Berniukų ir mergaičių brendimas

Lytinis brendimas arba brendimas – tai laikas, kai paauglio organizme įvyksta tam tikri pokyčiai, dėl kurių jis pasiekia lytinę brandą ir tampa pajėgus daugintis.

Pokyčiai paliečia daugelį sričių: psichoemocinę, hormoninę, fizinę. Išvaizda keičiasi: vakarykštis vaikas dabar atrodo brandesnis, jam būdingi antriniai lytiniai požymiai. Jis vis labiau siekia savarankiškumo, parodo charakterį, tuo pagrindu eskaluoja konfliktus su tėvais ir aplinkiniais. Berniukai ir mergaitės pradeda skirti vis daugiau dėmesio vienas kitam, dažnai šiuo laikotarpiu atsiranda pirmoji meilė. Apskritai, tai ir vienas gražiausių, ir vienas sunkiausių laikotarpių gyvenime – ne tik paaugliui, bet ir jo mamai bei tėčiui.

Apskritai paauglių brendimo laikotarpis visada vyksta pagal vieną scenarijų ir jame yra penkios stadijos. Ir vis dėlto kiekvienu konkrečiu atveju šis scenarijus „išsipildo“ skirtingais būdais, skirtingu laiku ir skirtingu greičiu. Juk kiekvienas vaikas yra individualus, veikiamas unikalaus genetinių ir išorinių veiksnių visumos. Amžius, nuo kurio prasideda brendimas, taip pat yra gana įvairus:

• berniukams – 9–14 metų;
• merginoms – 8–13 m.

Šie procesai baigiami sulaukus 15–17 metų. Vieniems brendimas vyksta greitai, tiesiogine prasme per metus, o kitiems palaipsniui. Abu variantai yra normalūs.

Brendimo pradžia

Vidutiniškai mergaitėms brendimas prasideda dvejais metais anksčiau nei berniukams. Visą procesą pradeda pagumburis, „pagrindinis endokrininės sistemos laidininkas“, esantis smegenyse. Jis gamina gonadotropiną atpalaiduojantį hormoną, kuris aktyvina hipofizę. Tai savo ruožtu gamina gonadotropinus: folikulus stimuliuojantį ir liuteinizuojantį hormoną. Šie hormonai veikia lytines liaukas ir skatina jas gaminti lytinius hormonus bei skatina lytinių ląstelių brendimą.

Galiausiai, lytiniai (ir kai kurie kiti) hormonai sukelia didelio masto pokyčius daugelyje organų:

• Testosteronas – pagrindinis vyriškas lytinis hormonas. Suteikia kūnui „vyriškų“ bruožų: daro balsą gilesnį ir šiurkštesnį, skatina raumenų augimą ir veido plaukų atsiradimą. Beje, ji taip pat atlieka tam tikrą vaidmenį moters kūne, bet mažesniu mastu.
• Dihidrotestosteronas – kitas vyriškas lytinis hormonas. Jis yra stipresnis už testosteroną, o jo kiekis ypač padidėja lytinio brendimo metu. Jis sukelia berniukų lytinį brendimą ir skatina mergaičių brendimą.
• Estrogenas – pagrindinis moteriškas lytinis hormonas. Pagrindinės jo funkcijos yra tai, kad jis skatina pieno liaukų ir gimdos augimą.
• Estradiolis taip pat reiškia moteriškus lytinius hormonus, tačiau jo yra tiek mergaitėms, tiek berniukams. Merginoms jo lygis pakyla anksčiau ir išlieka didesnis po brendimo.
• Somatotropinas - augimo hormonas. Jis gaminamas hipofizėje, o jo kiekis taip pat didėja brendimo metu. Dėl to suaktyvėja kaulų ir raumenų, viso kūno, augimas.
• Antinksčių hormonai gali sukelti plaukų augimą pažastyse ir gaktos srityje, spuogų atsiradimą, padidėjusį riebalinių liaukų aktyvumą ir būdingą kūno kvapą.

Kas turi įtakos brendimui?

Šiuolaikiniai mokslininkai sutaria, kad pagrindinį vaidmenį atlieka genetika: ji 50–80% lemia brendimo pradžios amžių ir jo greitį. Konkretūs atskirų genų mechanizmai ir vaidmuo menkai suprantami tyrėjai dirba šia kryptimi. Stebėjimai rodo: jei tėvai anksti pradėjo brendimą, greičiausiai taip elgsis ir vaikas, ir atvirkščiai. Svarbų vaidmenį atlieka ir etninė kilmė: pavyzdžiui, amerikiečių mokslininkai pastebėjo, kad afroamerikiečiai ir lotynų gyventojai brendimo požymius rodo vidutiniškai šešiais mėnesiais anksčiau.

