Intymūs santykiai su mechanizmu: ar etiška užsiimti seksu su robotu? Konferencija „Meilė ir seksas su robotais“. Kas buvo išpranašauta knygoje „Meilė ir seksas su robotais“?

Džein Weik­fild, BBC kore­spon­den­tė nau­jųjų tech­nologi­jų klausi­mais.

Kaip žiūrite į idėją užsi­imti sek­su su robo­tu? O gal iškart į san­tuokų rūmus? Ir ar gali jis pasakyti „ne“ į visa tai?

Tai tik dalis tų klausimų, kurie buvo užduo­da­mi II kon­fer­en­ci­jos „Meilė ir sek­sas su rob­o­t­ais“ metu, kuri gre­ito­siomis buvo orga­nizuo­ta Lon­dono Goldsmi­to Uni­ver­sitete, po to, kai Malaiz­ijos – kur ji iš pradžių buvo numaty­ta vyk­ti – valdžia ją uždraudė.

Prie viso to, ši tema pasirodė nevien­areikšmiš­ka ne tik šal­ims su domin­uo­jančiu išimti­nai kon­ser­vatyviu požiūriu.

Net Lon­done, kon­fer­en­ci­jo­je neda­ly­va­vo nei sek­so-indus­tri­jos atsto­vai, nei patys rob­o­t­ai skir­ti sek­su­alini­ams pomė­giams tenk­in­ti, kas susi­tiki­mo dalyvi­ams iššaukė tam tikrų klausimų: kam ją apskri­tai reikėjo rengti tok­iu atve­ju?

Kaip bebūtų, Kali­forni­jos kom­pani­ja Real­Dolls, gam­i­nan­ti natūralaus dydžio sek­so lėles, tvirti­na, jog jau šiais metais išleis lėlę, prie visų kitų grožy­bių dar tur­inčią ir šiokį tokį intelek­tą.

O juk būtent tai pranaša­vo Deivi­das Levi (David Levy) savo kny­go­je „Meilė ir sek­sas su rob­o­t­ais“ (2007 m.): jog ateis epocha, kai sek­sas su humanoidais taps visuo­ti­nis.

Pats Levi ne tik daly­va­vo kon­fer­en­ci­jo­je, bet ir pasisakė baigia­ma­jam žodžiui.

„Jau egzis­tuo­ja rob­o­t­ai-pagal­bininkai, todėl rob­o­t­ai-part­ne­r­i­ai – tai logiškas žings­nis pirmyn, – pasakė jis. – Per ateinančius 10 metų, pro­gram­inės įran­gos pagal­ba pil­nai galės būti sukur­ti rob­o­t­ai-kom­pan­ion­ai, kuri­u­ose bus viskas, ką žmonės nori matyti sutuok­tini­u­ose – kantru­mas, geru­mas, meilė, pasitikėji­mas, pagar­ba ir sutiki­mas“.

Tuo pat metu, kaip pažymėjo eksper­tas dirb­tinio intelek­to klausi­mais, kai kurie iš mūsų mėgs­ta įtam­pą san­tyk­i­u­ose ir gali norėti įstoti į sąjungą su agresyviu robo­tu, kas žino?

Pati idė­ja gau­ti pro­gra­muo­jamą gyven­i­mo part­nerį kelia eilę etinių klausimų – jau vien dėl to, kaip pri­pažįs­ta pats Levi, jog pagal įstatymą rob­o­tas bus laiko­mas asmenybe.

Visa tai, tikėti­na, bus ne rytoj, nors praėju­si­ais metais jau buvo įvyku­sios kele­tas mok­slin­ių diskusi­jų, daly­vau­jant aukštųjų tech­nologi­jų indus­tri­jos, akadem­i­nių grupių ir vyr­i­ausy­bių atsto­vams, siekiant spręsti būtent šiu­os klausimus.

Kalbant apie būsimųjų androidų teis­es, tai Deivi­das Levi šiuo atve­ju turi konkrečią nuomonę: „Jeigu humanoi­do elgesys nuro­do, kad jis neri „ženytis” (vesti-ištekėti), tai mes turime dary­ti prielaidą, jog tas taip ir yra“.

Iki idealo dar toli

Kol kas kom­pani­jos-gam­into­jai, užsi­imančios mecha­tron­i­ka, nieko panašaus negam­i­na.

Dabar­tini­ai „socialini­ai rob­o­t­ai“, tok­ie, kaip rob­o­tas-lioka­jus Pepper’is ar rob­o­tas-padėjė­jas Nao, nors ir turi žmo­gaus būdo bruožus, atro­do, greiči­au jau, kaip vaikų žais­lai, nei kaip tikri žmonės.

Bandy­mai pagam­inti žmogišką kom­pan­ioną, tipo aktroi­do Gemi­noi­do, sukur­to japonų pro­fe­so­ri­aus Hiroshi Ishig­uro pagal savo atvaizdą ir būdą, daž­ni­au­si­ai iššaukia tik pasi­b­jau­rėjimą ir nieko dau­giau.

Tači­au, yra siekis suž­mogin­ti robo­tus-padėjėjus, – tok­ius kaip, pavyzdžiui, bal­so pagal­bininkas Alexa, sukur­tas Ama­zon kom­pani­jos, arba kor­po­raci­jos Apple sukur­ta Siri.

