Vienos nakties seksas: privalumai ir trūkumai

Kodėl mes mėgstame ir nemėgstame vienos nakties nuotykių?

Miegoti ar nemiegoti — štai koks klausi­mas. Sudėtin­gas ir dvipras­miškas. Kai kalba­ma apie vienos nak­ties nuo­tykį, prisi­menu vieną seri­alo „Sek­sas ir mies­tas“ epi­zodą — tą, kuri­ame Car­rie nak­tį prieš Šar­lotės ves­tuves pralei­do nak­tį su savo sužadė­tinio drau­gu, o kitą rytą negalėjo vaikšči­oti dėl vel­niško nugaros skaus­mo. Į atmintį įsirėžė komiš­ka sce­na, kuri­o­je atsi­tik­ti­nis meilužis rit­min­gais jude­si­ais pagal geri­au­sias pro­gramos „Gyvūnų pasauly­je“ tradi­ci­jas įspraudžia vargšę Kerę į lovą.

Bėda ta, kad nelaimin­gi įsimylėjėli­ai yra ne fil­mo fik­ci­ja, o liūd­na tikrovė. Ir susi­tiki­mas su jais neišven­gia­mas, ver­ta žengti vienkar­tinio sek­so keliu. Kad ir koks žavus, eru­di­tas ir sek­su­alus vyras atrodytų už baro ar „Tin­dery­je“, mie­ga­ma­jame jis gali virsti žio­pliu. Ir vel­niop blogą sek­są — tai mažes­nė blo­gy­bė. Sce­nar­i­jai gali būti skirtin­gi. Viena mano pažįs­ta­ma atsidūrė atvi­rai pavo­jin­go­je situaci­jo­je, kai jos spon­taniškos aistros objek­tas nesug­e­bėjo įsi­trauk­ti į pro­cesą ir dėl savo nesėk­mės kalti­no ją. Nepa­pras­tai agresyvi­ai ir su bandy­mu vytis. Laimei, jai pavyko pabėgti, tači­au trau­ma liko.

Kita biči­ulė po poros tau­rių pros­ec­co taip pat nus­prendė surengti sek­so ter­api­jos sean­są, bet įpusėjus pre­li­udi­jai staiga per­si­galvo­jo ir grįžo atgal. Vaik­i­nas nekreipė dėme­sio į jos protes­tus, todėl sek­sas įvyko be jos sutiki­mo. Deja, merginos daž­nai prisi­ima kaltę — tai psichikos bruožas, kurio laikas atsikratyti. Sku­bi­ai.

Ir aš, žino­ma, turė­jau nesėk­mių „į temą“ — ne tok­ių pamokančių ir dra­matiškų, bet ir jų neno­riu kar­toti. Prisi­menu, kaip kartą vidury nak­ties negalė­jau išvyti vyro, o ryte jis — užuot atsikėlęs ir išėjęs visam laikui — sėdėjo priešais mane vir­tu­vė­je ir reikala­vo pus­ryčių. Šokas ir apstul­bi­mas. Tik vėli­au „GQ“ žur­nale aptikau tok­ią frazę: „Sub­tilumas ir tak­tas yra rak­tas į vienkart­inį įvykį. Dau­giau­sia, ką galite sau leisti ryte, tai pakar­toti tai, ką darėte vakare. Todėl nedels­da­mi pasitraukite.“

Tai tik kelios realios istori­jos, tači­au visos jos par­o­do pagrin­dinius tokio pobūdžio san­tyk­ių pavo­jus. Jau nekalbant apie lig­as ir kitas pasekmes, pavyzdžiui, nepagei­dau­jamą nėš­tumą. Tači­au nėra pras­mės disku­tuoti apie tai, kas aki­vaiz­du, — visi yra girdėję paskaitą apie koky­biškų kon­tra­cep­tinių priemonių svar­bą lytini­ame gyven­ime, ir ne kartą. Gaila tik, apsau­gos nuo blo­go part­ne­r­io išsilavin­i­mo ir jo neat­sakingu­mo vaistinė­je nenusipirk­si.

Tači­au neliūdėkime. Iš tikrųjų sek­sas vien­ai nakči­ai yra teisin­gas, nor­malus ir net naudin­gas, jei mąs­tote savo gal­va ir imatės pre­vencinių priemonių. Be to, nuoširdži­ai dži­augiu­osi, kad tai nebėra vyrų pre­rogaty­va. Pamažu, bet užtikrin­tai judame link to, kad teisę į sek­są dėl sek­so turi visi, neprik­lau­so­mai nuo lyties. Jei norite, eikite ir gaukite. Nepaisy­da­mi visuomenės nuomonės ir šven­teivišku­mo. Tiesa, yra nemaloni sta­tis­ti­ka, kuri sako: mal­on­umų persvara vis dar yra vyrų pusė­je. Tai­gi kas trečia moteris gail­isi atsi­tik­tinio sek­so patir­ties. Tači­au lygiai pusė vyrų tuo didži­uo­jasi ir yra pasirengę pakar­toti. Vėl­gi čia viskas papras­ta — merginoms sunki­au apsisaugoti, sunki­au pasiek­ti orgazmą, todėl sunki­au sub­al­an­suoti lūkesčių ir realy­bės san­tykį.

Tači­au čia yra kon­trar­gu­men­tas. Sako­ma, kad norint nenu­sivilti, reikia būti nesužavė­tam. Tai­gi, kalbant apie ekspresyvų savęs užuo­jau­tos aktą, tai tikrai veikia — iš pradžių nereikėtų kelti per didelių lūkesčių. Man sunku patikėti, kad sek­sas su pir­muo­ju sutik­tu žmogu­mi gali būti pats geri­au­sias (nesu bandęs su pro­fe­sion­alais, bet su mėgė­jais taip jau yra). Buvo orgaz­mas — jau gerai, bet skry­džiui į kos­mosą ir atgal vieno kar­to tikrai nepakan­ka. Emo­ci­jos, psi­chi­nis prisir­iši­mas ir, žino­ma, patir­tis visa­da buvo ir bus gero sek­so rak­tas. O visa kita — „dėl sveikatos“, kaip mėgs­ta kar­toti ginekolo­gai. Ir jie aki­vaizdži­ai žino, ką kal­ba.

Autorė

Anna Gar­a­van­ska­ja