Žinoma, daugybė išorinių veiksnių taip pat turi įtakos vaikų seksualinės raidos ypatybėms. Štai pagrindiniai:

• Mitybos savybės.
• Psichologinė atmosfera šeimoje, psichoemocinė vaiko gerovė. Dažnas ir stiprus stresas gali atitolinti brendimą, o kartais, priešingai, nepalankios gyvenimo sąlygos jį pagreitina.
• Judėjimas dideliais atstumais. Jie kelia stresą organizmui, įskaitant endokrininę sistemą.
• Kūno dydis vaikystėje - šis veiksnys ypač stipriai koreliuoja su mergaičių brendimo laiku.
• Riebalinio audinio tūris organizme. Brendimą netiesiogiai veikia hormonai, tokie kaip leptinas (gaminamas riebalų ląstelių ir reguliuoja kūno svorį), grelinas ir neuropeptidas Y.
•  Endokrininę sistemą veikiančių medžiagų poveikis: polibrominti bifenilai, bisfenolis A, herbicidai, ftalatai, parabenai ir kt. Ftalatų yra muile, šampūnuose ir dezodorantuose. Parabenai naudojami kaip konservantai kosmetikoje. Plastikuose ir losjonuose gali būti medžiagų, kurios imituoja estrogeno poveikį.

5 brendimo etapai: kas nutinka kūnui?

Brendimo stadijas, kurias galima įvertinti atliekant paauglio apžiūrą, nustatė britų endokrinologas ir vaikų raidos ekspertas Jamesas Murilianas Tanneris. Ši balų sistema dabar žinoma kaip Tannerio skalė (Tanerio etapai) arba brendimo brandos įvertinimas (SMR).

1 etapas

Pirmasis etapas vadinamas priešbrendimu. Jame aprašomi vaiko kūno pokyčiai prieš atsirandant bet kokiems išoriniams brendimo požymiams. Šie procesai berniukams ir mergaitėms vyksta maždaug vienodai:

• Smegenys siunčia signalą kūnui pasiruošti būsimiems pokyčiams.
• Pagumburis pradeda gaminti gonadotropiną atpalaiduojantį hormoną, kuris veikia hipofizę.
• Hipofizė pradeda gaminti folikulus stimuliuojančius ir liuteinizuojančius hormonus.
• Išorinių pokyčių nėra. Nėra antrinių lytinių požymių, lytiniai organai atrodo kaip ankstyvoje vaikystėje.

2 etapas

Antrajame etape lytiniai hormonai jau gaminami, jie pradeda veikti organizmą ir sukelti pirminius pokyčius.

Berniukams:

•  procesas prasideda vidutiniškai 11 metų amžiaus;
• sėklidės ir kapšelis padidėja;
• kapšelis tampa raudonos spalvos;
• pirmieji gaktos plaukai atsiranda ties varpos pagrindu.

Merginoms:

• dažniausiai pasireiškia 9–11 metų amžiaus;
• liaukinis audinys pradeda augti krūtinėje;
• pieno liaukos šiek tiek padidėja, tampa tankesnės ir pakyla virš odos paviršiaus;
• gali būti niežulys ir padidėjęs jautrumas pieno liaukų srityje;
• viena liauka gali būti šiek tiek didesnė už kitą – tai normalu;
• areolės – pigmentinės odos sritys aplink spenelius – didėja;
• ant lytinių lūpų atsiranda pirmieji reti plaukai.

3 etapas

Trečiajame etape išoriniai pokyčiai ir toliau intensyvėja, o tuo pačiu metu vyksta augimo spurtas.

Berniukams:

• 3 etapas paprastai prasideda sulaukus 13 metų;
• sėklidės ir kapšelis toliau auga;
• pailgėja varpos ilgis;
• krūtyje, veikiant hormonams, gali susidaryti nedidelis liaukinio audinio kiekis – tai normalu ir išnyksta per ateinančius dvejus metus;
• prasideda šlapi sapnai – spontaniškos ejakuliacijos naktį;
• balsas „lūžta“, jo tonas kartais aukštesnis, kartais žemesnis, šiurkštus;
• raumenų masė didėja;
• plaukai genitalijų srityje tampa tamsesni, susisuka ir pradeda slinkti į gaktą;
• augimas padidėja 5–8 cm per metus.

