Kaip įvairiose šalyse buvo vykdomas merginų nekaltybės atėmimas?

Kaip įvairiose šalyse buvo vykdomas merginų nekaltybės atėmimas?

Mergelė visada turėjo ypatingą vertę visoms gentims ir tautoms. Vieni su juo elgėsi niekingai ir bandė „padovanoti“ svetimam, kiti vertino, saugojo arba pardavė už dideles sumas. Tačiau ji visada išliko dėmesio centre ir reikalavo priimti sprendimus. Šiame straipsnyje bus pasakyta, kaip įvairiose pasaulio šalyse buvo nuvalytos jaunos merginos.

Kaip Japonijoje atimdavo merginai nekaltybę su aštuonkoju?

Nekaltybė kiekvienai merginai yra ypatinga vertybė. Nuo neatmenamų laikų ją vertino į pilnametystę žengiančios mergaitės tėvai ir visa šeima. Įvairiose šalyse, žinoma, buvo skirtingas požiūris į jį, tačiau nepaisant to, jo atėmimo klausimas išlieka aktualus.

Šiuo metu nekaltybė nėra toks dažnas reiškinys net tarp jaunų merginų. Vaikų seksualinis švietimas padarė didelę pažangą. Tai reiškia, kad jauni žmonės tuokiasi, jau turėdami nemažai patirties ir seksualinių santykių už savo krosnių. Nekaltybės vertė buvo išsaugota tik musulmoniškose šalyse, kur ji iki šiol laikoma svarbia santuokos sąlyga.

Pradedant kalbėti apie senovės šalis, verta pradėti nuo Japonijos. Tai bene labiausiai seksualiai išsilavinusi šalis, nes visi žino apie geišų buvimą joje – jaunos merginos, skirtos prižiūrėti vyrus ir suteikti jiems malonumą. Kiekviena mergina siekė ir net svajojo tapti geiša, nes tai reiškė, kad ji gyvens gerą ir turtingą gyvenimą.

Senovės Japonijoje geišų profesija visada buvo vertinama ir kvalifikuotoms merginoms visada atnešdavo daug pragyvenimo šaltinių, pinigų, garbės ir net pagarbos. Vyrai ir moterys be galo žavėjosi visomis jaunos geišos dorybėmis ir savybėmis. Tačiau prieš eidamos į savo „sėkmingą kelią“, merginos turėjo prarasti visus savo trūkumus, tarp kurių buvo ir nekaltybė.

Japonijoje šis žydėjimo procesas turėjo savo individualų pavadinimą ir buvo vadinamas „Mizuage“. Laikui bėgant jis patyrė vis daugiau pokyčių ir nuo radikalių metodų įgavo ištikimesnių pavidalą. Anksčiau, norint iš jaunos merginos atimti nekaltybę, jai buvo taikomas nenuodingas aštuonkojis. Šis jūros padaras turėjo kuo giliau įsiskverbti čiuptuvais į makštį ir nuplėšti mergystės plėvę.

Šis metodas buvo atimtas iš kilmingo, apribodamas merginą nuo bet kokio žmogiškojo faktoriaus. Laikui bėgant mizuažas pasikeitė ir geišos pradėjo ne „švaistyti“ savo nekaltybės, o pelningai parduoti unikaliuose aukcionuose. Geišų mokyklos mokinė išleido savo nekaltybę parduoti, kur bet kuris garbingas vyras galėjo ją įsigyti. Kas turėjo pinigų ir galėjo pasiūlyti didžiausią sumą, turėjo teisę visą naktį praleisti su jauna geiša.

Kaip atimdavo merginos nekaltybę rytuose?

• Tolimuosiuose Rytuose buvo įprasta jautriai reaguoti į merginos, ketinančios ištekėti, mergystės plėvės būklę. Tam, priklausomai nuo atskiros šalies, buvo keli kardinalūs ir ištikimi metodai. Bet kokiu atveju dėmesys šiam procesui buvo itin didelis ir nusipelnė būti svarbiu įvykiu merginos gyvenime
• Yra žinoma, kad Rytuose buvo speciali pozicija, vadinama „kaderberiz“. Jie buvo reprezentatyvūs, didingi ir subrendę vyrai, prisiėmę atsakomybę už merginos žydėjimą. Keista, kad tokia profesija (o tai buvo laikoma visaverte veiklos rūšimi) buvo labai gerbiama ir aplinkinių visada gerbiama kaip labai pavojingas ir garbingas verslas. Kaderberizo pareiga buvo atimti iš merginos nekaltybę prieš jai tiesiogiai susituokiant.
• Pavyzdžiui, tokioje šalyje kaip Tibetas mergaitę imti į žmonas nebuvo garbinga ir net gėdinga. Be to, jei šis faktas atsitiko ir jaunuolis vedė nekaltą merginą, apie tai sužinojo visas kaimas ir buvo tokia nepagarba, kad net liepė išvaryti susituokusią porą iš kaimo. Tačiau tai toli gražu ne pats šokiruojantis faktas, kad mergina turi tapti tikra žmona.

