Ar nekaltybė yra dorybė, ar trūkumas?

Nekalty­bė — dory­bė ar trūku­mas? Šiek tiek per­vertę istori­jos pus­lapius atgal į praeitį susiduri­ame su mūsų senelių elge­siu, kuri­uo vieni žav­isi, o kiti ste­bisi. Viena iš labi­au­si­ai disku­tuo­jamų temų buvo ir tebėra nekalty­bės tema. Ar merginai būti­na išsaugoti skaisty­bę iki san­tuokos, kaip tai darė moterys prae­ity­je? Ar nekalty­bė yra gar­bė, ar suvaržy­mo bruožas?

Seksualinė revoliucija, mokslas, religija

Pagal pir­mąjį Niu­tono dės­nį arba dar vad­i­namą iner­ci­jos dės­nį — viskas juda dėl juos veikiančių jėgų. Taip atsi­tiko ir su moralin­ių ver­ty­bių kaita.Iki XX a. vyras buvo pagrind­inė šeimos dalis, moteris užėmė tik moti­nos pozi­ci­ją ir tiesiogine prasme buvo vyro nuosavy­bė, apie sek­są apskri­tai nekalbė­ta, tik kaip apie gal­imy­bę susi­lauk­ti palikuonių.Atėjęs Pir­ma­sis pasauli­n­is karas padarė negrįž­tamų korekcijų.Vyrų buvo maži­au ir dauge­lis pareigų atiteko moter­ims.
Tada pasaulis pri­paži­no Zig­mundą Froidą — pir­mąjį mok­slininką, drąsi­ai pra­bilusį apie sek­su­alu­mo esmę. O 30-aisi­ais mok­slininkas V. Reichas parašė veikalą „Sek­su­al­inė revoli­u­ci­ja“, kuri­ame išsami­ai išdėstė savo mintis už skyry­bas, abor­tus, lyt­inį švi­etimą. Tik mate­ri­al­iza­vusi W. Rei­cho mintis, visuomenė sug­e­bėjo 1960-aisi­ais. Pasaulį užplū­do vad­i­namo­ji laisvės ir tiesos siek­ių, išsi­va­davi­mo iš nuodėmės vergi­jos ir vergi­jos ban­ga. Pasirodė pir­mieji kon­tra­cep­tikai — mal­on­u­mo veik­snys neturint vaikų. Buvo panaik­in­tas tabu sek­so tema, o tai paskati­no palaidumą ir reiškė sek­su­al­inę revoli­u­ci­ją. Nekalty­bė, ištikimy­bė, gar­bė tapo nemadin­gi.

Šiais laikais jau 16 metų mergina, jei ji yra mergina, daugeliui yra nemod­ernios ir sudėtin­gos asmeny­bės įvaizdis.

Mokslinio atradimo paslaptis — nekaltybė ir sveiki palikuonys

Kiekvien­as sveiko pro­to žmo­gus sva­jo­ja apie šeimą ir, žino­ma, apie vaikus. Tači­au tik ne visi pakanka­mai žino, kok­ią įtaką būsimiems vaikams daro nekalty­bė. Nuo jo didele dal­i­mi prik­lau­so, kok­ie bus palikuonys. Štai kodėl mūsų dau­giau­sia protin­gi ir apdairūs pro­tėvi­ai atsižvel­g­da­vo į šį svarų fak­tą ir į žmonas imda­vo švar­ią merginą, o netekusią nekalty­bės laiky­da­vo sug­ad­in­ta. Tokio elge­sio pagrįs­tumą patvirti­no genetikai, praėju­si­ame amži­u­je atradę mok­slą, vad­i­namą telego­ni­ja. Siek­da­mi išvesti nau­jas ark­lių veisles, ark­lių aug­in­to­jai sukryžmi­no kumelę su zebro pat­inu. Aišku, kad pas­to­ji­mo neįvyko… Bet! Po keler­ių metų arklys pradėjo atsivesti zebro spalvos eržilus. O įdo­mi­au­sia, kad iš paveldimų gry­nakrau­jų eržilų!

Tiesa ir individualumas

Tai­gi ar nekalty­bė yra dory­bė? Telego­ni­jos (iššifruo­tas „tele“ reiškia „toli“, „goni“ — „gim­i­mas“) atsaky­mas — taip. Dėl papras­tos priežasties, kad visi lytini­ai san­tyki­ai atsispin­di palikuonyse per moterį. Ypač pir­mieji lytini­ai san­tyki­ai su pir­muo­ju vyru. Ir būtent jis, o ne būsi­ma­sis tėvas, yra palikuonių geno­fon­do įkūrė­jas. Vyras, „atėmęs“ merginos nekalty­bę, pagal genų taisyk­les tam­pa jos vaikų tėvu, nes­var­bu, nuo ko ji ate­ity­je negimdys.

Antra­sis argu­men­tas nekalty­bės nau­dai — anksty­va lyt­inė patir­tis (15–16 metų) daž­ni­au­si­ai baigiasi netikė­tu vaiko gim­imu, abor­tais, o ate­ity­je — nevaisingu­mu, infekcinėmis ligomis ir sulaužy­tu likimu.

Ir tuo pat metu, med­i­ci­nos tyrimų duomenimis, norą lytiškai san­tyki­au­ti mer­gaitės prade­da jausti jau 10–13 metų, o palankiu nekalty­bės praradi­mo amži­u­mi pagal visas fiziologines sąvokas laiko­mas 15–19 metų amžius. 20–22 metų amžius yra pra­di­nis mer­gys­tės plėvės pasikeiti­mo eta­pas. Vyres­ni­ame amži­u­je deflo­raci­ja tam­pa sudėtinges­nė.

Sek­sologų teigimu, vėly­va nekalty­bė neį­vardi­ja­ma kaip nor­malus reiškinys, nes mote­ri­ai gali išsivystyti sek­su­al­inė dis­funkci­ja. Tači­au ši infor­ma­ci­ja nepateikia­ma kaip konkreti, nes kiekvien­as žmo­gus yra indi­vid­u­alus. Psi­cholo­gai ilgą „nekalty­bės“ saugo­jimą sie­ja su: neigia­mu požiūriu į nesan­tuokinius lytinius san­tyk­ius, psi­chologinėmis trau­momis, puri­toniš­ka pasaulėžiūra ir kt. Žmonėms „sen­mergėms“ (medikai patvirti­na šį fak­tą) būdin­gas neigia­mas požiūris į aplink­inius, jiems būdin­gas pes­imiz­mas, patiria nemažai psi­chologinių pokyčių.

Išvadą klausimu „mer­gys­tė — oru­mas ar trūku­mas“ turėtų padary­ti kiekvien­as pats, o svar­biau­sia — nepamiršti išminties, išsilavin­i­mo ir oru­mo!