Merginoms:

• liaukinis audinys toliau auga, krūtys dar labiau didėja;
• plaukai gaktos srityje tampa storesni ir pradeda garbanoti;
• plaukai pradeda augti pažastyse;
• pirmieji spuogai gali atsirasti ant veido ir nugaros;
• stebimas aktyviausias kūno augimas - maždaug 8 cm per metus;
• klubų srityje padidėja poodinio riebalinio audinio tūris.

4 etapas

Ketvirtajame etape seksualinio vystymosi požymiai ir toliau didėja, atsiranda daug naujų pokyčių.

Berniukams:

• 4 etapas prasideda maždaug 14 metų amžiaus;
• varpa, sėklidės ir kapšelis toliau didėja;
• kapšelio spalva tampa tamsesnė;
• plaukai pradeda augti pažastyse;
• balsas nustoja „lūžinėti“, galiausiai tampa žemas;
• gali atsirasti pirmieji spuogai.

Merginoms:

• vidutinis pradžios amžius: 13 metų;
• krūtys padidėja ir tampa panašesnės į suaugusios moters pieno liaukas;
• daugumai 12–14 metų merginų prasideda pirmosios mėnesinės – menarche (kai kurioms anksčiau);
• augimas šiek tiek sulėtėja - iki 5–7,5 cm per metus;
• plaukai gaktos srityje tampa dar storesni.

5 etapas

Penktasis etapas yra paskutinis. Jai pasibaigus visiškai susiformuoja antrinės seksualinės savybės, augimas praktiškai sustoja.

Berniukams:

• 5 stadija dažniausiai prasideda sulaukus 15 metų;
• varpa, sėklidės ir kapšelis pasiekia tokio pat dydžio kaip suaugusio vyro;
• plaukai visiškai uždengia gaktą ir tęsiasi iki vidinės šlaunų dalies;
• daugelis tokio amžiaus žmonių jau aktyviai augina veido plaukus, kai kuriems tenka skustis;
• ūgio augimas sulėtėja, tačiau raumenų masė vis tiek gali augti;
• Iki 18 metų kūno augimas daugeliu atvejų sustoja.

Merginoms:

• kaip ir berniukams, šis etapas paprastai prasideda sulaukus 15 metų;
• krūtys įgauna suaugusių moterų dydį ir formą, jų augimas gali tęstis iki 18 metų;
• menstruacijos palaipsniui tampa reguliarios;
• paprastai per 1–2 mėnesius po menarchų augimas pasiekia suaugusios moters lygį;
• plaukai dengia visą gaktą, siekia vidinę šlaunų dalį;
• išoriniai lytiniai organai yra visiškai išsivystę ir atrodo kaip suaugusios moters;
• klubai, sėdmenys ir juosmuo įgauna būdingą moterišką formą dėl poodinio riebalinio audinio.

Reikėtų prisiminti, kad Tennerio skalė yra tik orientacinė. Paauglių seksualinis vystymasis vyksta individualiai, kiekvienas savo tempu.

Berniukų brendimo požymiai

Taigi, apibendrinant tai, kas išdėstyta pirmiau, berniukų brendimas pasireiškia šiais pagrindiniais požymiais:

• Sėklidžių ir varpos dydžio padidėjimas. Galų gale jie įgauna tokius pat matmenis ir atrodo taip pat kaip suaugusio vyro.
• Plaukai atsiranda pažastyse, lytiniuose organuose, gaktos srityje ir ant veido. Vyrams taip pat dažnai būdingi kūno plaukai – įvairaus laipsnio kiekvienam, priklausomai nuo genetikos.
• Kai kurioms paauglėms krūtys kurį laiką šiek tiek padidėja dėl nedidelio liaukinio audinio išsivystymo, veikiant hormonams, ir gali net nežymiai skaudėti. Šios apraiškos paprastai išnyksta per dvejus metus. Jei jie išlieka, turite apsilankyti pas endokrinologą ar andrologą.
• Balsas tampa žemesnis ir šiurkštesnis. Taip nutinka dėl gerklų augimo ir formos pasikeitimo – išoriškai pasireiškia kaip ant kaklo išsikišęs Adomo obuolys.
• Didina raumenų masę ir jėgą. Visų pirma, dėl raumenų formuojasi būdingi vyriško kūno kontūrai.
• Atsiranda spuogai.
• Padidėja prakaitavimas ir atsiranda būdingas kūno kvapas.
• Aukštas testosterono kiekis gali sukelti didesnę agresiją, emocinius protrūkius ir „maištingą“ elgesį. Šios apraiškos sustiprėja, jei šeimoje yra nepalanki psichologinė situacija, paauglys patiria padidėjusį visuomenės spaudimą, klasėje kyla konfliktų su bendraamžiais ir mokytojais.

