsmo, tri­um­fo akimirkomis ir nepa­liks tavęs, kai juo­da juos­ta.

Būtent šis tikėji­mas ilgam išsaugo žmonių psich­inę ir fiz­inę sveikatą, gelb­sti nuo nereikalingų rūpesčių ir maži­na stresą, kurio mūsų pašėlu­si­ame gyven­ime niekas negali išvengti. O klausimą, ar neištikimy­bė gali sug­ri­au­ti šį pasitikėjimą — kiekvien­as sprendžia pats.