Tači­au reikia tik pažiūrėti robotų žaidži­amą fut­bolą, kad supras­tume, jog žmoni­jai dar toli iki to, kad pagam­intų androidą, sug­e­ban­tį judėti taip, kaip žmo­gus.

Visumo­je, kon­fer­en­ci­ja pasirodė kažkok­iu viduriuku – akadem­i­nių diskusi­jų ir karštų ginčų vietose mišiniu.

Buvo pateik­ta kele­tas ataskaitų iš sri­ties, tur­inčios puikų pava­din­imą – teledil­donika, kuri užsi­ima elek­tron­inių sek­so-žais­liukų, val­domų kom­pi­u­te­rio, kūrimu.

Tarp jų – Tele­tongue („Teleliežu­vis”) Arduino bren­das, sukur­tas stu­den­tų, studi­juo­jančių media-dizainą Japoni­jos Keio uni­ver­sitete.

Jo esmė, suteik­ti gal­imy­bę mylinčioms ir esančioms atskir­ty­je širdims patenk­in­ti viena kitą fiz­iškai per ats­tumą.

Veiki­mas toks: vien­as part­ner­is buči­uo­ja ar gla­m­onė­ja val­go­mą led­inuką ant pagal­iuko, padary­tą kažkokios kūno dalies for­mos (šiuo metu mok­slininkai nau­do­ja ausį), o jo veiksmų garsas ir vibraci­ja per­sid­uo­da meilužiui ar meilužei, kuris ir girdės, ir jaus vis­us šiu­os veiksmus.

Pro­fe­sorė Linn Holl (Lynne Hall) iš Sander­len­do uni­ver­site­to Angli­jo­je pateikė argu­men­tus įmantres­nių sek­so žais­liukų sukū­ri­mo nau­dai – gal­būt vir­tu­al­ių – kaip alter­natyvą humanoidams.

„Rob­o­tas-aero­grafas neturi atrodyti kaip dailininkas, tad kam mums reikalin­gas sek­so rob­o­tas, panašus į Džudą Lou (Jude Law)?”, – pasakė pro­fe­sorė Holl.

Ji taip pat išsakė idėją apie tai, jog savo asmeninį sek­su­al­inį gyven­imą gal­i­ma pato­b­u­lin­ti užsidėjus ant savęs egzoskeletą apk­abinėtą sen­so­ri­a­ni­ais davikli­ais.

„Aš pasiren­gusi pasi­dal­in­ti sava medži­a­ga, jeigu tai kažkam padės pager­in­ti sek­so koky­bę“, – pasakė ji.

Abipusiu sutikimu?

Tači­au ne visi gali būti tam pasiruošę.

Praėju­si­ais metais prieš kom­pani­ją Stan­dard Inno­va­tion, gam­i­nančią prekes intymi­am nau­do­jimui, buvo paduo­tas teis­min­is ieškinys už tai, kad ji paslapčia rinko duome­nis iš išmaniųjų tele­fonų, pri­jungtų prie jos pro­duk­ci­jos. Kom­pani­ja sud­eri­no šį klausimą iki teis­mo, išmokėjusi pini­gus, kurių suma neį­vardi­ja­ma.

Nese­ni­ai sukur­ta tarp­tautinė mok­slo-tyrimų lab­o­ra­tori­ja „Mod­eli­av­i­mo Insti­tu­tas“ (The Imag­i­neer­ing Insti­tute), kuri daly­va­vo šios kon­fer­en­ci­jos orga­ni­za­v­ime, pravedė nedidelę apklausą tema, ką žmonės galvo­ja apie sek­są su robo­tu, be to, buvo apklausti ir 30 lab­o­ra­tori­jos dar­buo­to­jų.

Jiems buvo užduo­tas klausi­mas: ar jiems būtų įdo­mu turėti intymų ryšį su humanoidu?

Nežiūrint į tai, jog dauge­lis sutiko su tuo, kad anksči­au ar vėli­au reikalas prie to prieis, mažai kas iš apklaustųjų norėtų tok­ių san­tyk­ių sau asmeniškai.

Vien­as iš daly­vavusių iš vietos susuma­vo kon­fer­en­ci­jos esmę: „Mes negal­im pasiek­ti ben­dros nuomonės tuo klausimu – kas yra rob­o­tas, kaip ir dėl to, kas yra sek­sas. Mes prak­tiškai esame įsi­tik­inę, jog sek­so-robotų kol kas nėra, o tai, ką mes šiuo metu kuri­ame, – pakanka­mai prim­i­tyvu ir niekas to nenori“.

Tači­au vyr­i­au­sio­ji Goldsmit Uni­ver­site­to dėsty­to­ja Keit Devlin (Kate Devlin) pažymėjo, jog šis sim­poz­i­u­mas suteikė gal­imy­bę pagalvoti apie tai, į kok­ią pusę vertėtų vystytis robot­ech­nikai, o taip pat, kokios gali išk­ilti etinės prob­le­mos.

„Jeigu mes sukur­simą mąs­tančią mašiną, kaip mes suprasime, kad ji mąs­tan­ti, kiek išvysty­ta bus jos sąmonė, kokios bus mūsų parei­gos prieš tok­ius kūrinius? – sam­pro­tau­ja Devlin. – Ar turės jie teis­es ir ar mes pri­valėsime suteik­ti jiems suvokimą apie abi­pu­sio sutiki­mo idėją?