Mergaičių brendimo požymiai

Pagrindiniai mergaičių brendimo bruožai yra šie:

• Pieno liaukos padidėja. Paskutiniame etape jų dydis ir forma yra tokie patys kaip suaugusios moters. Krūties augimas gali tęstis iki 18 metų.
• Plaukai atsiranda pažastų ir gaktos srityje. Taip pat moterims jie gali augti ant rankų ir kojų – plonesni ir lengvesni nei vyrams.
• 11–14 metų amžiaus atsiranda pirmosios menstruacijos - menarche. Antrieji gali ateiti tik po 2-3 mėnesių – tai normalu. Menstruacijos tampa reguliarios maždaug po metų.
• Atsiranda spuogai.
• Brendimo metu mergaitės išskiria daugiau prakaito ir atsiranda būdingas kūno kvapas.
• Kaip ir berniukai, kai kurios mergaitės brendimo metu tampa emocingesnės ir agresyvesnės. Tai yra hormonų įtaka.

Uždelstas brendimas

Teigiama, kad lytinis vystymasis vėluoja, kai antrinės lytinės savybės ilgą laiką neatsiranda arba, atsiradusios, toliau nesivysto. Pagrindiniai kriterijai merginoms – kai pieno liaukos nepradeda vystytis iki 13–14 metų, o pirmosios menstruacijos neateina per 5 metus nuo krūties augimo pradžios arba iki 16 metų. Berniukų vėlyvą brendimą rodo tai, kad iki 14 metų sėklidės nepadidėja arba sėklidės ir varpa nėra visiškai išsivystę per 5 metus nuo pirmųjų požymių atsiradimo.

Daugeliu atvejų uždelstas brendimas yra laikinas reiškinys. Paprastai brendimas galiausiai pereina visus etapus ir baigiasi, tik vėliau nei bendraamžių. Priežastis gali būti paveldimumas (mama/tėtis taip pat labai vėlai subrendo), netinkama mityba ar ilgalaikė sunki liga vaikystėje.

Kartais uždelstas brendimas atsiranda dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos reikia gydyti. Paprastai priežastis yra nepakankama lytinių hormonų gamyba (hipogonadizmas) ir tokios patologijos kaip:

• nepakankamas endokrininių liaukų išsivystymas;
• smegenų augliai;
• genetiniai sutrikimai.

Jei įtariama viena iš šių ligų, gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus hormonų kiekiui patikrinti, riešo rentgeno spindulius, kad įvertintų kaulų augimą, ultragarsą, KT, MRT ir genetinius tyrimus.

Kada kreiptis į gydytoją?

Turėtumėte pasikonsultuoti su gydytoju, jei:

• berniukas turėjo brendimo požymių dar nesulaukęs 9 metų;
• mergaitei brendimo požymiai pasireiškė dar nesulaukusi 7 metų;
• mergina iki 13 metų nerodo brendimo požymių;
• mergaitei mėnesinių nebuvo 5 metus po to, kai pradėjo augti krūtys;
• mergaitei iki 16 metų nebuvo mėnesinių;
• berniukas iki 14 metų nerodo brendimo požymių;
• brendimo metu vaikas jaučiasi kaip priešingos lyties žmogus (ši būklė vadinama lyties disforija).

Dėl psichoemocinių pokyčių paauglystėje didėja polinkis į rizikingą elgesį. Kreiptis į specialistą būtina, jei tėvai įtaria ar yra tikri, kad jų vaikas vartoja alkoholį, rūko, vartoja nelegalias medžiagas, turi lytinių santykių ir nenaudoja apsaugos priemonių, jei yra nuolatinio stipraus streso, depresijos požymių arba yra baimė, kad paauglys gali pakenkti sau ar kitiems.

Apskritai, reikia atkreipti dėmesį į visus simptomus ir nedelsiant kreiptis į gydytoją. Brendimo laikotarpis – tai laikas, kai organizme įvyksta restruktūrizavimas, dėl to atsiranda daugybė sveikatos problemų. Gali pablogėti lėtinių ligų, kuriomis vaikas anksčiau sirgo, eiga.

