Vaikiška masturbacija

Klausimas

Mano sūnui 6 metai. Jis visada turėjo įprotį masturbuotis, tačiau laikui bėgant, matydamas mano reakciją, suprato, kad tai nėra teisinga, ir pradėjo tai daryti, kai aš nematau. Tačiau suprantu, kad jam tai atrodo beveik kasdienis poreikis, bent jau prieš miegą. Ar tai normalu? Jei ne, kaip su tuo susitvarkyti? Ir kaip paaiškinti, kodėl tai blogai, jei dėl to jaučiasi gerai ir niekas to nemato?

Psichologo atsakymas

Periodiškai rodomas susidomėjimas lytinių organų sandara, savęs tyrinėjimu ir tam tikro fizinio malonumo gavimas iš įvairių dirgiklių pastebimas daugumos vaikų - ir tai visiškai normalu ….

Tačiau jei tokie reiškiniai tampa kompulsyvūs - stebimi kasdien ir ilgą laiką (mėnesius), iš tiesų verta pagalvoti apie galimas to, kas vyksta, priežastis ….
Pirmiausia verta pagalvoti, ar nėra medicininių priežasčių. Kartais urogenitalinės infekcijos (infekcijos, susijusios su šlapimo kanalų, inkstų pažeidimu) sukelia diskomfortą, kuris verčia atkreipti dėmesį į lytinius organus, o vėliau vaikas tiesiog įpranta tokiu būdu mažinti įtampą, dirginimą.

Antra, kompulsinis onanizmas paprastai pasireiškia vaikams, turintiems emocinių ir socialinių sutrikimų. Galbūt kūdikis negauna teigiamų emocijų, ryškių įspūdžių, pasitenkinimo savo pasiekimais (žema savivertė, kartais kartu su pernelyg reikliais suaugusiaisiais) ir visaverčio bendravimo su bendraamžiais (tai gali būti ir turininga žaidimų veikla, ir partnerio, draugiški santykiai, ir reikšmingų kitų žmonių pagarba).
O ką apie tai mano tėtis (jei jis egzistuoja)? Kaip jis jaučiasi? Ar jis bandė apie tai kalbėtis su sūnumi?

Jei šeimoje nėra tėčio, minėtos priežastys gali sustiprėti - nepilnoje šeimoje vaiko lyties identifikacija (vyriškumo bruožų įsisavinimas) tampa sunkesnė - dėl to - santykių su bendraamžiais sutrikimai (pavyzdžiui, berniukas yra drovus ir jautrus, todėl kiti berniukai jo neima į akciją). - galimas rezultatas: pasitenkinimas savimi kaip neigiamų emocijų išlaisvinimas, pabėgimas nuo realybės …

Žinoma, kol kas tai tik spėlionės…. Rekomenduoju pasikonsultuoti su vaikų seksopatologu arba susijusiu specialistu (bent jau nefrologu). Jei medicininių indikacijų nenustatyta, o reakcija toliau progresuoja - verta apsilankyti pas vaikų psichologą, kad šis išsamiau išnagrinėtų probleminę situaciją.

Kreipkitės į psichologą!!!!

Klausimas

Patarkite, ką daryti, jei 6 metų mergaitė masturbuojasi! Iš pradžių - retai, dabar - kasdien (kai skaito ar piešia prie stalo), o darželyje (kai miega). Auklėtojos nieko nesako - mano dukra pati pasakoja. Šiemet mes jau einame į mokyklą!
Kalbėjausi su dukra, aiškinau, rodžiau nepasitenkinimą, bet viskas veltui. Ji pradėjo gerai vaikščioti į tualetą, jei 3 kartus per dieną. Nebarau, nekontroliuoju (stengiuosi), bet man pačiai nervai jau ant ribos. Nežinau, ką daryti!
Bijau, kad iš manęs mokykloje tyčiosis. Manau, kad jau viską išbandžiau.

Psichologas atsako

Vaikų masturbacijos tema yra viena iš dažniausiai mūsų forume minimų temų.
„Šiemet turime eiti į mokyklą!“, ‚Bijau, kad mokykloje iš manęs tyčiosis‘ - jūsų laiške galima įžvelgti ryškų nerimą dėl artėjančio perėjimo iš darželio į mokyklą, galbūt jūsų dukros masturbacija yra tik reali priežastis, kurią jūs suvokiate. Manau, kad Jums reikėtų nueiti į asmeninę konsultaciją arba pas darželio psichologą, kad išsiaiškintumėte galimus sunkumus, susijusius su mokykliniu ugdymu, ir pasikalbėtumėte/atsakytumėte į savo baimes ir nerimą….

Dėl jos klasės draugų „vertinimo“ - labai tuo abejoju. Tokiame amžiuje jai labiau tikėtina, kad toks elgesys bus „simpatiškas“, o ne atstumiantis, ir netgi viešai. Taigi, jei tai jus nuramins - viso gero…..

6 metai didelei daliai vaikų yra tam tikras piko amžius, kai susidomėjimas seksualine sritimi tampa aštresnis (normalus reiškinys).

Kartu rašote, kad dabar šis reiškinys tampa vis dažnesnis. Atkreipkite dėmesį į straipsniuose ir mano atsakymuose šia tema minėtus veiksnius, kurie išprovokuoja šią reakciją (medicininės, socialinės-psichologinės priežastys). Galbūt mergaitė tokiu būdu mažina įtampą, susijusią su kokiu nors psichotraumuojančiu veiksniu (bendravimo su bendraamžiais stoka, nesėkmės kokioje nors veikloje situacija, naujų įspūdžių stoka).

Bet kokiu atveju šią temą tinkamai spręsti galima tik psichoterapeuto arba vaikų seksologo/psichologo kabinete.