ĮDOMU: Kur kas baisiau suvokti faktą, kad mergina Tibete buvo laikoma gera ir patyrusia žmona tik tada, kai prieš vyrą turėjo apie dvidešimt (!) vyrų.

Galime drąsiai teigti, kad Tibetas niekada nebuvo garsus savo ypatinga populiacija ir dideliu žmonių skaičiumi. Tai rodo, kad norėdama ištekėti mergina turėjo atsiduoti vyrams, kurie greičiausiai vienas kitą pažinojo. Tai sukėlė savotišką „įtampą“ santykiuose. Tačiau, kita vertus, mergina neturėtų ir neprivalo pasakoti vyrui, kiek seksualinių partnerių turėjo iki jo – tai, beje, buvo laikoma neetiška.

Kaip musulmonės prarasdavo nekaltybę?

Musulmonų sampratos apie tai, kokia turi būti mergina iki santuokos, labai skiriasi. Musulmonų religijos šalyse senovėje ir iki šių dienų su jaunomis merginomis, peržengusiomis brendimo slenkstį, elgiamasi atsargiai ir su nerimu. Didelėse šeimose mergaitės nekaltumą stebėjo ne tik griežtas ir griežtas tėvas, mokantis ir ribojantis bendravimą, bet ir visi jos broliai.

Seksas, nutinkantis mergaitei prieš santuokos ceremoniją tarp musulmonų, laikomas ne tik gėda visai šeimai, bet ir baisia ​​nuodėme, kuri persekios moterį visą gyvenimą ir net po mirties.

Kaip Egipte atimdavo mergaitėms nekaltybę?

• Šiuolaikiniame pasaulyje yra daug musulmoniškų šalių, ir kiekviena turi savo individualią nuomonę, kaip papuošti mergaitę. Musulmoniškos šalys apima Egiptą ir Saudo Arabiją, kur toks požiūris vis dar puoselėjamas su nerimu
• Tačiau jaunikis ir būsimas vyras privalo atlikti bet kokius ritualus. Vestuvių ceremonijoje prieš šimtus metų buvo ritualas, įtikinantis vyrą savo išrinktosios nekaltumu
• Norėdami tai padaryti, jis turėjo apvynioti pirštą bet kokiu švariu baltu audiniu. Tada jis turėjo įkišti šį pirštą į būsimos žmonos įsčias. Visą tą laiką mergina turėjo tyliai paklusti ir paklusti savo sužadėtiniui ir daryti viską, ką jis liepė.
• Jei išsikišęs pirštas buvo suteptas krauju, tai reiškė, kad mergina buvo tyra ir su ja leidžiama tuoktis. O jei ne, vestuvės buvo atšauktos dėl abejonių dėl merginos nekaltybės

Kaip senovės Romoje atimdavo mergaitėms nekaltybę?

Nuo seno buvo manoma, kad lytinio akto metu pasirodantis kraujas ir nužydėjimas turi blogų galių. Ji gali atnešti blogį ir dovanoti ligas. Remdamiesi tuo, kiekviena populiacija siekė kažkaip išgelbėti jaunuolį nuo „blogo“ likimo.

• Šis troškimas neaplenkė tokių keistų vietų kaip Senovės Roma ir Senovės Graikija. Šiose valstybėse buvo įprasta merginą laikyti nekalta, kol jai sukaks keturiolika metų
• Prieš tūkstančius ir šimtus metų šiose šalyse pradėtos vesti ankstyvosios santuokos, kuriose ištekėjo ką tik pirmąsias menstruacijas patyrusi mergina.
• Tačiau ištekėti už mergelės buvo neįmanoma. Tai gali sudaryti nemalonų įspūdį ir sugėdinti jaunikį
• Siekdama išgelbėti jauną merginą nuo nekaltybės, jos šeima nusiuntė ją į ypatingą šventyklą, kur ji turėjo paaukoti savo nekaltybę.
• Įdomus faktas yra tai, kad mergina turėjo atsiduoti vyrui, kurį pirmą kartą sutiko šventykloje
• Jei mergina tą pačią dieną negalėjo susitikti su vyru, ji turėjo savo rankomis paimti savo nekaltybę.
• Šiam procesui jai padėjo specialios figūrėlės, kurios buvo pagamintos specialia faline forma

Kaip senovės slavai atimdavo mergaitėms nekaltybę?

Slavų gentys taip pat atidžiai žiūrėjo į merginos nekaltybės klausimą prieš vestuvių ceremoniją. Tačiau tos tradicijos ir papročiai, giminingi rusų tautoms, yra daug ištikimesni ir švelnesni nei kiti, žinomi visame pasaulyje.

