Seksas santuokoje

Malonumas ir dar daugiau: kodėl seksas toks svarbus norint išsaugoti šeimą

Vienas iš laimingos santuokos komponentų yra seksas. Būtent nuo seksualinio gyvenimo darnos labai priklauso sutuoktinių santykiai. Kaip tikėjo senovės Rytų išminčiai, moteris ir vyras yra Yin ir Yang. O kad sukurtų vieningą visumą, jie turi susijungti. Vadinasi, norint išsaugoti santuoką ir užtikrinti jos stabilumą, nepakanka vien gyventi po vienu stogu ir turėti daug bendro.

Santuokinė lova kaip santykių rodiklis

Intymiame gyvenime daugelis žmonų ir vyrų iš tiesų atsiskleidžia vienas kitam. Tačiau, deja, tai susiję ne tik su troškimais ir jausmais. Dažnai būtent lovoje į paviršių iškyla paslėpti konfliktai, nuoskaudos, nuoskaudos. Kai kurie žmonės santuokines pareigas netgi paverčia šantažo įrankiu, manipuliuodami jo pagalba antrąja puse. Tai neteisinga, nes laikantis tokio požiūrio seksualinis intymumas tampa derybų įrankiu ir pamažu nuvertėja.

Blogiausia, kas gali būti santuokiniame gyvenime, yra seksas vardan šeimos išsaugojimo. Sutikite, būtų keista stebėti skęstančio laivo įgulą, kurios nepavyksta išgelbėti, o ji ir toliau šveičia denį ir lygina strėles ant kelnių. Maždaug taip pat juokingai atrodo ir susituokusios poros, kurios užsiima seksu, nes tai būtina arba to reikalauja kūnas. Tačiau likusį gyvenimą jie nekenčia vienas kito ir svajoja apie skyrybas.

Žinoma, kad daug skyrybų įvyksta būtent dėl seksualinės disharmonijos, todėl kai kurie sutuoktiniai bando sušvelninti padėtį daugybe seksualinių veiksmų. Dažniausiai tam ryžtasi moterys, nes mūsų visuomenėje vyrauja tik viena nuomonė: ištekėjusi moteris yra gera, o išsiskyrusi - nevykėlė. O vyras tokiose istorijose paprastai laikomas „auka“, kuris „pasielgė teisingai palikdamas tokią kvailutę“. Deja, išsaugoti šeimą seksu, peržengiant per save, yra kelias į niekur. Geriau skyrybos nei aukojimasis dėl kažko, ko jau seniai nebėra.

Kitas lovoje išbandomas jausmas yra pagarba. Sutuoktiniai, kurie tikrai gerbia vienas kitą, linkę elgtis taip, kad pasiektų abipusį malonumą. Tai reiškia, kad jie bijo įskaudinti, paimti norimą per jėgą, kaip kartais nutinka. Taigi, jei vyras, pasiekęs orgazmą, iš karto nusisuka į sieną, nesirūpindamas sutuoktinės jausmais, tokioje poroje nėra pagarbos.

Taigi kas yra seksas santuokoje?

Daugumai jaunų žmonių jis asocijuojasi su malonumu. Na, o kam, jų manymu, eiti į lovą, jei seksas nesusijęs su ryškiu orgazmu? Tuo tarpu būtent toks požiūris ir sukelia problemų, nes aistros ilgainiui nurimsta. Negalime atmesti ir kasdienio gyvenimo, kuris yra sunki našta ant sutuoktinių pečių. O apie kokį orgazmą galime kalbėti, jei išsekina darbas, vaikai, finansiniai sunkumai? Todėl seksą reikėtų suvokti ne tik kaip pasitenkinimo priemonę.

Ilgai santuokoje gyvenančios poros įsitikina, kad seksas - tai daugiau nei tik orgazmas. Jiems tai tampa kalba be žodžių, kuria jie gali kalbėti apie meilę, džiaugsmą, tarpusavio supratimą. Šiems sutuoktiniams seksas yra sakramentas, padedantis stiprinti santuoką.

Intymumo metu ribos tarp „aš“ ir „tu“ išnyksta, ir partneriai jaučiasi kaip vienas. Dėl to problemos ir nuoskaudos pasitraukia, atsiranda supratimas, koks svarbus yra apkabinamas asmuo. Tai reiškia, kad su juo norisi gyventi toliau, kurti bendrus planus, išgyventi sunkumus.

Šeima be sekso - ar ji tikra?

Taip, jei sutuoktiniai abipusiu sutarimu atsisako intymumo. Kad ir kaip būtų keista, bet tokių pavyzdžių taip pat daugiau nei pakanka. Vyras ir žmona pirmenybę teikia bendravimui, bendroms kelionėms ir viskam, kas gali juos suvienyti. Tačiau daugumai porų seksas yra toks pat svarbus kaip maistas, vanduo, namų jaukumas. O jei jo nėra, sutuoktiniai ilgainiui virsta žmonėmis, kurie tiesiog gyvena kartu po vienu stogu.

Tačiau ką daryti, jei santuokinių santykių harmonija sutrinka dėl sekso trūkumo? Ir kaip ją susigrąžinti, kad santuoka nesugriūtų? Norint tai padaryti, reikia grįžti prie šaknų, prisiminti, kuo vienas kitą traukėte. Kaip rodo praktika, vyrai dažniau atvėsta moterims, kai šios iš gerai prižiūrėtų gražuolių virsta namų šeimininkėmis. O moterys negali pakęsti, kai vakarykštis ugningas meilužis šiandien tampa abejingu dėde su „alaus“ pilvuku.

Svarbu suvokti, kad santuoka - tai ne pareiga, o abipusis susitarimas būti kartu geresniais ir blogesniais laikais. Tai reiškia, kad požiūris vienas į kitą neturėtų būti kaip į baldus, kurie „iš povandeninio laivo niekur nedings“. Pagarba, dėmesys, pareigų pasiskirstymas - visa tai padeda ir intymume išlikti mylinčiais žmonėmis. O jei neapgalvoti priekaištai dėl šaltumo, įžeidimo, tai reikalauti po šios kokybės sekso - egoizmo viršūnė. Na, sunku vyrui būti seksualiniu milžinu, jei per dieną žmona jį pakylėja iki nevykėlio rango. O moteris nesuteiks meilės ir prieraišumo, jausdamasi esanti tik objektas vyro poreikiams tenkinti. Todėl norint romantikos ir meilės naktį, reikia pradėti ja rūpintis nuo ankstyvo ryto.

Autorė

Marina Aleksandrovna Baidyuk
Psichologė, supervizorė, psichoanalitikė, krizių psichologė - Maskva