Mūsų Laikas klinikoje rasite gerą gydytoją, kuriam pasikonsultuoti. Mūsų specialistai dirba vadovaudamiesi įrodymais pagrįstos medicinos principais ir šiuolaikinėmis tarptautinėmis rekomendacijomis. Įtarus ligą, paskirs reikiamas diagnostikos procedūras, o diagnozei pasitvirtinus – rekomenduos įrodyto efektyvumo gydymo metodus. O jei „pavojaus signalas“ pasirodys „klaidingas“, mūsų gydytojai nuramins tėvus ir paaiškins, kas sukelia tam tikrus simptomus ir kodėl dėl jų nereikia jaudintis.

Naudingi patarimai tėvams

Norėdami padėti savo vaikui „išgyventi“ brendimą, galite pasinaudoti keliais paprastais patarimais:

• Pasikalbėkite su savo paaugliu apie pokyčius, vykstančius jo kūne. Leiskite jam pirmiausia pasakyti, ką jis žino ir apie tai galvoja, o tada galėsite pasidalinti svarbia informacija.
• Pakalbėkite apie asmens higienos taisykles ir paaiškinkite, kodėl jų svarbu laikytis brendimo metu. Išmokykite naudotis dezodorantu, skustuvu ir pan.
• Kalbėkite apie kontracepciją. Daugelis šiuolaikinių paauglių anksti pradeda mylėtis. Jiems reikia pasakyti, kaip apsisaugoti nuo paaugliško nėštumo ir pavojingų infekcijų.
• Užuot konfliktavęs, stenkitės su paaugliu rasti bendrą kalbą. Čia svarbu rasti aukso vidurį, nes, viena vertus, paauglys vis dar yra vaikas, kuriam reikia meilės, dėmesio ir priežiūros. Kartu jis nori jaustis suaugusiu, nori, kad būtų atsižvelgta į jo nuomonę. Tėvų užduotis – apsaugoti nuo pavojų ir „blogos draugijos“, bet nepersistengti, suteikti vaikui galimybę išmokti priimti savarankiškus sprendimus, formuoti savo charakterį, priimti pagrįstus sprendimus.

Pagrindiniai brendimo požymiai

• Brendimas – tai metas, kai vaiko organizme įvyksta daug pokyčių fiziniame, hormoniniame ir psichoemociniame lygmenyje.
• Mergaitėms brendimas dažniausiai prasideda 8–13 metų, berniukų – 9–14 metų.
•  Brendimo požymiai atsiranda palaipsniui. Jiems įvertinti naudojama speciali Tanner skalė, kurią sudaro 5 etapai. Tačiau tai nėra akmenyje įkaltas dalykas. Viskas individualu.
• Brendimo pradžios laiką ir greitį įtakoja daug genetinių ir išorinių veiksnių.
•  Jei jaučiate, kad jūsų vaiko brendimas vėluoja, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Dažniausiai čia nėra nieko blogo - kūnas tik šiek tiek „atsilieka“ nuo savo bendraamžių, tada „pasivys“. Tačiau kartais priežastis yra hormonų disbalansas, kurį sukelia įvairios ligos, kurias reikia gydyti. Norėdami juos diagnozuoti, gydytojas paskirs tyrimą.
• Brendimo metu pakinta ne tik kūnas, bet ir nervų sistema bei psichika. Paauglio charakteris tampa „sunkesnis“, konfliktiškesnis. Svarbu, kad tėvai parodytų kantrybę ir apdairumą. Daugeliu atvejų taikant tinkamą požiūrį problemos gali būti greitai išspręstos. Jei paauglys elgiasi aiškiai asocialiai, vartoja alkoholį, rūko, vartoja psichiką veikiančias medžiagas, užmezga rizikingus lytinius santykius, jei pastebimi depresijos požymiai, reikia kreiptis į specialistą.
• Brendimas dažnai yra sunkus laikotarpis tiek pačiam vaikui, tiek jo tėvams. Bet ne viskas taip baisu! Kartu tai vienas gražiausių gyvenimo etapų. Bet kokie sunkumai gali būti sėkmingai įveikti, jei santykiai tarp „tėvų ir vaikų“ yra tinkamai sukurti.

Autorė

Rogova Olga Aleksandrovna
Pediatras

Šaltiniai

1. Randi Hutter Epstein M.D. Why More Kids Are Starting Puberty Earlier Than Ever Before/ Psychology Today. August 21, 2019. psychologytoday.com/intl/articles/201908/why-more-kids-are-starting-puberty-earlier-ever
2. endocrinology.org/endocrinologist/134-winter19/features/timing-of-puberty-why-is-it-changing-and-why-does-it-matter
3. ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK534827
4. my.clevelandclinic.org/health/articles/22192-puberty
5. medlineplus.gov/puberty