• Nekaltybė jaunai nuotakai bet kuriuose slavų tautose turėjo labai didelę vertę ir buvo apibūdinama kaip padori ir kukli mergina, negalinti santuokoje išduoti savo vyro ir atsidavusi jį mylėti iki gyvenimo pabaigos.
• Tik sužadėtinis privalėjo nuspalvinti slavų mergaitę, ir jis turėjo tai padaryti iškart pirmąją vestuvių naktį, kuri buvo sukurta ne tik malonumui, bet ir pirmagimio pastojimui.
• Bet tai nėra taip paprasta. Kad susitvarkytų su savo pareigomis, jaunasis (o kartais ir visai nepatyręs) jaunikis turėjo labai pasistengti. Sėkmingas pirmasis seksas buvo raktas į tvirtus santykius ir gerą santuoką. Jei seksas nepavyktų, vyrui būtų gėda
• Šiuo tikslu miegamajame su jaunais sutuoktiniais buvo specialus asmuo. Jie vadino jį tik „bičiuliu“. Jis turėjo aukštesnį rangą ir buvo bojaras. Jo pareigos apėmė visą vestuvių naktį buvimą su jauna pora, kad galėtų prižiūrėti žydėjimą
• Taip pat buvo situacijų, kai jaunikis negalėjo susidoroti su savo pareiga ir atimti iš žmonos nekaltybę. Tada pats vaikinas ėmėsi verslo ir pakeitė vyrą, atimdamas iš mergelės nekaltumą

Kaip Papua Naujojoje Gvinėjoje atimdavo mergaitėms nekaltybę?

Mažos gentys tolimose karštose šalyse jau seniai turi savo ir labai individualų požiūrį į tai, kaip turi vykti jaunų merginų žydėjimas. Papua turėjo ir savo taisykles bei papročius, kurių tradicijos išlikusios iki šių dienų. Nukrypimas nuo bendrų taisyklių mažose ir primityviose gentyse laikoma gėda ir nepagarba visai šeimai.

• Papua ir Naujojoje Gvinėjoje buvo leista tekėti tik merginai, kuri jau sugebėjo apsivalyti ir atsikratyti nekaltybės.
• Nekaltybės atėmimą gentyje turėjo atlikti žmogus, kurį visi gerbė ir gerbė
• Procesijai vadovavo ne kas kitas, o svarbiausias vyriausiasis kunigas ir genties vadas
• Tačiau viskas nebuvo taip paprasta ir, norėdamas nuspalvinti jauną mergaitę, kunigas panaudojo savotišką peilį, išraižytą iš medžio ir įgavusį šiek tiek fališką formą.
• Tik po šios ceremonijos mergina galėjo ištekėti, tačiau jos „įdomūs nuotykiai“ tuo nesibaigė. Jos sužadėtinis galėjo ir netgi privalėjo pasiūlyti savo būsimą žmoną visiems norintiems vyrams ir visi galėjo su ja mylėtis.
• Taip nutiko tol, kol kiekvienas norintis festivalio vyras „išbandė“ jaunąją žmoną
• Tik po šios procesijos mergina galėjo ištekėti, o po vedybų ji buvo įpareigota likti ištikima vyrui iki savo dienų pabaigos

Kaip tarp Afrikos tautų atimdavo mergaitėms nekaltybę?

Afrikos tradicijos ir papročiai labai skiriasi nuo įprastų ir visuotinai priimtų elgesio normų visuomenėje ir visada buvo kitokios. Ten tvyro primityvi dvasia ir ji visada diktavo taisykles daugelio Afrikos genčių gyvenime.

• Ir vis dėlto, kiekviena gentis turėjo savo požiūrį į jaunų merginų, besiskiriančių tuoktis, išsaugojimą ar nuvalymą
• Kai kurios gentys pernelyg radikaliai žiūrėjo į moters nekaltybės išsaugojimą iki santuokos. Tam buvo net specialios procesijos, kuriose makštis buvo visiškai susiuvama net tada, kai mergaitė buvo vaikas. Ir tik speciali taryba, susidedanti iš genčių vyresniųjų, galėjo nuspręsti anksčiau susiūtos makšties „perkirpimo“ laiką prieš vestuves.
• Kitose gentyse prieš vestuves žydėjimo procesą turėjo atlikti genties vadas. Jis pasislėpė miegamuosiuose su jauna mergina ir, nuvalęs gėles, visiems vestuvėse dalyvavusiems svečiams įžūliai rodė krauju suteptus paklodes.
• Kitose Afrikos gentyse, esančiose link pusiaujo, buvo manoma, kad gorila turi nuspalvinti mergaitę! Norėdami tai padaryti, mergina buvo išsiųsta gilyn į džiungles ir ten ji turėjo visais įmanomais būdais patraukti vyriškos lyties dėmesį. Žmonės specialiai stebėjo šią eiseną, kad patikrintų bylos tikrumą.

Keisčiausia, kad jei mergaitei nepavyko prisivilioti patino, ji visą gyvenimą gaudavo gėdą ir daugelis ją smerkdavo už tai, kad ji yra bloga žmona, kurios net beždžionė nenorėjo imti!